Mokslas ir IT

2021.01.31 11:08

Atvirų šaltinių specialistas atskleidžia, kaip susekami kariniuose konfliktuose dalyvaujantys Rusijos kariai

Sigita Vegytė, LRT KLASIKOS laida „Kosmoso departamentas", LRT.lt2021.01.31 11:08

Kasdien socialinėse medijose dezinformaciją platinančius trolius, botus ir naudingus idiotus galima atsekti naudojantis atvirais šaltiniais. Tai, be kita ko, kiekvienam prieinama informacija. Atvirų šaltinių analitikas, Atlanto Tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotas direktorius Lukas Andriukaitis LRT RADIJUI teigia, kad asmenukės socialiniuose tinkluose ar palydovinės nuotraukos itin praverčia, tiriant Rusijos skleidžiamą dezinformaciją apie jos karines operacijas Ukrainoje, Libijoje bei kituose karštuose taškuose.

Donbaso pavyzdys

Dažnai remiantis tais pačiais atvirais šaltiniais, o kartais tik nuotraukomis, užtenka įrodyti, kad tam tikrų šalių kariai dalyvauja konfliktuose, nors oficialiai apie tokius veiksmus tokios šalys nutyli arba kategoriškai apie tai neigia.


L. Andriukaitis teigia, kad šiuo metu susekti tokius veiksmus atviruose šaltiniuose tampa itin sunku, mat dezinformaciją platinančios šalys susizgribo labiau kontroliuoti savo karių veiklas ir apriboti jų veiksmus socialiniuose tinkluose. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kuomet Rusijos kariai dalyvavo kariniuose veiksmuose Donbase.

„Prieš kelis metus, kada pradėjome tai daryti, buvo lengviau, nes to supratimo iš tos kitos pusės, kuri dalindavosi ta informacija, buvo mažiau. Anksčiau tą informaciją rinkti buvo lengviau, nes tie kariai, kurie dalyvaudavo konfliktuose, ta informacija dalindavosi tiesiog labai lengvai, – teigia L. Andriukaitis. – Atradus tų karių socialines paskyras, buvo galima rasti įvairias asmenukes ar nuotraukas.

Tada dar nebuvo labai galvojama apie tai, kur jie yra ir ką jie daro. O mes imdavome tas jų nuotraukas, vaizdo medžiagas ir komentarus kaip pirminį šaltinį, patikrindavome, ar tai yra tiesa ir tokiu būdu darydavome išvadas.“

Geolokacijos reikšmė

Tokio tyrimo vienas kertinių aspektų yra geolokacija, tvirtina atvirų šaltinių analitikas. „Yra paimama nuotrauka ar vaizdo medžiaga, išanalizuojamos visos detalės toje nuotraukoje ar vaizdo medžiagoje, metaduomenys (informacija, kuri padeda suprasti išdėstymo struktūrą, semantiką, tarpusavio ryšius ir teisingai interpretuoti pateikiamus duomenis – LRT.lt), ir bandoma nustatyti, kur ta nuotrauka ar vaizdo medžiaga buvo padaryta.

Jeigu randama tokia vieta, tada jau yra laikoma, kad toks informacijos šaltinis yra patikrintas ir galima teigti, kad, tarkime, šitas karys iš Rusijos, kuris yra bazuojamas kažkur prie Maskvos, 2014 metais kažkokiu būdu atsirado Ukrainoje ir dalyvavo kariniuose konfliktuose. Ir būtent tam tikra nuotrauka iš jo socialinių tinklų paskyros tą parodo“, – darbo specifiką su atvirais šaltiniais komentuoja pašnekovas.

Jeigu tokių nuotraukų nerandame, visada galime pasinaudoti satelitiniais žemėlapiais, toliau pasakoja L. Andriukaitis. „Tai gali būti tiesiog google maps‘ai ar yandex maps‘ai arba privačių satelitinių žemėlapių operatoriai, kurie dalinasi tokiais žemėlapiais, – teigia Atlanto Tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotas direktorius. – Taigi, mes galime analizuoti informaciją tokiuose žemėlapiuose.“

Dezinformatoriai nesnaudžia – maskuoja savo veiklą

Pašnekovo teigimu, iš minėtų žemėlapių „galima tikrai daug ką pastebėti“. „Pavyzdžiui, galima pastebėti, kaip prie Ukrainos sienos atsiranda karinės bazės, kurios iš kosmoso labai aiškiai matosi. Galima nustatyti, iš kurios pusės artilerija šaudė. Na ir kitus panašius dalykus galima tokiu būdu išsiaiškinti. Tereikia nuolat gilintis į atnaujinamus satelitinius žemėlapius“, – tikina L. Andriukaitis.

Pasak atvirų šaltinių analitiko, socialiniuose tinkluose randamų nuotraukų informacija tikrinama ir su informacija satelitiniuose žemėlapiuose. Tokiu būdu, anot L. Andriukaičio, yra konstruojamas bendras, dar labiau patikrintas, vaizdas. Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tai atlikti tampa vis sudėtingiau.

„Dabar tai atlikti darosi vis sunkiau, kadangi tos šalys deda didesnes pastangas maskuoti savo veiklą, nenori daug informacijos tiesiog „nuleisti“ į visuomenę, – pastebi pašnekovas. – Taigi dirbti tampa sudėtingiau, tenka ieškoti įdomesnių būdų.“

Filmą primenantis tyrimo metodas

L. Andriukaitis pateikia vieną, kaip jis pats sako, įdomesnių būdų, kuris „skamba tarsi iš filmo“. „Tai mes darėme su Libijos konfliktu. Kaip tik dabar apie tai rašome raportą. Taigi, sekėme Vagnerio privačių samdinių veiklą Libijoje. Aiškinomės, į kokias operacijas jie buvo įvelti, ką tiksliai jie ten darė. Mes apskritai bandėme įrodyti, kad jie ten yra.

Tai būdas, kaip mes tai darėme, buvo susisiekimas su privačiomis kompanijomis, kurios kaupia telefonų signalų išklotines, – intriguoja pašnekovas. – Pristatėme joms, kodėl mes tuo užsiimame ir kodėl tai yra svarbu. Paprašėme tokių kompanijų, ar jos negalėtų patikrinti tam tikrų numerių, ir tam tikrų vietovių savo sistemoje ir pasakyti, ar tokie pat signalai nefigūruoja tiek Libijoje, tiek ir Rusijoje.“

Šiuo atveju mes atradome, kad tam tikri rusiški numeriai atsirado tam tikrose bazėse Rusijoje, toliau pasakoja atvirų šaltinių specialistas. „Mes žinojome, kad tose bazėse tie samdiniai treniruojasi. Tačiau tuo pačiu tie numeriai vėliau buvo fiksuojami ir Libijoje. Tai čia toks jau inovatyvesnis atvirų šaltinių būdas, kuriuo galima patikrinti, ar tam tikras žmogus lankosi skirtingose šalyse“, – sako atvirų šaltinių analitikas, Atlanto Tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotas direktorius Lukas Andriukaitis.

Viso intriguojančio pokalbio su L. Andriukaičiu apie dezinformaciją platinančius trolius, botus ir naudingus idiotus klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.