Mokslas ir IT

2020.11.27 10:32

Edukologas Tomas Butvilas: mokymąsi suprantame kaip būtiną sąlygą sėkmingai karjerai, tačiau skiriame per mažai dėmesio proceso įprasminimui

LRT.lt2020.11.27 10:32

Nors sakoma, kad žmogus mokosi visą gyvenimą, ši frazė 21 amžiuje kaip niekad aktuali – dinamiška darbo rinka kelia vis naujus reikalavimus, sunku prognozuoti, kokių žinių ir kompetencijų prisireiks ateityje, todėl šiandien kaip niekad aktualu ne tik mokytis, bet ir išmokti mokytis.

Pastaruosius keletą dešimtmečių metakognicija, arba informacija apie savo žinias yra laikoma viena svarbiausių sąvokų edukacinės psichologijos teorijose, o mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nemažos dalies vaikų motyvacija mokytis silpnėja jau mokykloje. Viena pagrindinių priežasčių – vaikai tiesiog nemokomi... mokytis, nemato prasmės ir įdomumo, o ir vėlesniame amžiuje studijuodami aukštosiose mokyklose ar tobulindami savo profesines kompetencijas gali susidurti su mokymosi problemomis.

Šiemet Mykolo Romerio universitete iranietė M. Masoodi apgynė disertaciją apie metakognityvinį sąmoningumą, kurioje tyrė Lietuvos ir Irano studentų metakognityvaus sąmoningumo įgūdžius ir subįgūdžius. Apie metakognityvinį sąmoningumą kalbamės su Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas, Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentu ir M. Masoodi disertacijos vadovu dr. Tomu Butvilu.

– Kas gi yra tas metakognityvus sąmoningumas?

– Metakognityvinis supratimas arba sąmoningumas reiškia, kad besimokantis asmuo tarsi iš šalies stebi ir vertina savo mokymosi procesą. Tai apima mokymosi proceso supratimą, mokymosi vertinimą, tam tikrų strategijų kūrimą ir jų įgyvendinimą. Taigi šį terminą galima apibrėžti kaip sąmoningą savo mokymosi mąstymą, mokymosi proceso supratimą ir kontrolę. Šis terminas turi dvi skirtingas, bet tarpusavyje susijusias dalis: tai pažinimas ir pažinimo, mokymosi reguliavimas.

Kitaip tariant, tai savo studijų proceso, mokymosi, kitų veiklų permąstymas, nuolatinis reflektavimas ir pažiūrėjimas į viską tarsi iš šalies. Tarkim, kai ko nors mokomės, turėtume bandyti sau atsakyti ir į klausimus, kokiais būdais man lengviau išmokti, kur jaučiu, kad nelabai dar suprantu ar kažką moku. Kokie mokymosi metodai galėtų man padėtų efektyviau įsiminti ir suprasti informaciją, galiausiai – kokią viso to prasmę ir naudą aš pats sau įžvelgiu.

– Kaip metakognityvinį sąmoningumą gali kiekvienas iš mūsų ugdyti?

– Marjan Masoodi disertacijoje atlikto tyrimo duomenys parodė, kad metakognityvų sąmoningumą padeda stiprinti ar ugdyti tokių praktikų, kaip refleksyvus rašymas, sąmoningas savęs vertinimas, interaktyvi veikla grupėse, taip pat tam tikras mokymosi situacijų modeliavimas. Kitaip tariant, viskas, kas man padeda suprasti tai, ką mokausi ir kaip mokausi, kiek kryptingai tai darau ir kokius rezultatus man pavyksta pasiekti.

– Vadinasi, metakognityvinio sąmoningumo įgūdžiai gali padėti efektyviau mokytis, studijuoti?

– Išties metakognityvus sąmoningumas leidžia besimokančiajam identifikuoti esamas mokymosi spragas, jas permąstyti, įvertinti bei modeliuoti galimus sprendimus, kaip šiuos trūkumus pašalinti. Mokymasis šiuo atveju suprantamas ne vien kaip žinių įsisavinimas ar gebėjimų stiprinimas, bet ir kaip holistinis besimokančiojo asmenybės augimas viso ugdymosi procese. Dažnai mes mokymąsi suprantame kaip būtiną sąlygą sėkmingai karjerai ar savirealizacijai, tačiau skiriame per mažai dėmesio paties mokymosi proceso įprasminimui – kiek naudingas man kaip asmenybei yra pats mokymosi procesas, kaip aš priimu mokymąsi savo gyvenime – ar tik kaip diplomo gavimą ir tam tikro gyvenimo etapo užbaigimą ar sunkų darbą, kuriam antrąsyk nepasiryžtume. Arba priešingai – mokymasis man tampa neatsiejama mano kaip asmenybės augimo dalis, pažinimo akiračių plėtojimas, prisideda prie pilnavertės savivokos bei pasaulėvaizdžio formavimosi.

– Dėstytojai, mokytojai gali suprasti metakognityvaus sąmoningumo svarbą, tačiau jiems gali būti sunku to mokyti kitus. Kodėl?

– Viena iš priežasčių – dėstytojams, mokytojams kartais nėra lengva išeiti iš savo įprastų ugdymo metodų taikymo komforto zonos. Kita vertus, nuolatinė besimokančiųjų refleksija, jų vertinimas ir atgalinis ryšys reikalauja ne tik dėstytojo, mokytojo pastangų, tačiau ir laiko tinkamai identifikuoti esamas spragas ir numatyti stiprinimo perspektyvas.

– Šiemet iranietė M. Masoodi Mykolo Romerio universitete apgynė labai įdomią disertaciją apie metakognityvinį sąmoningumą, kurioje tyrė Lietuvos ir Irano studentų metakognityvaus sąmoningumo įgūdžius ir subįgūdžius. Kokie šie tyrimo rezultatai jums pasirodė įdomūs?

– Įdomu tai, kad esama daug panašumų tarp Lietuvos ir Irano studentų ir dėstytojų, nors kultūriškai tai itin skirtingos šalys bei tyrimo atvejai.

Nustatyta, kad visi tyrimo dalyviai paminėjo studentų metakognityvinio sąmoningumo skatinimo svarbą. Atsižvelgiant į dėstytojų vertinimo rezultatus ir jų pedagogines žinias abiejų šalių dėstytojai pasižymėjo turtingu pedagoginių žinių bagažu, yra pakankamai gerai susipažinę su metakognityvinio sąmoningumo samprata, nors dažniausiai ją siejo su pažinimu, o ne praktiniu naudojimu ir strategavimu. Be to, nustatyti panašumai tarp Lietuvos ir Irano dėstytojų požiūrio, susijusio su jų metakognityviniu sąmoningumu į turimas pedagogines patirtis bei žinias.

– Kaip būtų galima ugdyti tiek mokytojų, dėstytojų, tiek ir moksleivių, studentų metakognityvų sąmoningumą?

– Manyčiau, pirmiausiai skatinant nuolat reflektuoti savo veiklą. Tačiau, kaip pastebi Marjan Masoodi savo disertacijoje, pastaraisiais metais ugdymosi procese jau yra atsižvelgiama į besimokančiųjų metakognityvinio sąmoningumo ugdymą, bet neskiriama pakankamai dėmesio pačių dėstytojų metakognityvinio sąmoningumo didinimui ir vertinimui. Yra atlikta daugiau tyrimų, skirtų pažinimo procesų reguliavimui, bet paties pažinimo žinių tyrimai kol kas dar itin fragmentiški.