Mokslas ir IT

2021.01.13 11:48

Tyrimas parodė, kad apie 70 proc. iš ligoninės paleistų COVID-19 pacientų dar pusę metų jaučia simptomus

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.01.13 11:48

Iki šiol mokslininkai nedaug žino apie tai, kokias ilgalaikes pasekmes sveikatai sukelia COVID-19. Visgi, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad klastingas virusas kai kuriems pacientams apie save primena dar pakankamai ilgai.

Mokslininkai stebėjo COVID-19 pacientus Jin Yin-tan ligoninėje, Uhane, Kinijoje, nuo 2020-ųjų sausio 7 dienos iki 2020-ųjų gegužės 29 dienos. Tyrimo duomenys buvo publikuoti „The Lancet“ žurnale.

Pacientų buvo teiraujamasi apie tai, kaip pasikeitė jų gyvenimo kokybė, susijusi su sveikatos būkle, jie taip pat turėjo padaryti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, atlikti 6 minučių ėjimo testą, tikrintis kraują ir t.t.

Iš viso buvo stebėti 1733 iš ligoninės išrašyti pacientai, kurių vidutinis amžius siekė 57 metus, 52 proc. jų buvo vyrai. Paskutiniai tyrimai išrašytiems pacientams buvo atlikti tarp birželio 16 ir rugsėjo 3 dienos. Paaiškėjo, kad net ir po pusės metų nuo užsikrėtimo, nemaža dalis pacientų – net 63 proc. – jautė raumenų nuovargį, apie ketvirtadalis – 26 proc. – patyrė miego sutrikimus. Šie simptomai įvardinti kaip dažniausiai pasitaikantys, o 23 proc. pacientų teigė jaučiantys nerimą ir depresiją.

Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tie pacientai, kurie sunkiau sirgo ligoninėje, turėjo ir difuzinių plaučių pokyčių, jų krūtinės nuotraukos rodė nukrypimus nuo normų. Tokiems pacientams reikalingas kur kas ilgesnis laiko tarpas norint visiškai atgauti jėgas, taip pat, net ir paleidus iš ligoninės, reikia toliau stebėti jų būklę.

Kaip rašo BBC, panašaus pobūdžio tyrimas, koks buvo atliktas Uhano ligoninėje, buvo vykdomas ir pačioje didžiausioje Romos ligoninėje. Jo metu buvo tirti 143 pacientai, kuriuos taip pat išrašė iš ligoninės. Tyrimo duomenys publikuoti „Journal of American Medical Association“.

Šis tyrimas parodė, kad net 87 proc. pacientų jautė bent vieną COVID-19 simptomą dar du mėnesius po to, kai buvo paleisti namo, o pusė iš jų tebejuto nuovargį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tokie tyrimai sukoncentruoja dėmesį tik į mažumą žmonių, kuriems prireikia gydymo ligoninėje.

Kas yra tas „ilgasis COVID“?

Kaip rašo BBC, nėra jokio medicininio apibrėžimo, kuris galėtų paaiškinti, kas yra taip vadinamas „ilgasis COVID“, taip pat nėra ir simptomų, kuriuos patirtų visi pacientai – du žmonės, nuo ligos kenčiantys ilgesnį nei įprastą laiko tarpą, gali turėti visiškai skirtingas patirtis.

Dažniausiai yra minimas nuovargis – toks, dėl kurio sunku ne tik dirbti, bet ir apskritai užsiimti fizine veikla, net ir vaikščioti. Kiti simptomai, kuriuos įvardija žmonės, yra pasunkėjęs kvėpavimas, užsitęsęs kosulys, sąnarių ir raumenų skausmai, suprastėjusi klausa ir regėjimas, galvos skausmai, kvapo ir skonio pojūčių praradimas, taip pat kai kuriems atsiranda problemų su širdimi, plaučiais, inkstais bei žarnynu.

Visi šie pojūčiai gali itin pabloginti gyvenimo kokybę. „Mano nuovargis nepanašus į nieką, ką teko patirti anksčiau“, – BBC sakė viena kenčianti Jade Gray-Christie.

„Ilgasis COVID“ pasireiškia ne tik žmonėms, persirgusiems sunkia ligos forma, bet ir tiems, kurie jaučia palyginus vidutinius simptomus ir tik po kurio laiko pastebi ilgai užsitęsusias ir sunkias sveikatos problemas.

„Mes nė kiek neabejojame, kad „ilgasis COVID“ egzistuoja“, – BBC patikino profesorius Davidas Strainas iš Ekseterio universiteto, kuris savo Lėtinio nuovargio sindromo klinikoje stebi su tuo kovojančius pacientus.

Kaip virusas sukelia „ilgąjį COVID“?

Manoma, kad nors virusas pasišalina iš organizmo, jis vis dar gali užsibūti kai kuriose kūno kertelėse. Mokslininkai jau anksčiau pastebėjo, kad koronavirusas užkrečia įvairias kūno ląsteles ir išprovokuoja itin stiprų imuninės sistemos atsaką, dėl kurio kyla uždegiminės reakcijos visame organizme.

Kaip rašo BBC, infekcija taip pat gali paveikti ir kai kurias organų funkcijas. Labiausiai liga pažeidžia plaučius – ilgalaikės problemos pastebėtos ir anksčiau, kai žmonės persirgdavo SARS arba MERS koronavirusais.

Tiesa, nors daug dėmesio skiriama būtent COVID-19 infekcijai, povirusinis nuovargis arba užsitęsęs kosulys yra gerai dokumentuoti ir dažnai pasitaikantys simptomai – turbūt kiekvienas persirgęs virusine infekcija gali prisiminti atvejus, kai iki visiško pasveikimo, atrodo, praėjo visa amžinybė.

Pavyzdžiui, maždaug 1 iš 10 žmonių, persirgusių infekcine mononukleoze, nuovargis gali tęstis keletą mėnesių. Be to, spėjama, kad net ir gripas, ypatingai kalbant apie 1918-ųjų pandemiją, gali būti siejamas su Parkinsono ligos simptomais.