Lietuviams metas išlįsti iš savo kiauto ir suprasti, kad ne viską geriausiai išmano. Taip LRT.lt teigia Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) dirbantis fizikas Aurelijus Rinkevičius. „Jeigu galvoju apie lietuvį, jį įsivaizduoju kaip visų galų meistrą. Ypač moksle tai yra problema, nes lietuviams atrodo, kad jie viską moka ir viską žino. Bet tai nėra tiesa. Šaltkalvis negali būti mechaniku, statybininku ir dar mokslininku vienu metu. Lietuviams trūksta žinių ir patirties“, – teigia jis.
A. Rinkevičius LRT.lt pasakoja, kad gan apleista Lietuvoje sritimi – dalelių fizika – susidomėjo mokykloje. 2009 m. per ERASMUS stažuočių programą mokslininkas atvyko į CERN atlikti praktikos, o 2012 m. vėl sugrįžo tęsti veiklos kaip Floridos universiteto doktorantas.
Dalelių fizikos atstovas pasakoja, kad sąlygos žmonėms CERN nėra pačios geriausios, tačiau, anot jo, esmė yra ne „nauja kėdė, o resursai tyrimams“.
– Ką jūs konkrečiai veikiate CERN?
– Paprastai kalbant, prisidedu prie naujos Higgso bozono sąveikos, kurios dar nesame aptikę, paieškų. Tai – sąveika tarp aukščiausiojo kvarko ir Higgso bozono. Ji įdomi tuo, kad, pagal mūsų dabartinį supratimą, ji yra pasislėpusi dažnesnėse sąveikose. Tiesiogiai to nesame išmatavę. Nors prielaidos yra, kad taip turi būti.
– Kaip manote, ar tai ir bus kitas CERN proveržis? Kai 2012 liepos 4 d. buvo paskelbta apie Higgso bozono atradimą, apie CERN sužinojo visas pasaulis. Daugeliui gali pasirodyti, kad ties tuo tyrimai ir buvo baigti, tačiau mokslininkai tęsia darbus, ieškodami naujų bozono sąveikų.
– Proveržių niekada nenuspėsi. Higgso bozonas nebuvo proveržis teoretikams, nes visi to laukė – tiesiog įsitikinome, kad jis tikrai egzistuoja. O dabar pradėjome tirti naujosios dalelės savybes.
– O ko Jūs labiausiai laukiate?
– Laukiu dar nenuspėto naujo proceso, apie kurį galbūt dar niekas nepagalvojo. Manau, tikrai yra vietų gamtoje, kurių dar tikrai nesuprantame, o tai galėtų reikšti, kad yra naujų sąveikų ir dalelių, kurių nesame aptikę. CERN yra geriausia vieta tai padaryti.
– Dalelių fizika Lietuvoje nėra itin išvystyta sritis. Kaip ja susidomėjote?
– Dalelių fizika nusako, kaip viskas veikia. Šioje srityje pasislėpusi gamtos veikimo prasmė. Todėl mane tai labiausiai ir žavi. Man visada buvo įdomu, kaip ir kodėl viskas veikia. Dalelių fizika yra arčiausiai atsakymo.
– Viename interviu esate kritikavęs Vilniaus universiteto (VU) ir jo vadovybės požiūrį į dalelių fiziką dėl to, kad šiai sričiai skiriama per mažai dėmesio. Ar situacija keičiasi?
– Kritikuoti visada labai lengva, bet visada stengiuosi pasakyti savo nuomonę. Tačiau situacija keičiasi. Ir, atrodo, keičiasi į gerąją pusę.
– Kas turėtų atsitikti, kad situacija pasikeistų iš esmės?
– Jeigu galvoju apie lietuvį, jį įsivaizduoju kaip visų galų meistrą. Ypač moksle tai yra problema, nes lietuviams visada atrodo, kad jie viską moka ir viską žino. Bet tai nėra tiesa. Šaltkalvis negali būti mechaniku, statybininku ir dar mokslininku vienu metu. Lietuviams trūksta žinių ir patirties.
Esminis pokytis būtų išlįsti iš savo kiauto į platesnį pasaulį ir suvokti, kad ne viską geriausiai išmanome.
– CERN dirba nemažai lietuvių, daugelis jų – IT specialistai. Ilgą laiką buvote vienintelis lietuvis fizikas, dirbantis CERN.
– Dabar situacija šiek tiek kitokia. Visą laiką su manimi buvo Andrius Juodagalvis. O dabar CERN dirba bent keturi fizikos doktorantai, besimokantys skirtinguose Europos universitetuose.
– Sakote, kad CERN dirbti norėjote nuo mokyklos laikų. Ar CERN pateisino lūkesčius?
– Žinoma. Nieko nėra idealaus, visada yra tam tikri pliusai ir minusai, bet aš žinojau, ko tikėtis.
– Lietuva jau pateikė prašymą pradėti asocijuotos narės procesą. Artimiausiomis dienomis turėtų būti paskelbtas ir CERN tarybos atsakymas. Kaip manote, kodėl Lietuvai tai svarbu?
– Paprasčiausias paaiškinimas: CERN yra durys į Vakarų mokslą. Lietuviškas mokslas yra gana konservatoriškas. Mano nuomone, Lietuvai tikrai trūksta tarptautinio bendradarbiavimo. O CERN nori nenori esi priverstas bendrauti su visu pasauliu. Tikrąją to žodžio prasme.
–Koks yra lietuvių mokslininkų įvaizdis tarp kitų pasaulio mokslininkų?
– Esame labai maža valstybė, todėl nesame labai gerai žinomi. Žmonės mūsų nepažįsta, todėl kaip mes pasirodysime, taip mus ir prisimins. Taigi turime daug vietos pirmam įspūdžiui sudaryti.
O šiaip požiūris yra gan neutralus, nes žmonės mažai apie mus žino.
– Nejau ir mokslininkai nežino tų garsių mokslininkų, kurie savo srityje yra tikrai daug pasiekę? Vienas pavyzdys būtų Juozas Vidmantis Vaitkus, CERN dirbantis nuo 1994 metų.
– Na, taip, yra mokslininkų, kurie garsūs savo srityje – tos srities mokslininkams jie ir žinomi. Bet visko aprėpti neįmanoma. Kaip pasakyti... Tiesiog visi stengiasi orientuotis į tai, kas yra aktualiausia. Jeigu mokslininkas dirba su prancūzais, tai prancūzus geriausiai ir pažįsta, ir t. t. Jei nedirbi su lietuviais, kaip juos pažinosi?
Šis interviu – pirmoji straipsnių ciklo iš CERN dalis. Kitus tekstus jau netrukus rasite portale LRT.lt.
