Mokslas ir IT

2021.01.26 22:32

Kol pasaulyje plinta COVID-19 atmainos, Lietuvos mokslininkai dar laukia finansavimo genomo tyrimams

Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.26 22:32

Nesulaukiant Vyriausybės sprendimų dėl viruso mutacijas galinčių nustatyti genomo tyrimų finansavimo, kai kurios gydymo įstaigos juos atlikti imasi už savo lėšas. Vyriausybė sako, kad altruistais būti nereikės, atliekamus tyrimus žada apmokėti. Artimiausiomis dienomis ketinama spręsti ir dėl mokslininkų konsorciumo, kad genomo tyrimus būtų galima vykdyti aktyviau, ištiriant bent 5 procentų susirgusiųjų ėminius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijoje britiškosios koronaviruso atmainos paieškos sustabdytos. Pasibaigus moksliniam projektui mutacijas nustatantiems genomo sekos tyrimams nebėra finansavimo.

„Galima daug punktų sakyti dėl ko svarbu tuos genomus tyrinėti. Iš esmės pagrindinis dalykas – pastebėti, kai virusas pakinta ir pakinta reikšmingai. Ir valstybė turi reaguoti, prognozuoti arba stipriai išaugsiantį atvejų skaičių arba sumažėjusį atsaką į vakciną“, – aiškina LSMU mokslininkas Lukas Žemaitis.

Žinios. Estijoje prisiekė pirmoji moteris premjerė Kaja Kallas ir jos vyriausybė

Kauno klinikos artimiausiu metu yra pasirengusios savo lėšomis pradėti genomo tyrimus. Ieškant mutavusių virusų ketinama kas savaitę tirti iki 10 mėginių tų pacientų, kuriems liga nustatyta pakartotinai, kurie buvo paskiepyti, bet po vakcinos vis tiek susirgo COVID-19. Taip pat grįžusius iš viruso mutacijos paveiktų šalių.

„Kad neplistų ligoninėje, vienas aspektas. Kitas aspektas, ar kliniškai, ar to pačio viruso sukelta kartotinė liga, ar tai naujos COVID ligos atmaina, kuri sukėlė pacientui kartotinai ligą“, – tyrimų tikslus aiškina klinikų Laboratorinė klinikos vadovė Astra Vitkauskienė.

Tyrimus savo iniciatyva toliau vykdo ir Santaros klinikos bendradarbiaudamos su „Thermo Fisher“. Sausį planuoja ištirti 500 atsitiktine tvarka paimtų mėginių.

„Vilniaus regiono mėginiamss atliekam sekoskaitą ir nustatinėsime, kokie virusai Vilniaus regione yra ir tai atitinka maždaug 7 procentu visų nustatytų atvejų. Jau realiai matysime, kokios yra pas mus (atmainos – LRT.lt) arba jų nėra“, – nurodo Santaros klinikų Biobanko vadovas Daniel Naumovas.

Anot mokslininkų, norint gauti patikimus duomenis reikėtų tirti ne mažiau vieno procento mėginių nuo visų sergančiųjų. Santaros klinikos yra parengusios projektą, kurio skaičiavimais mėnesiui reiktų 60 tūkstančių eurų, tyrimai turėtų būti vykdomi bent pusmetį.

LSMU siūlo kurti konsorciumą, patvirtinti strategiją, kad genomo tyrimai apimtų visą Lietuvą, būtų užtikrintas finansavimas. Anot mokslininkų, precedentu galėtų būti vasarą rengtas serologinis tyrimas.

„Buvo sudarytas ir projekto dizainas – Kaunas, Vilnius pasidalina Lietuvos dalimis. Aš manau, kad analogišką projektą būtų galima realizuoti ir dabar“, – tikina LSMU prorektorė Vaiva Lesauskaitė.

Vyriausybė artimiausiu metu žada priimti sprendimus, kad genomo tyrimai vyktų aktyviau. Tokį raginimą Europos Sąjungos šalims dar prieš savaitę išsakė Europos Komisija.

„Sprendimo reikia čia pat ir dabar. Sekvenavimo reikia čia pat ir dabar, tai toks logiškiausias dalykas, kad tas sekvenamivmas, kuris vyksta nedidelėmis apimtimis, ir toliau vyktų. Remti reikėtų, bet čia pat reikia jungti kompetencijas“, – pabrėžė premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.

Labiau užkrečiamų koronaviruso mutacijų plitimas labiausiai fiksuojamas Airijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Brazilijoje, Izraelyje, Pietų Afrikos Respublikoje. Visiems atvykstantiems iš šių šalių privaloma atlikti COVID-19 testą ir 14 dienų izoliuotis.