Mokslas ir IT

2021.01.03 12:22

Klimato kaita gali dramatiškai pakeisti pasaulio gyventojų likimą: milijardams trūks vandens, prasidės masinė migracija

Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Smalsumo genas“, LRT.lt2021.01.03 12:22

Akivaizdu, kad klimatas keičiasi. Tačiau dar daug kas abejoja, kad dėl to kalta žmonių veikla. Mėginama tvirtinti, jog klimatą keičia tik globalūs procesai. Tokie kaip Žemės orbitos svyravimai arba Saulės aktyvumo pokyčiai. Kaip yra iš tikro? Pabandykime su klimatologais įvertinti naujausius atmosferos tyrimų duomenis ir išklausykime jų argumentus.

Pasaulyje dabar atliekama nuolatinė ir visa apimanti klimato sistemos stebėsena. Aplink Žemę šiuo metu skrieja apie 160 tam skirtų palydovų. Matuojami biosferos ir kriosferos parametrai, vandenynų lygio pokyčiai, metano dujų koncentracija. Deja, pastaraisiais metais fiksuojami drastiški atmosferos cheminės sudėties pasikeitimai.

„Nuo 20 amžiaus pradžios labai sparčiai ėmė augti anglies dioksido, metano, azoto suboksido koncentracija. Ir dabar jau turime iš esmės pakeistą atmosferos cheminę sudėtį. Tai reiškia, kad yra sustiprėjęs šiltnamio efektas, kad yra daugiau sulaikoma energijos, kurią turėtų išspinduliuoti Žemė į kosminę erdvę žemutinėje troposferoje. Tokiu būdu yra inspiruojamas šiltnamio efekto globalus atšilimas. Vienareikšmiškai galima pasakyt, kad čia žmogaus įtaka“, – sako Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.

Klimatologų prognozės: sparčiai šylanti planeta be vandens ateityje gali palikti triskart daugiau žmonių

Žmogaus veikla pasidarė reikšminga klimatui tik nuo 18 amžiaus vidurio. Iki tol Žemė egzistavo pagal kitus dėsnius. Klimatą veikė tik gamtiniai faktoriai, kurie egzistuoja ir šiuo metu.

„Tačiau jų poveikis yra ilgalaikis ir mes jį matuojame kitais laiko masteliais. Tai yra dešimtys, šimtai tūkstančių metų. na kad ir sakykim astronominių faktorių – orbitos parametrų poveikis. Bet jisai pasireiškia per 10–20–40 tūkst. metų. yra tokie ciklai. O čia kalbame mes apie keletą dešimtmečių, kurie yra jau niekuo nesusiję su kitais gamtiniais, astronominiais ar organizmų procesais“, – aiškina profesorius.

Žemė per milijonus metų yra buvusi sukaustyta ledo, o taip pat virtusi globaliu šiltnamiu. Kodėl dabar teigiama, kad žmonės keičia klimatą? Todėl, kad yra aiškus ir įrodytas ryšys tarp anglies dioksido augimo atmosferoje nuo Pramonės revoliucijos laikų ir vienu ir trimis dešimtosiomis laipsnio pakilusios globalios temperatūros. Paleoklimatologai žino, kokie yra kiti pagrindiniai planetos klimatą keičiantys veiksniai. Saulės aktyvumo pokyčiai, vykstantys maždaug kas 11 metų, temperatūrą gali pakeisti tik dešimtosiomis laipsnio dalimis. Vulkanų į stratosferą išmetami pelenai ir sieros rūgšties lašeliai gali sumažinti Žemės temperatūrą iki 2 laipsnių.

Dėl Žemės orbitos svyravimų, vadinamų Milenkovičiaus ciklais, temperatūra gali kisti net 6 laipsniais. Pleistoceno epochoje, kuri baigėsi prieš maždaug 12 tūkst. metų, Žemė kelis kartus patyrė ledynų gniaužtus. Atrodo, kad naujas atšalimas laukia Žemės maždaug po 25 tūkst. metų.

Dinozaurų laikais Žemėje buvo 5-9 laipsniais šilčiau dėl didelio ugnikalnių aktyvumo, o anglies dioksido lygis siekė 1000 ppm, o ne 415, kaip dabar. Tačiau mes sparčiai didiname jo kiekį atmosferoje. Dabartinė anglies dioksido koncentracija yra didžiausia per pastaruosius 800 tūkst. metų, nuo 18 amžiaus vidurio ji išaugo pusantro karto.

„Šie procesai daro įtaką ilgalaikėje plotmėje. Jeigu matuotume klimato kaitą milijonais metų. Taigi, šitie reiškiniai buvo svarbūs geologinėje praeityje, kai pradėjo skilti Gondvanos žemynas į mažesnius. Tada sumažėjo klimato kontinentalumas. Bet visa tai vyko dėl tektoninių procesų“, – pasakoja A. Bukantis.

Pagrindinis klimato stabilumą užtikrinantis mechanizmas – anglies dioksido kiekį atmosferoje reguliuojanti sistema. Deja, ji į šiltnamio dujų kiekio pokyčius reaguoja itin lėtai, per šimtus tūkstančių metų. Vandenynai reaguoja kiek greičiau, sugerdami anglies dioksidą, bet ir jie nepajėgia susidoroti su šia užduotimi, nes degindama iškastinį kurą, žmonija į atmosferą išmeta 100 kartų daugiau CO2, negu ugnikalniai. Dėl to vandenynai sparčiai rūgštėja.

Prie greitų procesų, kuriuos galima matuoti mums suvokiamais masteliais, priskirtina ledynmečių ir tarpledynmečių kaita. Tai aktualu gyvenantiems Šiaurės pusrutulyje, o ypač Europoje.

„Galime prisiminti paskutinį ledynmetį, Viurmo ledynmetį, kurio šalčiausia fazė buvo prieš 18 tūkst. metų. Tada Šiaurės Europa buvo po ledu, Rytų Europos didelė dalis. Kas tada įvyko? Tada prasidėjo atšilimas, kuris gana greitai progresavo. Tai reiškia, kad ledynas ištirpo per 10-12 tūkst. metų. Tai labai greitai. Ir prasidėjo tada, galima sakyti, civilizacijos plėtra visoje Šiaurės Europoje“, – dėsto klimatologas.

O tuo metu, kai Šiaurės Europa tūnojo po ledu, Viduržemio jūros ir Šiaurės Afrikos regionuose buvo vadinamasis drėgnasis laikotarpis – labai palanki žmogaus evoliucijai laiko atkarpa. Tuo metu, vėlyvojo paleolito laikotarpiu (prieš 20-30 tūkst. metų), čia užgimė ir Egipto civilizacija.

Klimato sistemai būdingos grandininės reakcijos, ir todėl jo kaitą gali sukelti įvairios priežastys. Pavyzdžiui, aktyvi ugnikalnių veikla padidina atmosferos drumstumą. Dėl to ima mažėti temperatūra, augti ledynai ir prasideda atšalimas. Didelę įtaką turi ir procesai, vykstantys vandenyne.

„Reiktų prisiminti el nino reiškinį. Kurį ypatingai laikome svarbiu ir kuris yra atsakingas už trumpalaikes klimato fliuktuacijas. Kurių trukmė gali būti 10-20 metų. Štai vandenynų cirkuliacijos perturbacijos gali irgi labai stiprias regionines klimato anomalijas sukelti. Jau net ir žemynuose, ne tik vandenynuose“, – tvirtina mokslininkas.

El nino gali būti kaltas dėl senosios Egipto karalystės ir kitų kultūrų žlugimo. Prieš 4200 metų Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione įvyko kažkas labai blogo. Pasikeitė musonų ir oro tėkmės iš vakarų kryptys, o tai sukėlė sausras ir atšalimą. Subyrėjo Akadų imperija dabartinės Sirijos ir Irako teritorijoje. Dirbamos žemės šiaurės Mesopotamijoje buvo paliktos, o bado kamuojami pabėgėliai patraukė į pietų Mesopotamijos regioną. Šį kataklizmą patvirtina keliolika istorinių rašytinių šaltinių.

Mums aišku labiausiai rūpi klimato pokyčiai Lietuvoje. Beje, turime kuo pasigirti, kadangi meteorologinius matavimus Lietuvoje jau 1770-aisiais pradėjo tuometinis VU rektorius Martynas Počobutas Vilniaus astronomijos observatorijoje.

„Mes jau šiemet skaičiuojame jau lygiai 250 metų, kai vyksta reguliarūs kasdieniai matavimai. Tik keitėsi meteorologijos stoties vieta. Ji perkelta ir į Lukiškių aikštės teritoriją, ir į Žalgirio gatvę ir Geležinkelio stoties rajone. Po to buvo iškelta į Trakų Vokę, oro uoste yra meteorologinė stotis“, – teigia klimatologas.

„19 amžiaus pabaigoje pradėti vėjo parametrų, slėgio matavimai, vėliau prasidėjo ir Saulės spinduliuotės matavimai. Taigi, visas kompleksas duomenų ir visiškai užtenka jų, kad galėtume įvertinti, kokie pagrindiniai pokyčiai. O jie yra kartais tam tikruose regionuose ir nebūtinai tokie patys, kaip globalūs pokyčiai. Ir dėl to mes dabar patikimai žinome, kad vyksta Lietuvoje per pastaruosius du šimtmečius“, – sako A. Bukantis.

Dabar klimato prognozavimui yra naudojami hidrodinaminiai trimačiai modeliai. Tai daugiasluoksnė, iš atskirų gardelių sudaryta jungtinė atmosferos ir vandenyno bendrosios cirkuliacijos schema. Šia informacija naudojasi ir mūsų šalies klimatologai.

Ką galima pasakyti apie klimato kaitą Lietuvoje šiuo metu? Ar irgi patiriame akivaizdžius klimato pokyčius ir ar jie palyginami su vykstančiai skituose Žemės regionuose? Ar galima teigti, jog prasidėjo spartus temperatūros kilimas?

„Maždaug nuo praeito amžiaus 8-9 dešimtmečio labai sparčiai ėmė kilti žiemos temperatūra, o jau per pastaruosius du dešimtmečius ėmė ir vasaros mėnesių temperatūra šilti. Priskaičiuojama dabar, kad lyginant su 20 amžiaus vidurio temperatūros lygiu, dabar žiemos mėnesiai šiltesni beveik 2-2,5 laipsnio. O vasaros mėnesiai 1-2 laipsniais. Tai yra labai staigus, greitas ir, galima sakyti, panašus į tokį šuolišką temperatūros kilimą procesas“, – tikina profesorius.

Galbūt galėtume ir nesijaudinti dėl tų pokyčių kylančios temperatūros, mažėjančių kritulių kiekio. Jeigu mūsų būtų kelis kartus mažiau, tiesiog persikeltume į mažiau sausros arba kitų gamtos stichijų paveiktas Žemės rutulio zonas. Tik kad tos vietos nėra, todėl klimato migrantų judėjimas jau sukelia humanitarines ir politines krizes.

„Sirijos įvykius mes pradėjome fiksuoti maždaug nuo 2011 metų, kai jau prasidėjo pilietinis karas ir kaiplūstelėjo pabėgėliai į Europą. Bet kas vyko prieš tai. Prieš tai ten šešerius metus tęsėsi labai žiauri sausra. Praktiškai sužlugdė žemės ūkį, smulkiuosius ūkininkus, kurie metę savo užsiėmimą plūstelėjo į miestus. Ten priskaičiuojama apie milijonas ūkių, kurie žlugo. Tada labai padidėjo nedarbas, atsirado vidinių pabėgėlių“, – pasakoja A. Bukantis.

Negana to, Sirijoje labai didelis gimstamumas. Iki 2010 metų ten vyko demografinis sprogimas. Gyventojų skaičius per keliolika metų išaugo 1,5 karto. Visi šie veiksniai ir paskatino pilietinį karą.

Praėjusiais metais pasirodžiusios knygos „Negyvenama Žemė“ autorius nupiešė itin dramatišką klimato pokyčių ir jų pasekmių panoramą. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2050 metais turėsime 200 mln. klimato pabėgėlių. Pasaulyje daugės karinių konfliktų dėl vandens, o nuo užteršto oro jau dabar kasdien miršta po 10 tūkst. žmonių. Ar iš tiesų viskas taip blogai, ar gali būti dar blogiau?

Tendencijos jau dabar akivaizdžios. Atšilimo procesas, prasidėjęs prieš 100 metų, spartėja. 21 amžiaus pabaigoje temperatūra pasaulyje bus 3-4, o pagal kitus scenarijus net 5 laipsniais aukštesnė, negu 20 amžiuje. Tai jau dabar didina ekstremalių oro reiškinių, gaisrų, epidemijų skaičių. Spartina dirvos eroziją. Aukštesnė temperatūra reiškia intensyvesnį garavimą ir geriamo vandens stygių.

„Jeigu dabar milijardas gyventojų neturi vandens, tai bus 2-3 milijardai stokojantys vandens. Mažesnis derlingumas, nes trūks drėgmės, bus greitesnė vegetacija, nes nespės užaugti javai. Ekstremalūs reiškiniai ir, žinoma, politinis poveikis, susijęs su klimato pabėgėliais. Kurie plūstelės ir dabar plūsta iš Šiaurės Afrikos, Pietų ir Pietryčių Azijos. Pavyzdžiui, reikia prisiminti faktą, kad Pietų ir Pietryčių Azijoje 60 kilometrų pakrantės ruože gyvena 2 milijardai gyventojų. Jis labiausiai paveikus klimato įtakai, tokie procesai sukelia ne tik nacionalinio, bet ir regioninio masto neramumus“, – sako A. Bukantis.

Vargu ar jau galima ką nors iš esmės pakeisti, todėl reikia visapusiškai įvertinti tendencijas ir ruoštis gyventi kitokiame, labiau ekstremaliame pasaulyje. Belieka tikėtis, kad jis nebus labai panašus į ketvirtame „Pašėlusio Makso“ filme sukurtą viziją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt