Mokslas ir IT

2020.11.20 21:25

Žvirblienė: nepasiskiepijęs asmuo turės prisitaikyti prie apribojimų, su kuriais dabar gyvename visi

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.11.20 21:25

Lietuva neatsilieka procesuose siekiant užsitikrinti greitą ir pakankamą baigiamų testuoti vakcinų nuo koronaviruso pristatymą, sako profesorė Aurelija Žvirblienė. Tačiau grįžimas į gyvenimą iki COVID-19 nėra artimiausių mėnesių klausimas, o vakcinavimo atsisakiusiems jis, tikėtina, truks dar ilgiau.


Su kitomis valstybėmis Europos Komisijos išankstiniuose kelių gamintojų vakcinų pirkimuose dalyvaujanti Lietuva už vakcinas preliminariai gali sumokėti apie 125 mln. eurų. Kol kas daugiausia dėmesio susilaukė „Pfizer“ ir „BionTech bei „Moderna“ kompanijos, pranešusios apie atitinkamai 95 proc. ir 94,5 proc. savųjų vakcinų efektyvumą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė A. Žvirblienė paaiškina, kaip gaunami šie skaičiai: „Tai yra svarbūs rezultatai. Skaičius gautas palyginus, kiek žmonių užsikrėtė toje grupėje, kurie paskiepyti tikra vakcina, ir toje grupėje, kuri paskiepyta placebu. Užsikrėtimų skaičius žymiai didesnis placebo grupėje, taip ir yra įvertinamas vakcinos veiksmingumas“.

Vakcinų dar laukia registracijos procesai. Pasak LRT RADIJO pašnekovės, šios procedūros įprastais atvejais trukdavo mėnesiais, galėjo tęstis ir metus, tačiau šiuo atveju realu tikėtis kur kas greitesnės eigos todėl, jog gamintojos teikė jau tarpinius tyrimų rezultatus vakcinas registruojančioms įmonėms.

Jog patektų į rinką, Jungtinėse Valstijose vakcinos turi būti patvirtinamos šalies Maisto ir vaistų administracijos (angl. Food and Drug Administration), ES – Europos vaistų agentūra (angl. European Medicines Agency). Pasak A. Žvirblienės, jeigu vakcinos sklandžiai bus patvirtintos JAV, galima tikėtis greitesnio proceso ir Europoje.

„Įvardijamas kitų metų vidurys, galbūt link žiemos sezono, nes vis dėlto tai ir registracijos procedūros, ir prigaminti vakcinos reikia, ir logistika – nebus taip, kad per porą savaičių vakciną turėsime“, – apie tai, kada vakcinos galėtų pasiekti Lietuvą, kalbėjo profesorė.

Dar vienas keblumas – logistinis, mat kaip anksčiau skelbta, vakcinų transportavimui ir saugojimui reikalinga itin žema temperatūra. Tiesa, kompanija „Moderna“ pranešė, kad jos vakcina yra atsparesnė šiltesnei temperatūrai negu sukurtos konkurenčių.

„Iš tikrųjų tai naujas iššūkis, bet gamintojas pats kažkiek prisidės sprendžiant tas problemas. Nes gabenimas vis dėlto yra sudėtingas, tai reikės daryti vadinamajame sausame lede, api -100 laipsnių temperatūroje, atsigabebus reikės saugoti šaldikliuose. Jų paprastai irgi niekas neturėdavo vakcinoms saugoti. Tie šaldikliai bus įsigijami ir Lietuva jų jau ruošiasi įsigyti, viskas ruošiama vakcinos atėjimui“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sakė A. Žvirblienė.

Ilgalaikis vakcinų veiksmingumas, kaip ir atsparumas COVID-19 mutacijų atveju, nėra ir kol kas negali būti žinomas, priduria ji.

„Dar niekas neturi daug duomenų. Pavyzdžiui, apie ilgalaikį veikimą – kiek ji apsaugo. Be abejo, ir apie pašalinius efektus, kurie gali atsirasti vėliau. Paprastai registruojami greiti efektai, kai stebima pirmąsias dienas suleidus vakciną – jie kol kas yra švelnūs, įprasti, tokie kaip paraudimas dūrio vietoje arba temperatūros pakilimas kai kam. Bet tolimesni poveikiai nežinomi, nes tiesiog nebuvo laiko, taip pat kaip ir kiek trunka apsauginis poveikis – kad dabar apsaugo nuo vakcinos, tai tikrai puikus rezultatas, bet ar apsaugos po metų, to neįmanoma žinoti, kol tie metai nepraėjo“, – kalbėjo profesorė.

Pasaulyje prisibijoma ir koronaviruso mutacijų. Apie vieną masinių atvejų tarp gyvūnų prieš kelias savaites sužinota Danijoje, mutacija pasklido audinių fermose. Koronavirusu užsikrėtusių šių gyvūnų aptikta ir Nyderlanduose, Ispanijoje, JAV, Italijoje bei Švedijoje. Pasak A. Žvirblienės, galimos mutacijos ir jų išplitimas tarp žmonių iš tiesų gali tapti problema, sumažinsiančia vakcinos efektyvumą.

„Į tą klausimą taip pat nėra aiškaus atsakymo. Kažkiek mutacija pakeičia susidariusių antikūnų efektyvumą, bet mutacija yra tik vienas pokytis iš tūkstančio aminorūgščių, kurios sudaro baltymą. Tikėkimės, kad kardinaliai vakcinos efektyvumo tai nepakeistų, nes vis dėlto kiti antikūnai prieš kitas baltymo dalis veiktų“, – „Ryto garsuose“ aiškino A. Žvirblienė.

Kalbėdama apie vakcinos įsigijimo procedūras Lietuvoje pašnekovė teigė, jog kol kas viskas vyksta sklandžiai.

„Kadangi pati procesą šiek tiek žinau, ir ne visai iš šalies, manau, kad daroma tikrai labai daug. Kiek bebūtų kritikos, šiuo atžvilgiu Lietuva, tiesą sakant, daro taip, kaip ir kitos Europos šalys ir vakcinų kiekiai suderinti su Europos Komisija, Lietuva tiesiog lošia pagal tas pačias taisykles. Nėra taip, kad Europos pozicija vienokia, o Lietuva kažkaip pučia prieš vėją“, – sakė profesorė. Be to, vakcinos įsigijimas ir pristatymas galimas dar prieš oficialų jos registravimą, taip būtų sutaupyta laiko.

Anot jos, kaip ir kitų skiepų atveju, nėra diskutuojama apie prievolę vakcinuotis, tačiau to atsisakiusieji turės įvertinti, kad gali susidurti su apribojimais.

„Tie, kurie norės pasiskiepyti, turės tą galimybę, žmonės turės pasirinkimo laisvę. Jeigu nenorės apsisaugoti, išvengti infekcijos, tai jau turbūt jų asmeninis reikalas. Nepasiskiepijęs žmogus turės gyventi taip, kaip mes dabar gyvenam – turės save riboti, pavyzdžiui, negalės į užsienį išvažiuoti ir panašiai“, – kalbėjo A. Žvirblienė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.