Mokslas ir IT

2020.11.27 13:09

Kinijos mokslininkai teigia, kad koronavirusas dar prieš pirmą protrūkį egzistavo keliuose žemynuose

LRT.lt2020.11.27 13:09

Mokslininkų komandos, ieškančios SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19, kilmės, pateikė kontroversiškų faktų, rašo „South China Morning Post“.

Profesorė Gabriella Sozzi kartu su Italijos mokslininkų grupe rado naujojo koronaviruso antikūnų vėžiu sergančių pacientų kraujyje. Savo tyrimo rezultatus jie pateikė recenzavimui dar šių metų lapkritį. Tyrėjai teigė, kad antikūnų buvo rasta kraujo mėginiuose, paimtuose dar 2019 metų rugsėjį – trimis mėnesiais anksčiau, nei Uhane kilo koronaviruso protrūkis.

Šie duomenys sukėlė įnirtingus debatus, į kuriuos įsitraukė ir Kinijos ligų kontrolės centro pareigūnai, teigdami, kad minėtas italų tyrimas yra įrodymas, jog Uhanas nebuvo viruso šaltinis. Tuo pačiu virusologai iš kitų šalių ėmė kritikuoti tyrimo metodologiją teigdami, kad šis turi trūkumų.

Dabar Kinijos tyrėjai pateikė savo duomenis, analizuojančius tą pačią problemą. Jie padarė prielaidą, kad SARS-CoV-2 virusas jau egzistavo keliuose žemynuose dar prieš protrūkį Uhane. Jie netgi turi naują teoriją: pirmasis koronaviruso perdavimas žmogui galėjo įvykti Indijos regione.

Dalis šio mokslininkų tyrimo buvo recenzuota ir antradienį publikuota žurnale „Molecular Phylogenetics and Evolution“. Ją atliko komanda, vadovaujama dr. Sheno Libingo iš Šanchajaus biologijos mokslų instituto.

Panašus šios komandos tyrimas buvo publikuotas lapkričio 17 dieną „The Lancet“ žurnale. Jame mokslininkai rėmėsi viruso padermių tytimais, kuriuos pateikė 17 šalių ir regionų, o ankstyviausias protrūkis buvo nustatytas Indijoje ir Bangladeše. Šis tyrimas dar nerecenzuotas – nepatikrintas kitų mokslininkų, todėl jo duomenys negali būti traktuojami kaip galutinės išvados.

Sheno Libingo komanda teigė, kad įprastas būdas atsekti koronaviruso šaknis – procesas, vadinamas filogenetine analize – nesuveikė. Šiam metodui buvo pasitelktas šikšnosparnio koronavirusas, aptiktas Junane, Pietų Kinijos provincijoje, kaip viruso protėvis, turėjęs padėti nustatyti jo mutacijas bei evoliucinę istoriją. Tačiau šikšnosparnio virusas nebuvo žmogaus koronaviruso protėvis, todėl niekas negalėjo atsekti pandemijos šaknų.

Vietoje to jie panaudojo naują metodą, kuriuo paprasčiausiai skaičiuoja mutacijų skaičių kiekviename viruso variante. Viruso atmainos, turinčios daugiau mutacijų, cirkuliavo ilgesnį laiką, o tos, kurios turi mažiau mutacijų, yra arčiau pirminio SARS-CoV-2 viruso protėvio.

Kinijos mokslininkai nustatė, kad rado kai kurias atmainas, turinčias mažiau mutacijų nei tos, kurias pradžioje rado Uhane. Jie rezultatus apibendrino taip: „Uhanas negali būti pirmoji vieta, kur įvyko SARS-CoV-2 perdavimas tarp žmonių.“

Negana to, mokslininkai padarė išvadą, kad mažiausiai mutavusios viruso atmainos buvo rastos aštuoniose šalyse iš keturių žemynų: Australijoje, Bangladeše, JAV, Rusijoje, Italijoje ir Čekijoje.

Visgi, kiti mokslininkai suabejojo šia išvada, sakydami, kad tyrimo principai ir naudojama programinė įranga neatitinka tokio standarto, kokio tikėtasi atliekant filogenetinę analizę.