Mokslas ir IT

2021.01.16 16:31

Mokslininkai mano, kad ankstyvieji žmonės atšiaurias žiemas išgyvendavo užmigdami žiemos miegu

LRT.lt2021.01.16 16:31

Vienoje svarbiausių fosilijų radybos vietų pasaulyje iškasti kaulai rodo, kad prieš šimtus tūkstančių metų itin šaltas ir atšiaurias žiemas mūsų protėviai ištverdavo miegodami žiemos miegu, rašo „The Guardian“.

Mokslininkų teigimu, ankstyvųjų žmonių suakmenėjusių kaulų sužalojimai ir kitokie pažeidimai atitinka kitų žiemojančių gyvūnų kauluose randamus pažeidimus. Tai rodo, kad tuo metu gyvenę mūsų protėviai žvarbias žiemas išgyvendavo sulėtinę medžiagų apykaitą ir keliems mėnesiams užmigdami.

Šios išvados grindžiamos kasinėjimais Sima de los Huesos – kaulų duobe – vadinamoje oloje Atapuerkos mieste, netoli Burgoso, Šiaurės Ispanijoje.

Per pastaruosius tris dešimtmečius nuo kelių dešimčių žmonių suakmenėjusių liekanų, rastų vertikalioje 15 m gylio ertmėje Atapuerkos urve, buvo nugremžtos nuosėdos. Tūkstančius dantų ir kaulų nuolaužų oloje radę mokslininkai teigia, kad ši vieta iš tikrųjų yra masinė kapavietė, kur žmonių palaikai buvo sąmoningai palaidoti. Manoma, kad rastoms fosilijoms daugiau nei 400 tūkst. metų ir kad jose randamos ankstyvųjų neandertaliečių ar jų protėvių liekanos.

Žurnale „L'Anthropologie“ paskelbtame straipsnyje pirmuosius kasinėjimus minėtoje vietoje vykdžiusiai tyrėjų komandai vadovavęs Juanas-Luisas Arsuaga ir Antonis Bartsiokas iš Trakijoje (Graikija) įsikūrusio Demokrito universiteto teigia, kad ten rastose fosilijose galima įžvelgti sezoninių variacijų, liudijančių, jog kaulų augimas buvo kasmet sutrikdomas keliems mėnesiams.

Mokslininkai teigia, kad ankstyvieji žmonės pasiekdavo tokias „medžiagų apykaitos būsenas, kurios leido jiems išgyventi ilgesnius laikotarpius atšiauriomis sąlygomis, esant ribotam maisto kiekiui ir naudojantis kūno riebalų atsargomis“. Jie miegodavo žiemos miegu ir tai liudija jų kaulų vystymosi sutrikimai.

Mokslininkai pripažįsta, kad „tai gali skambėti kaip mokslinė fantastika“, tačiau pabrėžia, kad daugelis žinduolių, tarp jų ir primatai, pavyzdžiui galaginiai ir lemūriniai, taip daro. „Tai rodo, kad tokio hipometabolizmo genetinį pagrindą ir fiziologiją galėjo išsaugoti daugelis žinduolių rūšių, įskaitant ir žmones“, – teigia J. L. Arsuaga ir A. Bartsiokas.