Mokslas ir IT

2020.11.10 21:25

Lietuvis medikas iš Kembridžo: reikia suprasti, kad vakcina nuo koronaviruso – bilietas į laisvę

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.11.10 21:25

Vokietijos „BioNTech“, kartu su amerikiečių „Pfizer“ kurianti vakciną nuo COVID-19, skelbia planuojanti ją pardavinėti žemesnėmis nei rinkos kainomis ir kad kaina priklausys nuo šalies ar regiono, kuriam parduodama. Pirmadienį paskelbta, kad kuriama vakcina efektyvi 90 proc. Europos Komisija trečiadienį planuoja tartis dėl šios vakcinos, anksčiau pranešta, kad blokas derasi dėl 300 mln. dozių įsigijimo. Kokių vilčių teikia pranešimai apie sėkmingą vakcinos bandymą, kada jos užteks visiems norintiesiems pasiskiepyti ir kodėl skiepytis nori ne visi?

Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Tumas Beinortas iš Kembridžo universiteto ligoninės bei Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.

– Pone Beinortai, pats buvote vakcinos nuo COVID-19 bandymų savanoris. Kaip vertinate pranešimus apie naujos efektyvios vakcinos sukūrimą?

T. Beinortas: Tai, be abejo, yra labai šviesi naujiena visam mokslo pasauliui ir visiems žmonėms. Tai įrodymas, kad greičiausiai turėsime vakciną nuo SARS-CoV-2 viruso. Vien tik tos vakcinos mRNR pagrindas, kuris galbūt turėjo didžiausią riziką, nes jis niekada anksčiau nebuvo patvirtintas pasaulyje, rodo pakankamai neblogą efektyvumą tyrimuose. Nors rezultatai kol kas daliniai, tai teikia labai daug optimizmo. [...] Manau, tai yra ženklas, kad turbūt turėsime ir daugiau prieš šį virusą efektyvių vakcinų.

– Kaip veiktų ta vakcina, sprendžiant iš to, ką dabar apie ją jau žinome?

T. Beinortas: Ši vakcina, kaip minėjau, yra mRNR pagrindo, ji suteikia informaciją žmogaus ląstelėms pagaminti tą baltymą, kuris normaliai nėra randamas žmoguje. Tai yra SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymas, reprezentuojamas žmogaus imuninei sistemai, kuri atpažįsta jį kaip svetimą ir suformuluoja imuninį atsaką, – toks būtų trumpas paaiškinimas. Vakcina iš tiesų susideda iš dviejų vakcinacijos epizodų, atskirtų tarp 21–28 dienų. Matome, kad jau 7 dienos po antrojo vakcinacijos epizodo 90 proc. žmonių buvo apsaugoti nuo COVID-19 infekcijos.

Dienos tema. Vakcinos nuo COVID-19 bandymų savanoriu buvęs lietuvis medikas: tai šviesi naujiena visam pasauliui

– Kaip ir kiekviena vakcina, ji pirmiausia turėtų gauti JAV maisto ir vaistų kontrolės agentūros patvirtinimą, taip pat turėtų būti registruota Europoje. Kai kurie medikai ir čia, Lietuvoje, siūlo, kad Lietuva paprastintų įprastai taikomas procedūras, nes kitaip šalis nebūtų tarp tų, kurios gautų tą vakciną su pirmosiomis valstybėmis. Kaip jūs, pone Čaplinskai, žiūrite į tai?

S. Čaplinskas: Manau, nereikia per daug skubėti, nes dar iki galo neaiškus ir vakcinos efektyvumas, ir jos saugumas. Taip, labai džiuginantys rezultatai, bet, kaip daktaras ir sakė, tai yra mRNR vakcina, iki šiol nė viena mRNR vakcina nėra registruota. Tai būtų tam tikras naujas proveržis ir medicinoje.

Antra, reikia suprasti, kad bus ir logistinė mRNR vakcinos problema: nuo pagaminimo iki pat suvartojimo ji turės būti išlaikoma –25 ar net dar didesniame šaltyje. Dėl vakcinos saugumo – kiek man žinoma, dabar dalyvauja 44 tūkst. savanorių ir 39 tūkst. jų jau gavo antrąją dozę. Kai praėjus dviem mėnesiams po antros dozės gavimo bus ištirta bent jau pusė savanorių, tada bus sprendžiamas jos saugumas. Pirmi duomenys rodo, kad ji yra pakankamai saugi, bet nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip karščiavimas, skausmas, buvo sutinkamos daug dažniau negu tos pačios kompanijos „Prevenar“ ar gripo vakcinos. Bet čia vėlgi – jos buvo gaminamos tradiciniais genų inžineriniais būdais, o čia yra naujos technologijos vakcina.

– Lietuvoje yra nemažai vadinamųjų skiepų skeptikų, kurie bijo arba apskritai neigia bet kokių vakcinų efektyvumą ir naudingumą, ką jau kalbėti apie tokią naują, apie kokią kalbama dabar. Kaip būtų galima juos nuraminti ir įtikinti, kad nesaugi vakcina neturėtų pasiekti?

S. Čaplinskas: Pirmiausia tai, ką nuolat ir darome, – sakyti tiesą ir operatyviai. Tai pirmas dalykas, antras dalykas, tiems, kurie yra absoliučiai skeptikai ir neigia bet kokias vakcinas, jų naudą, reikalingumą, vienintelis receptas – su jais išvis nesivelti į jokias diskusijas ir nesuteikti tribūnos. Ne veltui feisbukas, jutubas ir guglas pradėjo blokuoti ne tik su terorizmu susijusias žinutes ir puslapius, bet ir su vakcinų neigimu, nes tai daro tikrai didelę žalą.

Savaime aišku, jeigu žmonės nepatikės, abejos vakcinos saugumu, abejos, kad jiems sakoma tiesa, įsiklausys į įvairias infodemijas ir melagienas, tai nesiskiepys, o per prievartą niekas negali būti skiepijamas. Kai kalbame apie privalomas vakcinas, kalbame tik apie tai, kad medikas privalo pasiūlyti ir paaiškinti žmogui, tėveliams apie vakcinas.

– BNS skelbtais „Vilmorus“ duomenimis, jeigu vakcina nuo COVID-19 būtų prieinama, skiepytųsi tiktai kas antras Lietuvoje. Ar to užtektų, kad Lietuvoje nebegrėstų koronaviruso pandemija ir karantinai?

T. Beinortas: 50 proc. – tikrai labai neaukštas skaičius. Apklausos, kurios pasauliniu mastu buvo atliktos birželio mėnesį, rodo, kad pasaulio vidurkis yra 71 proc. Aukščiausias sutikimas skiepytis buvo Pietų Korėjoje, Kinijoje, Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, žemiausias – Rytų Europos šalyse, tokiose kaip Rusija ir Lenkija. 50 proc. yra mažiau nei skaičiuojamas imuniteto kiekis, kurio reikia, kad absoliučiai nutrauktume viruso plitimą.

Bet, be abejo, jeigu 50 proc. žmonių turėtų imunitetą šiam virusui, atvejų išgaudymas ir kontrolė būtų kur kas paprastesnė. Reikia suprasti, kad vakcina yra bilietas į laisvę: jeigu esame nepažeidžiami šio viruso, galime grįžti į įprastą gyvenimą, išvengti ateities karantinų ir grįžti į tuos laikus, kai džiaugėmės būdami nevaržomi.

– Dalis apklaustųjų dar pavasarį sakė, kad jų apsisprendimą skiepytis ar ne lemtų vakcinos kaina. „BioNTech“ ir „Pfizer“ skelbia, kad dvi jų dozės, kurių reikia imunitetui įgyti, kainuotų iki 35 eurų. Ar valstybė galėtų ir turėtų prisiimti tokios vakcinos žmonėms išlaidas?

S. Čaplinskas: Manau, kad vienareikšmiškai taip. Apskritai pasaulinė vakcinų politika yra tokia, kad tos vakcinos, kurios ypač svarbios ir užkerta kelią ligoms su sunkiomis pasekmėmis, iš esmės yra nemokamos žmogui. Ieškoma būdų, kaip būtų kompensuojama valstybės arba įvairių fondų ir panašiai. Šiuo atveju farmacijos kompanija investuoja milžiniškas sumas į vakcinos kūrimą ir turėtume suprasti, kad ta kaina, kurią dabar mini, yra tikrai mažesnė, negu investavo į jos sukūrimą.

– Nepaisant to, kad vakcina sukurta optimistiškai greitai, palyginti su tomis prognozėmis, kurias turėjome pavasarį, vis dėlto ji dar greitai žmonių nepasieks. Kokie būtų jūsų patarimai – kaip saugotis nuo COVID-19, kol tos vakcinos dar neturime?

T. Beinortas: Pirmiausia vengti susibūrimų ir kontaktų su žmonėmis, su kuriais nekontaktuojate namų ūkyje. Kaukės, jeigu jos dėvimos visų žmonių, pandemiją greičiausiai jau būtų išsprendusios, bet matome, kad kaukės nebuvo dėvimos. Tai turbūt būtų du tokie pagrindiniai patarimai. Be abejo, patalpų vėdinimas dabar, karantino metu.

Jeigu jūsų šeimos narys yra užsikrėtęs koronavirusu, tai nereiškia, kad jūs automatiškai užsikrėsite. Bandymas turėti fizinę distanciją, izoliacija nuo šeimos narių padėtų per tą trumpą užsikrėtimo laiką išvengti infekcijos. Jeigu sugebėsime šitą karantiną išnaudoti efektyviausiai – sukursime kontaktų atsekimo sistemą, žmonės vengs būriavimosi, – gali būti, kad tai bus paskutinis karantinas, kol vakcina pasieks visuomenę, ir to mums labai linkėčiau.

S. Čaplinskas: Be abejo, daktaras viską sako teisingai, tik norėčiau kaip patvirtinimą pasakyti, kad kompanija planuoja 50 mln. dozių vakcinos sukurti dar šiais metais, t. y. nelaukia ir nežino, ar ji bus patvirtinta, – čia ji rizikuoja. Kitais metais planuoja sukurti 1,3 mln. dozių. Aišku, kad vakcina Lietuvos greitai nepasieks, ir labai svarbu, kad būtų laikomasi kompleksinių apsaugos priemonių.

Savo ruožtu norėčiau pasakyti, kad pas mus dažnai galbūt perlenkiama lazda, pavyzdžiui, užsikrėsti lauke nėra taip paprasta. Užsikrėtimo lauke atvejų yra mažai, jeigu išvis jų yra, neregistruota užsikrėtimo atvejų nuo paviršių. Be abejo, jeigu šeimoje vienas žmogus serga, tai nereiškia, kad užsikrės ir visi kiti šeimos nariai. Kol kas yra daug klausimų, bet ir atsakymų yra daug. Vienas jų – imunitetas yra labai svarbu. Iš čia ir kitas pasiūlymas – paprasčiausiai reikia rūpintis sveikata: gerai pailsėti, gerai maitintis, maksimaliai vengti streso, kitaip sakant, stiprinti imuninę sistemą.