Mokslas ir IT

2021.02.08 20:05

Ar „Google“ verčia žmones kvailesniais?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.02.08 20:05

Internetas ir sudėtingais algoritmais paremtos paieškos sistemos leidžia žmonėms šiais laikais pasiekti bet kokią informaciją kone vienu piršto spustelėjimu. Šiandien jau nebereikia dėti daug pastangų, kad surastume tai, ko norime, – ir viskas tik dėl to, kad turime „Google“. Tačiau ar visą laiką ieškodami atsakymų internete nedarome sau meškos paslaugos? Ar lengvas būdas gauti bet kokią informaciją turi įtakos mūsų protiniams gebėjimams?

Nuolat pasiekiama informacija silpnina atmintį

Birmingamo universiteto mokslininkės Marios Wimber prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad per didelis pasitikėjimas kompiuteriais ir paieškos varikliais silpnina žmonių atmintį. Tyrimas parodė, kad dauguma žmonių, užuot įsiminę informaciją, naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, rašo BBC.

Pavyzdžiui, dauguma suaugusiųjų, galinčių atsiminti telefonų numerius, įsimintus dar vaikystėje, negalėjo pasakyti savo darbovietės arba savo šeimos narių telefonų numerių. Kaip teigė M. Wimber, tendencija ieškoti informacijos virtualioje erdvėje „neleidžia kurti ilgalaikių prisiminimų“.

Šiame tyrime dalyvavo 6 tūkst. suaugusiųjų iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo. Per tyrimą paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis žmonių pirmiausia reikalingos informacijos ieškotų savo kompiuteryje. Nustatyta, kad tokių asmenų daugiausia Jungtinėje Karalystėje – daugiau nei pusė jų ieškotų reikiamo atsakymo pirmiausia internete.

Tyrimas leido daryti prielaidą, kad toks pasitikėjimas išmaniosiomis technologijomis gali turėti ilgalaikės įtakos atsiminimų kūrimui, nes greitai gauta informacija gali būti taip pat greitai ir pamiršta.

„Panašu, kad mūsų smegenys stiprina atsiminimus kiekvieną kartą, kai juos prisimename, ir pamiršta nereikšmingus prisiminimus, kurie blaško mūsų dėmesį“, – sakė dr. M. Wimber.

Jos teigimu, tam tikros informacijos atsiminimo procesas yra „labai efektyvus būdas kurti ilgalaikius prisiminimus“. Taip pat ir priešingai – pasyviai atkartojant informaciją, pavyzdžiui, nuolat jos ieškant internete, nepavyksta sukurti tvirtų, ilgalaikių atsiminimų.

Intelektas nėra susijęs su atmintinai iškaltais eilėraščiais

Vis dėlto yra mokslininkų, turinčių ir kitokį požiūrį. Pavyzdžiui, kaip portalui „Deutche Welle“ sakė neuromokslininkas Deanas Burnettas, vienintelis argumentas, dėl ko galima teigti, jog „Google“ verčia žmones kvailesniais, yra tai, kad anksčiau jie įsimindavo ilgas poemas, eilėraščius ir juos laisvai cituodavo, – to daugumai reikėjo mokykloje.

Tačiau, jo nuomone, gebėjimas atsiminti ilgus tekstus ar jų ištraukas nėra susijęs su pačiu intelektu ir negalėjimas prisiminti ištisų eilėraščių žmogaus nepaverčia kvailu.

„Intelektas priklauso nuo daug kultūrinių ir genetinių veiksnių ir svarbiausia, kaip panaudosi informaciją, o ne kaip gerai ją prisiminsi. „Google“ suteikia mums daugiau informacijos nei kada nors, prie jos mes turime nuolatinę prieigą, dėl to galima argumentuoti, kad iš tikrųjų tai paverčia mus protingesniais, nes suteikia mums daugiau duomenų ir verčia smegenis juos apdoroti“, – portalui „Deutche Welle“ teigė neuromokslininkas.

Anot jo, šiuo metu sunku pasakyti, kaip „Google“ veikia smegenis, nes ši paieškos sistema, kaip ir visos kitos, dar nepakankamai ilgai egzistuoja mūsų gyvenimuose, kad smegenys būtų galėjusios sukurti neurologinį atsaką. Taigi žmonių smegenys išliko tokios pačios, kokios ir buvo visada.

Tiesa, mokslininkas pastebėjo, kad žmonės išties nebeskiria laiko susikaupti ties kažkokiu dalyku, kaip buvo anksčiau, trumpiau išlaiko savo dėmesį.

„Žmogaus smegenys paprastai teikia pirmenybę naujumui, o ne tam, kas yra pažįstama, todėl kai kalbama apie stimuliaciją ir malonias veiklas, o „Google“ leidžia pasiekti beveik begalinę naujovę vienu mygtuko paspaudimu, žmonės labiau nei bet kada susivilioja kažko geresnio paieškomis vietoje to, kad susikoncentruotų į tai, kas yra priešais juos. Techniškai tai tinka didžiajai daliai interneto, taip pat ir „Facebook“ bei „Twitter“ tinklams, ne tik „Google“, – dėstė D. Burnettas.

Šiandieniniame pasaulyje sukauptos žinios nebėra vertybė

Kaip LRT.lt teigė neuropsichologijos mokslų daktarė, VU lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupės vadovė Ramunė Dirvanskienė, iš tiesų, kai informacija lengvai pasiekiama, žmogus turi mažiau motyvacijos ją įsiminti, o gūglinimas apskritai yra mažiau protinės veiklos reikalaujantis procesas.

„Tas patogumas verčia mažiau dirbti, nes turime daugiau išteklių, todėl reikia mažiau rūpintis žinių atsargomis“, – sakė neuropsichologė.

Pasak jos, dabar galima pastebėti tendenciją, jog pasaulis keičiasi tuo aspektu, kad anksčiau buvo svarbios sukauptos žinios, jų turėjimas, buvo labai vertinamas išsilavinimas kaip tam tikrų faktų turėjimo šaltinis, o dabar pradedama labiau vertinti greitą reagavimą.

„Tokiame pasaulyje žinių kaupimas ir jų turėjimas jau nebėra tokia vertybė, nes neduoda tokio pranašumo. Didesnę naudą duoda gebėjimas greitai rasti informaciją, nes šiais laikais ji vis greičiau keičiasi, yra vis daugiau šaltinių, ją teikiančių. Svarbesnis tampa gebėjimas patikrinti informacijos patikimumą ir ją greitai suprasti, negu ją kaupti ir laikyti. Kuo toliau, tuo greičiau informacija sensta. Sukauptos žinios, kurias galbūt mediciną studijavęs asmuo įgijo prieš 30 metų, jau yra pasenusios ir daug svarbiau gebėti atrasti tai, ką mokslininkai publikavo šiandien ar vakar“, – aiškino R. Dirvanskienė.

Neuropsichologė įvardijo nežinanti tyrimų, analizuojančių, kaip informacijos gausa keičia smegenų struktūrą. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad už atmintį atsakingos vienos smegenų struktūros, o už informacijos paiešką ir dėmesio sutelkimą – kitos, todėl gali būti, kad ateities žmogus šiek tiek keisis.

Anot neuropsichologės, dirbant su informacija, kaip ir su bet kokiu kitu sensoriniu stimulu, reikia optimumo. „Kai jo per mažai, kūnas kenčia, kai per daug, irgi. Reikia atrasti balansą. Žinoma, dabar, kai informacija internete yra beribė, labai lengva tą balansą nukreipti į perviršijimo pusę, o tai gali sukelti žmogui stresą, pervargimą, išsekimą. Reikia tiesiog stebėti save, ar nėra visko per daug, ir galbūt šiek tiek apmažinti, jeigu patiriama tų negatyvių simptomų“, – LRT.lt sakė R. Dirvanskienė.