Mokslas ir IT

2021.01.19 20:54

Ką reiškia mirti nuo šalčio: kaip jis veikia organizmą, kada iškyla pavojus gyvybei ir ką jaučia žmogus

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.01.19 20:54

Lietuvoje paspaudus speigui, atsirado ir šalčio aukų: iš vienų žiema pareikalavo rankų ar kojų pirštų, o iš kitų atėmė net ir gyvybę. LRT.lt aiškinasi, kaip šaltis paveikia organizmą, kokie požymiai signalizuoja apie pavojų gyvybei ir kada žmogui padėti jau nebeįmanoma.

Galūnes tenka ir amputuoti

Vilniaus universiteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros docentė dr. Jurgita Stasiūnienė LRT.lt paaiškino, kad teismo medicinos doktrinoje yra išskiriamas bendras ir vietinis žemos temperatūros poveikis žmogaus organizmui.

„Bendru kūno sušalimu – hipotermija – laikoma klinikinė būklė, kai šerdinė kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių Celsijaus. Esant ilgalaikiam žemos temperatūros poveikiui, organizmo šilumos atidavimas gerokai viršija šilumos gamybą, tai veda prie rimtų organizmo funkcijų sutrikimo ir net mirties.

Vietinis žemos temperatūros poveikis sukelia odos ir net gilesnių audinių nušalimą. Dažniausiai nušąla nepridengtos, išsikišusios kūno vietos (ausys, nosis), taip pat, esant netinkamai aprangai (pavyzdžiui, siaura, sudrėkusi apranga), plaštakos, pėdos. Priklausomai nuo nušalimo laipsnio kliniškai tai gali pasireikšti odos paburkimu, pūslių atsiradimu, odos pabalimu, paraudimu, pamėlynavimu ar net pajuodavimu, audinių nekroze“, – LRT.lt dėstė biomedicinos mokslų daktarė. Nekrozuotas galūnes medikams jau tenka amputuoti.

Svarbi apranga ir individualios organizmo savybės

Žmogaus organizmas yra pakankamai ištvermingas ir gali ištverti net itin atšiaurias sąlygas. Tačiau tai priklauso ir nuo aprangos bei kitų veiksnių. Pasak J. Stasiūnienės, sveikas žmogus, esant sausam orui ir tinkamai aprangai, gali ištverti ir –50 laipsnių šaltį, o sušalti įmanoma net ir esant teigiamai temperatūrai – 5 ar net 10 laipsnių šilumos.

Ji atkreipė dėmesį, kad jautrumas šalčiui priklauso nuo išorės veiksnių, tokių kaip drėgmė, staigūs temperatūros pokyčiai, stiprus vėjas. Anot J. Stasiūnienės, vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas gali pakenkti daug labiau nei stiprus šaltis be vėjo, o drėgmė ir vėjas sustiprina šalčio pojūtį – vadinamąją jutiminę temperatūrą. Būtent todėl drėgni rūbai, avalynė, galvos apdangalai, padidėjusi oro drėgmė, šalto vandens aplinka, vėjas sustiprina žemos temperatūros poveikį kūnui.

J. Stasiūnienės teigimu, svarbios ir individualios organizmo savybės, pavyzdžiui, amžius, mat dėl termoreguliacijos savybių maži vaikai ir garbaus amžiaus žmonės sušąla greičiau. Taip pat įtakos turi poriebalinis sluoksnis, bendras organizmo išsekimas, lėtinės ligos, kaip kad širdies bei kraujagyslių sistemos ligos, vietiniai audinių trofikos sutrikimai, esant nukraujavimui.

„Sušalimo riziką didina išgertas alkoholis, nes jis lemia periferinių kraujagyslių išsiplėtimą, o tai didina šilumos atidavimą, be to, alkoholis lemia gliukozės kiekio kraujyje mažėjimą, kai šąlant gliukozė intensyviai naudojama. Apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, taip pat nuo kai kurių vaistų, sumažėja žmogaus gebėjimas kritiškai įvertinti susidariusią situaciją“, – LRT.lt paaiškino J. Stasiūnienė.

Lediniame vandenyje mirtis ištinka per 15 minučių

Žinoma, kūnas šalčiui iškart nepasiduoda. Anot mokslų daktarės, esant ilgalaikiam žemos temperatūros poveikiui, žmogaus organizmo atšalimas vystosi palaipsniui.

„Pradžioje įsijungia kompensaciniai mechanizmai, siekiant išlaikyti šilumą, susitraukia periferinės kraujagyslės, padidėja raumenų tonusas, sulėtėja kvėpavimas, laikinai pagreitėja medžiagų apykaita. Vėliau įsijungia dekompensaciniai mechanizmai, išsiplečia periferinės kraujagyslės, mažėja arterinis kraujo spaudimas, organizmo temperatūra krenta, lėtėja medžiagų apykaita, vystosi audinių hipoksija, centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimas, atsipalaiduoja raumenys.

Mirusiems nuo sušalimo asmenims būdinga kūno padėtis – keliai ir riešai pritraukti prie smakro (embriono poza)“, – teigė J. Stasiūnienė.

Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad vienareikšmiškai negalima pasakyti, koks yra kritinis sušalimo laikas, nes tai priklauso nuo jau anksčiau išvardytų veiksnių, o įvertinti reikia juos visus. Tačiau yra žinoma, kad vandenyje šiluma prarandama kelis kartus greičiau negu ore. Pavyzdžiui, jeigu žmogus patenka į 10 laipsnių temperatūros vandenį, mirtis gali ištikti per valandą, o 0 laipsnių temperatūros vandenyje – vos per 15 minučių.

Požymiai, išduodantys, kad šaltis darosi pavojingas gyvybei

J. Stasiūnienė įvardijo, jog, kalbant apie kūno sušalimą, klinikiniai požymiai pasireiškia kraujotakos sutrikimu, žemu arteriniu kraujo spaudimu, prislopusiu kvėpavimu.

„Kūno temperatūrai krentant žemiau 35 laipsnių Celsijaus, sutrinka smegenų kraujotaka, kyla pavojus žmogaus gyvybei. Kūno temperatūrai nukritus iki 26–27 laipsnių, gali įvykti pirminis kvėpavimo centro paralyžius. Tolesnis kūno temperatūros mažėjimas iki 24–25 laipsnių sukelia skilvelių virpėjimą ir mirštama dėl ūmaus širdies nepakankamumo“, – LRT.lt komentavo pašnekovė.

Pasak jos, esant ilgalaikiam žemos temperatūros poveikiui, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta iki 24 laipsnių Celsijaus (kai kurių autorių teigimu, riba svyruoja nuo 29 iki 20 laipsnių), padėti jau praktiškai nebeįmanoma, žmogus miršta.

Pats sušalimas vystosi palaipsniui. „Kūno temperatūrai mažėjant, atsiradus smegenų funkcijos sutrikimui, atsiranda silpnumas, nuovargio jausmas, žmogus negali susivokti aplinkoje, gali priimti neadekvačius sprendimus – prigulti, pailsėti, atsiranda mieguistumas, sąmonės pritemimas, sąmonės netekimas ir vėliau mirtis. Esant neadekvataus aplinkos jutimo sutrikimui, žmogus gali pradėti nusirenginėti, tai vadinamasis paradoksinis nusirengimas“, – dėstė J. Stasiūnienė.

Biomedicinos mokslų daktarės teigimu, absoliuti dauguma mirčių nuo sušalimo yra nesmurtinės, jos dažniausiai priklauso nelaimingų atsitikimų grupei. Retai, bet gali pasitaikyti, kad žmogus nuo sušalimo miršta įsikišus kitam asmeniui, pavyzdžiui, kai mažas vaikas, bejėgiškos būklės asmuo specialiai paliekamas sušalti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt