Mokslas ir IT

2020.12.04 18:01

Nepavydėtina fizikos mokslininkių situacija: tenka rinktis arba karjerą, arba šeimą

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.12.04 18:01

Tarp fizikos mokslininkų moterų tėra vos 20 proc. Šis skaičius taip pat yra pats žemiausias tarp visų fizikinių mokslų sričių. Priežasčių, kodėl taip yra, egzistuoja ne viena, tačiau stereotipo, kad moterys nesupranta fizikos, tikrai nėra tarp jų. Geriausias to įrodymas – dviejų Nobelio premijų laureatė, mokslininkė Marie Curie.

Pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją

Tikriausiai mažai yra žmonių, negirdėjusių apie legendinę mokslininkę Marie Curie – pirmąją moterį, gavusią Nobelio premiją ir visam laikui įėjusią į pasaulio istoriją. Lapkričio pradžioje jos garbei buvo išleista knyga ir lietuvių kalba – „Marija Kiuri – moteris, pralenkusi savo laiką“. Šią knygą išvertė ir išleido Baltijos šalių regioninė mokslininkių asociacija „BASNET forumas“, bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu.

Marie Curie savo pirmuosius tyrimus kartu su savo vyru dažnai atlikdavo esant sudėtingoms sąlygoms: laboratorinė įranga, žvelgiant iš dabarties perspektyvos, buvo skurdi, be to, abu sutuoktiniai turėjo daug dirbti mokytojaudami, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui.

„Išskirti iš mineralų krūvos naują elementą nebuvo lengva. Reikėjo perdirbti krūvas rūdos, naudojant tiek mechaninius būdus, pavyzdžiui, smulkinti, malti uolienas, tiek cheminius atskyrimo būdus, naudojant cheminius reagentus, kad galima būtų nustatyti to elemento skiriamąją charakteristiką – atominį svorį“, – paaiškino „BASNET forumo“ prezidentė, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto docentė dr. Dalia Šatkovskienė.

Curie sukūrė metodus, kaip atskirti radį nuo radioaktyviųjų likučių taip gerai, kad būtų galima jį apibūdinti ir atidžiai ištirti jo savybes, ypač terapines. Medicinoje vėžiui gydyti radioterapija naudojama ir šiandien, siekiant sunaikinti piktybines ląsteles.

Garsios mokslininkės darbas atnešė jai ne vieną apdovanojimą, ji ne kartą buvo pripažinta už nuopelnus mokslui, medicinai ir teisei. Pirmoji Nobelio premija buvo skirta už radiacijos reiškinio ištyrimą, jis buvo ypač svarbus, nes tapo pagrindu naujam mokslui – branduolio fizikai – atsirasti. Taip pat buvo nominuotas H. Becquerelis už tai, kad atrado radioaktyvumą.

„Knygoje yra įdomus laiškas, jį Pierre`as Curie parašė Nobelio komitetui, kuris pradžioje skyrė premiją tik Becquereliui ir jam. Čia Pierre`as subtiliai duoda suprasti, kad Marie indėlis yra toks didelis, jog ją reikia būtinai įtraukti į premijuojamųjų sąrašą“, – įvardijo D. Šatkovskienė.

1911-aisiais metais Marie Curie dar kartą tapo Nobelio premijos laureate, tik šį kartą chemijos srityje. Ji buvo apdovanota už naujų elementų – radžio ir polonio – išskyrimą.

Minėtoje knygoje ne tik detaliai aprašomas žymios mokslininkės gyvenimas, bet ir daug dėmesio skiriama opiai problemai, išlikusiai iki šių dienų, – lygioms moterų galimybėms tiksliuosiuose moksluose.

„Vyriška“ kultūra fizikoje nebeskatina progreso

Pasak D. Šatkovskienės, radžio atradimas įgalino tyrinėti radioaktyvumo reiškinį, tai tapo pamatas branduolio fizikos pradžiai.

„Marie Curie padėjo pagrindus branduolinei fizikai. Ką darė senovės alchemikai? Jie ieškojo aukso jiems žinomais chemijos metodais. Tai yra sudarydavo sąlygas skirtingiems atomams jungtis vieniems su kitais, gaudavo kitą junginį ir galvodavo, gal čia bus auksas. Bet iš tikrųjų, pažiūrėjus iš alchemikų taško, tai M. Curie darbų rezultatai parodė galimą būdą, kaip tą auksą gauti ir įgyvendinti alchemikų svajones. <...> Kitaip tariant, tai yra labai didelis atradimas, žingsnis į branduolinės fizikos pradžią. Nuo M. Curie atradimo pradėjo aiškėti, kodėl vyksta radiacija, kad tai yra branduolinis reiškinys, ir tada pradėjo nagrinėti tolimesnius žingsnius“, – pasakojo D. Šatkovskienė.

Žiūrint iš laiko perspektyvos, šiandien jau galima suprasti, kokie reikšmingi buvo garsiosios mokslininkės atradimai. Visgi, D. Šatkovskienė patikino nemananti, kad ir dabar M. Curie indėlis į mokslą yra įvertintas pakankamai. Anot fizikės, vienas svarbus veiksnys yra tai, kad šioje srityje didelė lyčių disproporcija ir mokslininkės tiksliuosiuose moksluose yra daug mažiau matomos.

„Fizikų visuomenė labai uždara ir ambicinga. Ir turi tam rimtų priežasčių, nes tos visuomenės sukurtos technologijos iš esmės pakeitė žmonijos gyvenimą. Tačiau, kaip rodo M. Curie gyvenimas, talentais apdovanoti ne vien vyrai. Todėl juos visus reikia puoselėti. „Vyriška“ kultūra fizikoje nebeskatina progreso“, – kalbėjo D. Šatkovskienė.

Tenka rinktis karjerą arba šeimą

Mokslininkė teigė, kad moterų padėtimi moksle ji pradėjo domėtis dar prieš dešimt metų, kai buvo priversta dalyvauti Moterų fizikių konferencijoje Paryžiuje. „Mums reikėjo pristatyti pranešimą, kokia moterų situacija yra Lietuvos moksle. Aš labai nenorėjau ten važiuoti, bet, kai nuvažiavau, pamačiau, kad mokslininkių situacija fizikoje yra nepavydėtina, ypač užsienyje. Įsivaizduokite, kad jūs baigiate universitetą. Vienintelis būdas siekti mokslinės karjeros – apginti disertaciją. Ieškote vietos, randate ją X šalyje, Y universitete pas profesorių Z. Paprastai taip užsienyje yra. Nuvykstate ten ir dirbate juodai – nuo ryto iki vakaro. O kolektyvas dažniausiai vyrų. Nes moterų tiksliuosiuose moksluose, fizikoje, iš viso yra maždaug 20 proc. Tai jei didžiuliai kolektyvai, yra kelios moterys, o jeigu maži, tai gal ir visai nėra“, – LRT.lt pasakojo fizikė.

Pasak D. Šatkovskienės, pasirinkusios fizikos mokslų kryptį, tiek universitete, tiek per doktorantūros studijas jaunos moterys praleidžia gražiausius savo jaunystės metus. Todėl jaunoms mokslininkėms dažniausiai tenka atsidurti kryžkelėje: rinktis savo karjerą arba šeimą.

„Kolektyvuose sutinkate puikius vaikinus ir visi jie dažniausiai fizikai, kurie dirba toje pačioje srityje. Taigi, jūs privalote rinktis: mokslinė karjera arba vyro karjera. Tiesiog dviejų vienos specialybės vietų viename mieste ar universitete negausite. Mokslinė karjera moteriai dažnai susijusi su aukojimusi mokslui ir šeimos atsisakymu. Kitas aspektas – yra didžiulė konkurencija, ją atlaikyti lengvai gali tik žmogus, neturintis šeiminių įsipareigojimų. Tokie dažniausiai būna tie, kurie turi tėvus, arba vyrai, kurie šeimos priežiūrą palieka moterims. Tą rodo ir statistika“, – dėstė mokslininkė.

Anot jos, prieš septynerius metus Pasaulinė fizikų draugija suskaičiavo, kad tarp sėkmingai fizikoje dirbančių moterų maždaug pusė neturi nei šeimos, nei vaikų. D. Šatkovskienė patikino, kad moterys mokslininkės neretai sau tiesiog negali leisti nei ištekėti, nei turėti vaikų, nes spaudžia nuolatinė konkurencija.

Tikslieji mokslai – ne pirmas pasirinkimas

Kaip pasakojo mokslininkė, vienas iš jos inicijuotų ir koordinuotų Europos Komisijos Bendrosios 6-osios programos (FP-6) projektų – „Baltijos šalių bendradarbiavimo tinklas: Moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukštosiose technologijose“ – padėjo pradėti keisti Europos politiką lyčių lygybės moksle klausimu. Mokslininkių komanda tyrinėjo veiksnius, lemiančius mažą moterų procentą tiksliųjų mokslų srityse Baltijos šalyse. Vienam tikslui subūrė universitetus ir politikus iš trijų šalių.

„Europos Komisija projekto uždavinių tęstinumui užtikrinti pasiūlė mums įsteigti asociaciją, taip įsteigėme „BASNET forumą“. Nuo čia prasidėjo lyčių lygybės problemos sprendimas“, – sakė fizikė.

Pasak jos, nuo 2008-ųjų metų, kai buvo įkurtas „BASNET forumas“, situacija pasikeitė, tačiau tebėra daug veiksnių, kurie trukdo. D. Šatkovskienės teigimu, srityse, kuriose dirba daug vyrų, yra didelis pasipriešinimas – jie nenori domėtis moterų situacija ir problemą linkę ignoruoti.

„Institucijų vadovai, ypač didžiųjų mokslo centrų, tokių kaip CERN, labai puikiai supranta, kad yra didelė problema, nes jauni žmonės tiksliuosius mokslus savo profesijai renkasi vangiai. Yra daug priežasčių, bet viena iš jų yra ta, kad sąlygos nėra labai geros, algos mažos, karjerą padaryti sunku, nes yra didžiulė konkurencija. Protingi žmonės renkasi kitas sritis. Jeigu eina į fiziką, tai į tokias kompanijas, kur gauna didelius pinigus. Todėl moksle trūksta darbuotojų. Man atrodo, kad vienas iš svarbių uždavinių –konsoliduoti mokslo visuomenes, kuriose yra didelė lyčių disproporcija“, – sakė D. Šatkovskienė.

Mokslo institucijos privalės turėti lyčių lygybės planus

Mokslininkė patikino, kad ir pati, būdama fizike, per savo karjerą susidūrė su daugybe stereotipų. „Iki 2002 metų aš galvojau, kad, jeigu man nepadeda, aš kažko negaunu, tai yra mano charakterio trūkumas. Galbūt kažkaip ne taip pasielgiau. Aš viską sau prisiimdavau. Paskui pradėjau žiūrėti kitomis akimis. Aš visą gyvenimą praleidau tarp vyrų, kai kurie išties yra labai puikūs žmonės. Kai esi jauna, graži, energinga, jie labai padeda. Aš baigiau elementariųjų dalelių fiziką Maskvos universitete, tyrimus vykdžiau naudodamasi didžiaisiais greitintuvais“, – pasakojo D. Šatkovskienė.

Mokslininkė prisiminė, kad nors anuomet, besimokant Maskvoje, kelis diskriminacijos momentus pavyko išspręsti supratingo vadovo dėka, grįžus į Vilnių lyčių diskriminacija stipriai pasijuto.

„Mes gaudavome metines premijas už atliktus mokslinius tyrimus ir atspausdintus mokslinius straipsnius. Turėjau daug darbų, daug publikacijų. Mūsų grupėje dirbo du jaunesni vyrai, jie gavo premiją, o aš ne. Vieną kartą nutylėjau, o kitą kartą nuėjau ir paklausiau savo mokslinio vadovo, kodėl taip yra, kodėl jie gauna, o aš ne, nors mano pasiekimai žymiai geresni. O jis man sako: „Bet tu juk turi vyrą. O jie abu po du vaikus turi.“ Įsivaizduokite, koks mokslinio darbo įvertinimas. Visko būdavo, ir pažemindavo pareigas, bet nieko, aš nesiskundžiu, pripratau. Mokslas toks įdomus, kad atsveria nuoskaudas“, – kalbėjo D. Šatkovskienė.

Anot jos, moterų situacija moksle po truputį yra keičiama. Ji įvardijo, kad dabar jau ir Darbo kodeksas reglamentuoja, kad kiekviena institucija, turinti daugiau nei 50 darbuotojų, turi turėti lyčių lygybės planus. Ne tik turėti, bet ir kartais peržiūrėti, įsivertinti, kaip sekasi juos įgyvendinti ir, jeigu progresas nežymus, imtis veiksmų kažką keičiant. Negana to, mokslo tyrimų organizacijos, įskaitant ir universitetus, negalės dalyvauti „Horizon Europe“ projektuose, jeigu neturės lyčių lygybės planų.

„Manau, kad reikia ieškoti būdų, kaip surasti raktelį į vyrų protą ir širdį, kad jie suprastų, jog negalima kito žmogaus niekinti vien todėl, kad jis kitaip daro, elgiasi, mąsto. Turiu pasakyti, kad yra tokių protingų moterų, jog trūksta žodžių. Dauguma yra nedrąsios, prislėgtos tos visuomenės, nori patikti vyrams ir supranta, kad jeigu ji bus drąsi, konkuruos su jais, tai jie gal jos ir nepastebės. Pirmiausia vyrai turi suprasti, kad yra dvi lytys, abi reikalingos, abi talentingos“, – aiškino mokslininkė.