Mokslas ir IT

2020.11.27 18:15

Pademonstravo, kaip imamas mėginys koronaviruso testui: laboratorinių bandymų dalyviu tapo ir Veryga

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.11.27 18:15

Penktadienį Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pademonstravo, kaip imamas mėginys koronaviruso nustatymo testui atlikti. Bandymų dalyviu šį kartą tapo laikinai pareigas einantis Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tiesa, tokia procedūra jam ne naujiena – kaip jis pats teigė, dažniausiai jį tenka atlikti bent kartą per savaitę.

Kaip paaiškino NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja Ilona Razmienė, iš žmogaus nosiaryklės paimtas tepinėlis keliauja į laboratoriją, prieš tai jis būna užregistruojamas. Jeigu ėminys tiriamas iš karto, tuomet iš laboratorijos jis keliauja į laminarą – laminarinę spintą, skirtą darbui su bakterijomis, virusais, ląstelėmis ar toksiškomis medžiagomis. Laminare oras pučiamas pro aukšto efektingumo filtrus, kurie nusodina ore tvyrančios dalelės ir bakterijos. Tuomet šios dalelės yra pašalinamos iš darbinės aplinkos. Laminare paimti ėminiai yra nupilami į mėgintuvėlius: vieni saugojami ilgam laikui, kiti supilami ištyrimui.

„Mūsų laboratorijoje atliekama automatinė viruso RNR ekstrakcija. Išskiriamas viruso RNR, tuomet yra sekantis etapas, kuriuo ėminiai sumaišomi su reagentais, nustatančiais SARS-CoV-2 koronavirusą. Visas tas vadinamas reagento ir viruso RNR miksas yra patalpinamas į termociklerį, kur vyksta polimerazės grandininė reakcija. Būtent termocikleryje taip pat vykdoma automatinė duomenų analizė, pagal gautą ataskaitą mes galime suvesti rezultatus į e.sveikata – tai bus teigiamas arba neigiamas rezultatas“, – paaiškino I. Razmienė.

Anot jos, sunku apskaičiuoti, kiek užtrunka atlikti vieną tyrimą, nes plokštelė, dedama į termociklerį, skirta 94 ėminiams. „Kai yra didelis kiekis ėminių ir didelis darbo krūvis, visada tiriame po 94 ėminius. Skaičiuoti būtų paprasčiau pagal juos. Tai išties, tas laikas, kuris buvo deklaruojamas nuo pat pandemijos pradžios, nepasikeitė: jeigu skaičiuojame ekstrakciją, išskyrimą, ėminio paruošimą, kur yra daug rankinio darbo, tai reikia 5-6 valandų. Aišku, reikia nepamiršti, kad būna ir neaiškių ėminių rezultatų, kuriuos reikia pakartoti. Ištyrimo laikas tada gali užsitęsti“, – įvardijo I. Razmienė.

Jos teigimu, Lietuvoje per parą ištiriama 12-15 tūkst. mėginių, savaitgaliais šiek tiek mažiau. NVSPL savo ruožtu per parą ištiria maždaug 350-400 ėminių, priklausomai nuo to, kiek žmonių dirba laboratorijoje.

Priemonių užteks iki gruodžio vidurio

NVSPL vadovas Danas Bakša įvardijo, kad šiuo metu priemonių, reikalingų atlikti koronaviruso nustatymo testus, laboratorijai užteks iki gruodžio vidurio.

„Poreikis kinta kiekvieną dieną priklausomai nuo suvartojimo ir t.t. Realiai, situacija yra tokia“, – sakė jis.

Pasak jo, šiuo metu yra vykdomas naujo tipo viešasis pirkimas. „Darome viešas, atviras derybas. Šiuo metu, kiek man yra žinoma, jau yra daugiau 19 įmonių, kurios nusprendė dalyvauti šiame pirkime. Kitos savaitės pradžioje mes turėsime rezultatą“, – sakė D. Bakša.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu svarbu užtikrinti tyrimų testinumą. „Kaip tai padaryti, aš ir stengiuosi rasti būdą. O tiems, kurie ieško problemų ir ką pakritikuoti, tai ką aš galiu pasakyti – sėkmės. Jeigu nori padėti, tegul padeda, jeigu nenori, tegul kritikuoja“, – kalbėjo NVSPL vadovas.

Žmones užklupo karantininis nuovargis

A. Veryga įvardijo, kad koronaviruso nustatymo testą jam paprastai tenka atlikti kartą per savaitę. „Būna, kad ir pasimiršta, tai ir nesudalyvauju“, – sakė laikinasis ministras.

Anot jo, šiuo metu geriausia nesiginčyti dėl Viešųjų pirkimų ir stengtis sutarti, nors situacijų pasitaiko įvairių. „Labai anksti buvo pradėtas planavimas, jis buvo skaičiuojamas pagal tuo metu turimą informaciją, kiek gali prireikti reagentų ar kažkokių priemonių. Jų buvo įsigyta pagal tuometinius skaičiavimus. Jų turėjo užtekti iki sausio pabaigos. Deja, situacija labai greitai blogėja, reikia didinti testavimo apimtis, dėl to ir susidarė tokia situacija“, – kalbėjo A. Veryga.

Pasak jo, užsikrėtimų atvejų nemažėja dėl daug priežasčių, pirmiausia, kaip ir daugelyje šalių, žmonės pavargo. „Tai ir vadina karantininiu nuovargiu. Dažnu atveju problema yra ignoruojama, girdime apie šventes, kur žmonės susirenka. Kad ir artimoje aplinkoje švenčia, bet sudalyvauja nemažai žmonių“, – teigė A. Veryga.

Ministro teigimu, vis pasigirsta atvejų, kai stebimi užsikrėtimo atvejai, tačiau žmonės vis tiek eina į darbą, o kai kurie netgi bando nuslėpti, kad serga. Be to, žmonės buriuojasi ir viešosiose vietose, prekybos centruose. Pastebimos problemos ir dėl kaukių dėvėjimo.

„Aš pats skaičiau apklausą, dabar neprisiminsiu, kas ją darė, bet buvo klausiama žmonių, dėl ko jie dėvi kaukes. Apie pusė žmonių nurodė, kad tik dėl to, jog negautų baudos“, – pastebėjo A. Veryga ir pridūrė, kad neretai žmonės kaukes nusiima tose vietose, kur jų niekas nemato.

Kitą savaitę bus svarstoma, kokių veiksmų bus imamasi dėl prekybos centrų bei mokyklų.