Mokslas ir IT

2020.11.26 08:03

„AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos bandyme dalyvavęs Beinortas: šalutinį poveikį jaučiau tik po pirmos injekcijos

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.11.26 08:03

Britų farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo mokslininkų sukurtos vakcinos efektyvumas siekia 75 proc. Tai – kiek mažiau negu anksčiau apie klinikinių tyrimų rezultatus pranešusių „Moderna“ bei „Pfizer“ kartu su „BioNTech“ vakcinų preliminarus efektyvumas, tačiau britiškos vakcinos efektyvumas, panašu, priklauso nuo dozavimo, aiškina Kembridže dirbantis medikas Tumas Beinortas. Šiame tyrime dalyvavęs lietuvis taip pat buvo skiepytas, tiesa, kol kas neaišku – tikrąja vakcina ar placebu.

LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ kalbėjęs T. Beinortas sakė, jog iki tyrimo pabaigos jis, kaip ir kiti bandymo dalyviai, nežinos, gavo tikrąją ar kontrolinę vakciną. Po pirmosios vakcinos dozės medikas sakė jautęs lengvus šalutinius poveikius, po antrosios – nieko.

„Šiuo metu tikrai jokio šalutinio poveikio nejaučiu. Vakcina susidėjo iš dviejų injekcijų, pirmosios metu vakare turėjau šiek tiek karščiavimo, šiek tiek maudė raumenį, į kurį buvo suleista, bet kitą dieną nebuvo jokių šalutinių efektų. Tiesą pasakius, aš nebuvau išgėręs ir paracetamolio, kaip buvo patariama, galbūt tada ir šalutinių poveikių būtų mažiau. Taip pat gavau ir antrą injekciją, po kurios jaučiausi visiškai puikiai, nebuvo jokio karščiavimo“, – sakė T. Beinortas.

„AstraZeneca“ vakcina, kurios preliminarus efektyvumas mažesnis negu kitų dviejų, pristatymų kiek anksčiau, visgi turėtų būti prieinamesnė neturtingoms šalims, mat bus pigesnė ir lengviau transportuojama. T. Beinortas aiškina, kad šios vakcinos efektyvumas, kaip šiuo metu mano mokslininkai, gali būti kitoks pakoregavus dviejų etapų vakcinavimo dozes.

„Turime žiūrėti kritiškai į duomenis. Tai yra moksliniai tyrimai, juose dalyvauja kelios dešimtys tūkstančiai žmonių, iš kurių užsikrėtė tik po šimtą ar kelis šimtus kiekviename tyrime. Efektyvumo tikslumas dar šiek tiek koreguosis, bet bendras atsakymas, kad vakcinos, panašu, tikrai apsaugo nuo koronaviruso infekcijos. Kol kas mRNR vakcinos parodė tikrai labai aukštą efektyvumą, o „AstraZeneca“ vakcinos efektyvumas, atrodo, priklauso nuo dozavimo pirmosios injekcijos metu. Yra naudojamas šimpanzės RNR viruso vektorius, ir kai buvo naudojama aukštesnė dozė pirmos vakcinacijos metu, tuomet bendras imunitetas, panašu, susidarė mažesnis negu kad naudojant mažesnę dozę. Tai galbūt paaiškinama tuo, kad žmogaus organizme susidaro antikūnas prieš patį šimpanzės virusą, vadinasi, kai jie gauna antrąją injekciją po 28 dienų, žmogaus imunitetas neutralizuoja genetinę informaciją apie SARS-CoV-2 į žmogaus ląsteles ir antroji vakcina galbūt nebuvo efektyvi. Tuo tarpu jeigu pirmoji dozė buvo duodama kiek mažesnė, imuninis atsakas į patį virusinį vektorių nebuvo toks stiprus ir gautas geresnis efektas“, – kalbėjo T. Beinortas.

Britiškos vakcinos pranašumas – jai saugoti nereikia tokios žemos temperatūros kaip kad mRNR pagrindu sukurtų vakcinų.

„mRNR vakcinos turi būti saugomos mažuose riebalų lašeliuose, kurie šiek tiek aukštesnėje temperatūroje susilieja vienas su kitu ir būtų neefektyvios. (...) Tuo tarpu „AstraZeneca“ yra viruso tipo vakcina, o virusas yra pakankamai gajus ir gali išgyventi, bet injekuotas į žmogų jis infekuoja ląsteles tik vieną kartą, bet nesidaugina. (...) Svarbiausia, kad kuo daugiau žmonių būtų apsaugoti nuo šios gana agresyvios ligos ir ar imunitetas bus gaunamas vienu, ar kitu būdu, tikrai ne esminis klausimas, svarbu yra galutinis tikslas“, – paaiškino medikas.

Rusijos kuriamos vakcinos, pavadintos „Sputnik V“, veiksmingumas nuo COVID-19 siekia 95 proc. – taip pranešė jos kūrėjai. Duomenys gauti praėjus 42 dienoms po pirmosios vakcinos dozės, antradienį išplatintame pranešime teigė šalies Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinis Gamalėjos tyrimų centras ir Rusijos tiesioginių investicijų fondas. Tiesa, institucijos neatskleidė tikslaus paskiepytų žmonių skaičiaus, kurių sveikatos duomenimis remiantis buvo padarytos šios išvados.

T. Beinortas sako, jog atrodo, kad kuriant šią vakciną „buvo nukirsta daug kampų, kurie yra reikalingi moksliniams tyrimams, užtikrinant tiek efektyvumą, tiek saugumą“. Įvertinti skelbiamus duomenis sudėtinga, nes jie tik daliniai, sako pašnekovas.

Mokslinė bendruomenė matė labai mažai duomenų apie Rusijos vakciną, dėl to sunku komentuoti, nes didžioji dalis informacijos, kuri pasiekia, ji būna per žiniasklaidą. (...) Greičiausiai jie turi kažkokią vakciną ir ji kažkiek veikia, bet labai sunku pasakyti, kiek procentaliai ji efektyvi ir kokius šalutinius poveikius sukelia, nes ta informacija tiesiog nėra plačiu mastu skelbiama recenzuojamuose žurnaluose. Buvo tik vienas ankstyvas tyrimas, bet jis buvo daromas tik su keliomis dešimtimis asmenų“, – LRT RADIJUI teigė T. Beinortas.

Jo manymu, Vakarų šalyse pažeidžiamiausias prioritetines žmonių grupes vakcina turėtų pasiekti 2021 m. pirmąjį ketvirtį.

„Šiek tiek plačiau vakcina bus prieinama turbūt keliais mėnesiais vėliau, bet turime omenyje, kad vasarą koronaviruso galbūt sumažės šiaip ar taip. O labai plataus masto vakcinavimas realistiškai turbūt vyks kitų metų rudenį, bet sieksime, kad tai vyktų kuo anksčiau, dar metų pradžioje“, – sakė medikas.

Jis priduria, kad po jau metus trunkančio pasaulio išbandymo COVID-19, ateities pandemijoms, tikėtina, bus pasiruošta geriau.

„Manau, taip, pasaulis sukūrė platformas, kurios leidžia vakcinas dabar kurti daug greičiau. Oksfordo vakcina dėl to ir buvo greitai sukurta, nes platforma jau egzistavo, reikėjo tik pakeisti vieną dalelę MERS vakcinos pagrindu. mRNR platforma tikrai yra labai lanksti ir greitai keičiama, tai jeigu būtų ateities pandemija su virusu, kuriam nebūtų itin sudėtinga sukurti vakciną, mes ją turėtume panašiai greitai kaip ir šiuo atveju“, – sakė T. Beinortas.