Mokslas ir IT

2020.11.20 18:00

Pirmasis toks streso matavimo testas Lietuvoje: stresą valdyti padės kelios gudrybės

LRT.lt2020.11.20 18:00

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas streso matavimo testas išmaniaisiais įrenginiais. Jam matuoti pasitelkti įvairūs išmanieji laikrodžiai. Šiandien su išaugusiu stresu, nerimu jau susiduria 1 iš 3 žmonių, rodo pasauliniai tyrimai. Valstybės skatinamos skubiai imtis veiksmų, nors psichologinės sveikatos krizė jau atrodo neišvengiama. Ar išmanieji įrenginiai gali padėti sekti kasdien patiriamą stresą tiesiog namuose? Ar gali padėti jį suvaldyti?

„Apie dėl pandemijos nuolat jaučiamo streso skaudžias pasekmes žmonių psichinei sveikatai jau įspėja tarptautinės organizacijos. Juk su išaugusiu nerimu, stresu šiandien susiduriame kiekvienas – tokia būsena laikui bėgant gali peraugti į rimtas sveikatos problemas, tokias kaip nemiga, migrena, valgymo sutrikimai ar perdegimas, – „Bitės“ siųstame pranešime žiniasklaidai aiškina Antanas Bliūdžius, šeimos gydytojas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantas.

Sudėtingiausia tai, kad stresas klastingas priešas – laikui bėgant jis tampa kasdienybės dalimi, kurios tarsi nebepastebime. Tačiau žala mūsų organizmui – milžiniška. Kaip įvertinti, ar patiriame ne per daug streso?

„Pastaruoju metu nemažai išmaniųjų laikrodžių gamintojų aktyviai komunikavo apie įrenginių suteikiamą galimybę užfiksuoti stresą. Nusprendėme patys įvertinti, kaip greitai skirtingi laikrodžiai fiksuoja stresą. Eksperimento metu bendradarbiavome su komiku Mantu Bartuševičiumi ir mediku Antanu Bliūdžiumi, kuris net savo disertaciją rašo apie išmaniųjų laikrodžių daromą įtaką sveikatai“, – pasakoja „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.

Išmaniųjų laikrodžių eksperimentas

Pirmasis Lietuvoje streso matavimo testas išmaniaisiais laikrodžiais atliktas pasirinkus vienus populiariausių Lietuvoje „Samsung“, „Garmin“ ir „Huawei“ įrenginius. Eksperimento metu pagrindinis eksperimento dalyvis – komikas Mantas Bartuševičius akis į akį susidūrė su įvairiais stresoriais. Tuo metu medikas ir išmaniųjų įrenginių ekspertas nuolat sekė, kiek streso sukeliama eksperimento dalyviui ir kaip greitai išmanieji laikrodžiai jį fiksuoja.

Patiriamas stresas buvo sekamas simuliuojant tris skirtingus iššūkius. Pirmasis – siaubo filmo peržiūra, antrasis – virtualus pasivaikščiojimas ant dangoraižio viršuje esančios siauros lentos, kurio metu M. Bartuševičius turėjo įveikti aukščio baimę. Paskutinysis išbandymas – susidūrimas su nežinomybe, kai netikėtai laboratorijoje ėmė pūsti ypač stiprus vėjas, o kūną stingdė šaltis, sukeltas CO2 patrankos. Tuo metu medikas ir išmaniųjų įrenginių ekspertas atidžiai sekė M. Bartuševičiaus dėvimų laikrodžių rodiklių pokyčius.

„Visi išmanieji laikrodžiai rodė panašias streso kintamumo tendencijas viso eksperimento metu. Pavyzdžiui, visi laikrodžiai vieningai fiksavo, kad daugiausia streso eksperimento dalyviui sukėlė užduotis, privertusi susidurti su aukščio baime“, – teigia K. Špiliauskas.

Nors ir visi laikrodžiai fiksavo stresą, visgi, buvo skirtumų tarp to, kaip jie tai darė. Pavyzdžiui, „Garmin“ išmanusis įrenginys parodė, kad eksperimento metu M. Bartuševičius jautė net 4 kartus didesnį stresą nei prieš eksperimentą. Tuo metu laikrodžiai „Samsung“ jautriausiai reagavo į streso pokyčius viso eksperimento metu. Pavyzdžiui, užfiksavo beveik maksimalų (99 taškai iš 100) stresą atliekant užduotį, kuria buvo tikrinama aukščio baimė.

Streso matuoklis – rankoje

Stresą išmanieji laikrodžiai fiksuoja remdamiesi širdies ritmo kintamumo duomenimis – fiksuoja milisekundžių skirtumą tarp gretimų širdies susitraukimų.

„Širdies ritmo kintamumas yra pakankamai patikimas rodiklis identifikuojant stresą. Normalus širdies ritmas ramybės būsenoje yra 60–80 dūžių per minutę, tačiau veikiant išoriniams faktoriams, į kraują patenka daug streso hormonų, todėl ritmas dažnėja. Jeigu stresą patiriame ilgą laiką, tokie nuolatiniai širdies ritmo pokyčiai ilgainiui ima daryti neigiamą įtaką žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai“, – aiškina A. Bliūdžius.

Specialistas pabrėžia, kad išmanusis laikrodis nėra medicininis prietaisas ir ant riešo matuojamas širdies susitraukimas nėra kliniškai tikslus. Vis tik kiekviename žingsnyje mus lydintis įrenginys leidžia nuolatos lengvai stebėti savo organizmą ir kasdien patiriamo streso lygį. Apskritai savistaba ir savikontrolė streso valdymui yra labai svarbios. Be to, dauguma laikrodžių naudingi ir tuo, jog duoda naudingų patarimų, kaip geriau stresą valdyti. Taigi jūs ne tik žinosite, kurios situacijos jums sukelia daugiausia streso, bet ir iškart galėsite imtis konkrečių veiksmų jam sumažinti.

Medikas: neigiamas streso poveikis – milžiniškas

Nors stresą šiais laikais net įprasta laikyti kone neatskiriama gyvenimo dalimi, vis tik svarbu nepamiršti, kad jo poveikis mūsų emocinei ir fizinei sveikatai – milžiniškas.

„Stresas žaloja imuninę sistemą, todėl žmogus tampa mažiau atsparus ligoms, įvairiems virusams, nes silpnina imuninę sistemą. Jis taip pat gali sukelti nemigą, valgymo sutrikimus, migreną, o tai blogina gyvenimo kokybę kasdien. Ypač dabartiniu metu žmonės dažniau kreipiasi dėl padažnėjusių galvos, skrandžio skausmų, kurie neretai gali būti siejami būtent su nuolatiniu stresu“, – pasakoja A. Bliūdžius.

Stresą atpažinome – kas toliau?

Išmanieji laikrodžiai gali suteikti nemažai naudingos informacijos ne tik apie stresą, bet ir mūsų aktyvumą, miegą kasdien. Svarbu tinkamai tą informaciją panaudoti – savo sveikatos ir emocinės būklės gerinimui.

„Kovojant su stresu itin reikšmingas fizinis aktyvumas ir tinkama mityba. Taip pat stenkitės daugiau laiko skirti miegui ir savo mėgstamai veiklai. Pajutus streso padidėjimą, galite atlikti kvėpavimo ar meditacijos pratimus, kuriuos, beje, rasite ir savo išmaniuosiuose laikrodžiuose. Kol atliksite pratimus, laikrodis stebės jūsų stresą ir kvėpavimą“, – sako A. Bliūdžius.