LRT FAKTAI
Žiema Vilniuje

Mokslas ir IT

2021.01.15 15:08

LRT FAKTAI. Sąmokslo teoretikai pasikėsino ir į Lietuvoje iškritusį sniegą – degina, bando įrodyti, kad netirpsta ir yra „plastikinis“

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.01.15 15:08

Po Naujųjų Lietuvą aplankius seniai matytiems žiemiškiems orams, gausiai iškritęs sniegas, nudžiuginęs daugelį, sukėlė ir sąmokslo teorijų.

Internete pasirodė ne vienas vaizdo įrašas, kuriame žmonės kalba apie neva neįprastą šiais metais iškritusį sniegą, rodantį prastą mūsų gamtos būklę.

„Dirbtinis“ sniegas ir kaltinimas politikams sukėlus katastrofą

Viename eksperimente vyras aiškina, kad į kambarį atneštas sniegas netirpsta, vėliau jis rodo ir sniego gniūžtę, kuri, laikoma virš žvakės, nesutęžta, o aprūksta suodžiais.

Ankstesni įrašai skelbia apie neva išgalvotą pandemiją, neigia COVID-19 pavojingumą, aiškina, kad karantino ribojimai Lietuvoje neteisėti.

„Netirpsta rankoje, lieka tokia medžiaga“, – įrašo autorius gąsdina „nenormaliu“ sniegu.

Tokio pobūdžio eksperimentais dalijamasi paskyrose, kurių ankstesni įrašai skelbia apie neva išgalvotą pandemiją, neigia COVID-19 pavojingumą, aiškina, kad karantino ribojimai Lietuvoje neteisėti. Kitas eksperimentas – bandymai su sniegu skirtinguose Vilniaus miesto rajonuose. Dar kito įrašo autorius tvirtino, kad neįprastas sniegas būdingas Visagino apylinkėms.

Neva „dirbtinis“ sniegas čia aptakiai pristatomas kaip dar vienas sąmokslas, giriamasi, kad atstovaujama „kitokiai tiesai“. Tačiau ne vienam sekėjui tokie įrašai sukėlė pasipiktinimą valdžia, karantinu arba paniką dėl galimos ekologinės katastrofos.

Mokslininkė: kodėl aprūksta sniegas?

VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorė Vida Mildažienė, paprašyta pakomentuoti internete pasirodžiusius įrašus, sakė neabejojanti, kad lietuviškam sniegui yra viskas gerai, ir piktinosi sklindančiomis sąmokslo teorijomis.

„Ant sniego matomi suodžiai nuo žvakės dagčio“, – procesą aiškino chemikė. Pasak jos, jei eksperimentą darytume su žiebtuvėliu, susidarytų toks pat efektas. Degant organiniams junginiams, pavyzdžiui, esantiems žiebtuvėlio skystyje, susidaro suodžių – tai juos matome, pabandę uždegti sniego gniūžtę.

Balų nepaliekantis sniegas, pasak profesorės V. Mildažienės, gamtoje taip pat dažnas reiškinys: toks sniegas tiesiog išgaruoja, kitaip sakant, vanduo iš kietos būsenos iškart virsta į dujinę, aplenkdamas skysčio būseną.

„Ledas taip ir garuoja, arba jodas – vienintelė medžiaga, kuri garuoja tiesiai iš kristalinės būsenos, – sąmokslo teoriją aiškina mokslininkė ir piktinasi manipuliacija mokslu. – Žaidžiama su psichologine įtampa, tokių reiškinių yra visada.“

Paaiškėjo, kad tokie eksperimentai su sniegu vykdomi ne pirmą kartą – prieš kelerius metus pasirodė panašių įrašų anglų kalba.

Tačiau profesorė įspėjo, kad sniegas anaiptol nėra švari medžiaga: nereikėtų sniego valgyti ar gerti sniego tirpsmo vandens.

„Tarša dėl karantino yra mažėjanti, – sakė ji. – Jei krinta sniegas ir iš kamino eina dūmai arba kyla padangų gaisras, [medžiagos] susimaišo. Dėl to nepatartina gerti ištirpusio sniego, jis nėra sterilus, prisirenka aplinkoje esančių kietų dalelių.“

Manipuliacija / pseudomokslas

Jei pridėtume sniego gniūžtę prie žvakės arba žiebtuvėlio, ji aprūktų, tačiau taip nutinka ne dėl neva nešvarios aplinkos ir neįrodo, kad sniegas pastaruoju metu pasikeitė. Mokslininkės teigimu, suodžių susidaro degant žvakės dagčiui arba žiebtuvėlio skysčiui.

Reiškinys, kai sniegas išnyksta nepalikdamas balų, taip pat normalus – taip nutinka, kai sniegas garuoja (priešingai tirpimui).

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt