Mokslas ir IT

2021.01.20 22:00

Sniegas Lietuvą džiugins vis rečiau, daugės anomalijų, iššūkiai laukia žemės ūkio

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.01.20 22:00

Lietuvos mokslininkai įspėja, kad nuolat šylantis klimatas mūsų šaliai atneš itin nemalonių „dovanėlių“: vis labiau seks upės ir ežerai, žydinti Baltijos jūra taps vis mažiau patraukli, o su rimtais iššūkiais susidurs bene visos ūkio šakos, pradedant žemės ūkiu ir baigiant turizmu.

„Keičiasi žmonių elgesys, jie yra priversti migruoti, padaugėjo per maistą plintančių ligų, o ir pačių ligų sukėlėjų. O kur dar potvyniai, sausros“, – liūdną ateities scenarijų LRT RADIJUJE prognozuoja Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.


2020-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Vykstant globaliai klimato kaitai, pastarasis dešimtmetis tapo pačiu šilčiausiu dešimtmečiu, o praėję metai – pirmieji istorijoje, kai visų 12 mėnesių vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo teigiama. Mokslininkai sako, kad tokie procesai neabejotinai paveiks mūsų kasdienį gyvenimą, bus iššūkis žemės ūkiui, turizmui ir kitoms ūkio šakoms.

Praėję metai – rekordiškai šilti

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas patvirtina, kad tokių šiltų metų, kokie buvo 2020-ieji, nebuvo per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Pasak jo, praėjusieji metai išskirtiniai ir tuo, kad nesulaukėme bent kiek rimtesnių žemų temperatūrų.

„Absoliučiai žemiausia temperatūra buvo 11,9 laipsniai šalčio, ir ji fiksuota net ne žiemą, o kovo mėnesį. Praėjusių metų išskirtinis bruožas buvo šilta ir besniegė žiema su teigiamomis temperatūromis“, – pabrėžia D. Valiukas.

Praėjusių metų išskirtinis bruožas buvo šilta ir besniegė žiema su teigiamomis temperatūromis.

Pasak hidrometeorologijos tarnybos atstovo, jau 2019-ieji buvo fiksuoti kaip šilčiausi metai, tačiau juos praėjusieji metai dar labiau pranoko pakilusia vidutine oro temperatūra. „2019-ųjų vidutinė metinė oro temperatūra buvo 8,8 laipsniai šilumos, o praėjusių metų – 9,2 laipsniai aukščiau nulio. Tai gerokai viršijo tuos 2019 m., – teigia LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas. – Čia jau reiktų kalbėti ne apie atskirus metus, o apie tai, kad šilčiausi metai yra registruojami per paskutinius dešimtmečius.“

Lietuvos upėms grasina hidrologinė sausra

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros (VU HKK) profesorius Arūnas Bukantis primena, kad praėjusių metų net devyni mėnesiai buvo šiltesni už jiems įprastus temperatūros vidurkius. Pasak jo, 2020-ieji išsiskyrė ne tik šiltumu, bet ir kritulių stoka. „Tik pavasaris mus tada kiek atvėsino. Balandžio ir gegužės oro temperatūrų vidurkiai buvo žemesni už vidutinius, – sako jis. – Reikia pasakyti dar ir tai, kad praėjusieji metai buvo ne tik šilti, bet ir sausringi.“

Jau keletą metų iš eilės kartojasi hidrologinės sausros, primena profesorius. „Upėse vandens lygis yra labai nukritęs. Jis net gruodžio mėnesį neatsistatė. Taip pat ir ežeruose. Vandens lygis yra nukritęs keliasdešimt centimetrų. O tokiose upėse kaip Nemunas ir Neris vandens lygis šiuo metu vietomis yra nukritęs net vienu metru, palyginti su vidutiniu daugiamečiu“, – situacijos rimtumą konstatuoja A. Bukantis.

Keičiasi žmonių elgesys, jie yra priversti migruoti, keičiasi atostogų įpročiai. Taip pat padaugėjo per maistą plintančių ligų, o ir pačių ligų sukėlėjų.

Pastarieji metai, o ir dešimtmečiai rodo, kad šylančio klimato padariniai yra vis akivaizdesni, sako A. Bukantis. Pasak jo, kalba eina net ne apie būsimąjį, o apie esamąjį laiką. „Tai vyksta jau šiandien. Mes aiškiai matome, kad klimato kaita veikia visą žmonių gyvenimą ir aplinką tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai.

Tiesioginiai pokyčiai yra siejami su karščio bangomis, įvairiomis temperatūrinėmis anomalijomis, stiprių vėjų ir uraganų sugriautais pastatais. Tačiau labai didelį susirūpinimą kelią netiesioginio poveikio pavyzdžiai – keičiasi žmonių elgesys, jie yra priversti migruoti, keičiasi atostogų įpročiai. Taip pat padaugėjo per maistą plintančių ligų, o ir pačių ligų sukėlėjų.

O kur dar potvyniai, sausros. Geriamojo vandens stygiaus problema labai išryškėjo, – susirūpinimą reiškia VU profesorius. – Čia būtų galima vardinti ir vardinti. Visa tai verčia labai susirūpinti ir verčia imtis greitų priemonių, kaip tą klimato kaitą būtų galima sušvelninti.“

Pereisime į kitą klimatinį lygį

LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas D. Valiukas ramina bent jau tuo, kad šiųmetis sausis bus artimas daugiametei tokio mėnesio vidutinei temperatūrai. „Šių metų sausis yra numatomas arti tų normų arba net šiek tiek vėsesnis, – sako D. Valiukas. – Tokiai mažai teritorijai kaip Lietuva prognozuoti orus toli į priekį yra labai sudėtinga, nes klimatinės anomalijos čia yra labai sunkiai prognozuojamos. Tačiau jei imti apskritai pasaulį, tada taip, šie metai turėtų taip pat būti vieni šilčiausių.“

Užtenka oro temperatūrai pakilti vos vienu laipsniu, o krituliams sumažėti 10 proc. ir jau galime tikėtis, kad apie 40-70 proc. sumažės metinis upių nuotėkis.

Klimato modeliavimo rezultatai rodo, kad oro temperatūra per kelis ateinančius dešimtmečius kils, konstatuoja profesorius A. Bukantis. Pasak jo, mūsų Žemės laukia įvairūs scenarijai, o kuris iš jų pasitvirtins, priklauso ir nuo pačio žmogaus, jo vykdomos politikos ir ekonominės padėties.

„Iki 21 amžiaus pabaigos praktiškai visų mėnesių oro temperatūra kils bent jau dviem laipsniais, – tikina VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius. – O pagal pesimistinius scenarijus tas temperatūros kilimas turėtų būti net apie 4-5 laipsnius. O tai jau reiškia, kad mes pereitume į visiškai kitą klimatinį lygį! Jei dabar vidutinė metinė oro temperatūra yra apie 7-8 laipsnius, kartais būna ir 9, tai po pokyčių tipinė vidutinė oro temperatūra siektų net 10-12 laipsnių.“

Laivyba Nemunu gali likti tik iliuzija

Mokslininkas taip pat tvirtina, kad taip greitai kylanti oro temperatūra grasina ir visai mus supančiai aplinkai. „Kylant temperatūrai labai sustiprėja garavimas. Dėl šios priežasties mes matome išdžiūvusius paviršinius vandens telkinius, nusekusias upes.

Reikia suprasti, kad užtenka oro temperatūrai pakilti vos vienu laipsniu, o krituliams sumažėti 10 proc. ir jau galime tikėtis, kad apie 40-70 proc. sumažės metinis upių nuotėkis. Tai lemia ne tik vandens nuotėkio sumažėjimą, bet ir pačių vandens išteklių stygių, kurie yra reikalingi ir geriamajam vandeniui, ir pramonei.

Dėl nedidelio vandens kiekio laivyba didžiausiomis šalies upėmis darosi nebeįmanoma.

Su tuo jau susiduriame, ypatingai antroje vasaros pusėje ir rudens pradžioje – liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais. Tais mėnesiais susiduriame su vis dažnesnėmis sausromis. Beje tos sausros lygiai taip pat dažnai pradėjo kartotis ir pavasarį.

Visa tai sukelia labai rimtų iššūkių ir žemės ūkiui, ir vandens transporto plėtrai, ir turizmo sektoriui, kuris turėjo iliuzijų apie vandens transporto atgaivinimą. Turiu omenyje laivybą Nemunu ir Nerimi. Dėl nedidelio vandens kiekio laivyba didžiausiomis šalies upėmis darosi nebeįmanoma“, – liūdną scenarijų vandens turizmui ir žemės ūkiui piešia profesorius.

Užšaldavo beveik visa Baltijos jūra

Anot pašnekovo, taip pat kardinaliai keičiasi augalų žydėjimo bei žiedadulkių plitimo laikas. „Pavyzdžiui 2020 m. kai kurių augalų žydėjimas prasidėjo net sausio-vasario mėnesiais!, – tikina jis. – Tokiu būdu pailgėjo ir alerginių ligų sezono trukmė. O tai žmonių sveikatai nėra palankus reiškinys.“

Mes jau pripratome, kad ledo danga nesusidaro Baltijos jūroje. Jau nebesistebime tuo. Tačiau dar 20 a. viduryje užšaldavo 80-90 proc. Baltijos jūros ekvatorijos!

Pasak A. Bukančio, kyla ne tik oro, bet ir vandens temperatūra. Kylanti vandens temperatūra kelia negerų reiškinių Baltijos jūroje, tikina jis.

„Kylant vandens temperatūrai mažėja deguonies ir susidaro tokie hipoksijos rajonai, kuriuose deguonies nebelieka ir gyvasis pasaulis nebegali egzistuoti, – liūdnai konstatuoja profesorius. – Mes jau pripratome, kad ledo danga nesusidaro Baltijos jūroje. Jau nebesistebime tuo. Tačiau dar 20 a. viduryje užšaldavo 80-90 proc. Baltijos jūros ekvatorijos!

O tarša, kuri patenka į Baltijos jūrą, pasidaro dar agresyvesnė. Turiu omenyje azoto, fosforo junginius. Esant aukštai vandens temperatūrai prasideda hipertrofinė dumblių populiacijos augimo tendencija. Kitaip tariant, prasideda vandens žydėjimo procesas. O tokie žydintys vandens telkiniai darosi nepatrauklūs.“

Bent kiek sniego sulauksime ir ateityje

LHMT Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas D. Valiukas pastebi, kad šiuo metu mus visus džiuginantis sniegas ilgainiui mus džiugins vis rečiau. Anot jo, pats sniego reiškinys iš mūsų žiemos niekur nedings, tačiau sniegingų dienų palaipsniui turėtume sulaukti vis mažiau. Pašnekovas taip pat teigia, kad Lietuvoje dėl klimato kaitos vis dažniau pasireikš tam tikram metų laikui nebūdingi reiškiniai.

Tokių nebūdingų tam laikui reiškinių mūsų šalyje tik daugės. O tai lems nuostolius visų pirma žemės ūkiui, na pavyzdžiui, vėlyvo pavasario šalnos ar iškritęs sniegas.

„Pavyzdžiui pernai gegužę sulaukėme sniego. Tai tokių nebūdingų tam laikui reiškinių mūsų šalyje tik daugės. O tai lems nuostolius visų pirma žemės ūkiui, na pavyzdžiui, vėlyvo pavasario šalnos ar iškritęs sniegas“, – sako D. Valiukas.

Hidrometeorologijos tarnybos atstovas šiuo metu šalį sukausčiusiu šalčiu nesistebintis. Anot jo, reikia nepamiršti, kad Lietuva yra vidutinių platumų juostoje ir ne taip jau toli nuo šiaurėje esančios Arkties, tad 15-20 laipsnių temperatūra žemiau nulio bent kartą šaltuoju metų laiku turi būti. Žinoma, pastebi jis, visas kortas buvo sumaišę praėję 2020-ieji, kuomet bent kiek ženklesnio šaltuko taip ir nesulaukėme.

Visas išsamus pakalbis apie klimato kaitą – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.