Mokslas ir IT

2020.10.26 15:59

Tokio koronaviruso plitimo neprognozavo net mokslininkai: mano, kad lūžio taškas bus lapkričio viduryje

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.10.26 15:59

Koronavirusas Lietuvoje ėmė plisti tokiu greičiu, kad net mokslininkai neįvertino, jog užsikrėtusių atvejų skaičius gali taip išaugti. VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda spalio 22 d. prognozavo, kad pirmadienį, spalio 26 d., užsikrėtusiųjų virusu skaičius sieks 10 273. Paskutiniais duomenimis, koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius jau pasiekė 10 949.

Sunku prognozuoti žmonių elgesį

Pasak VU Taikomosios matematikos instituto profesoriaus Alfredo Račkausko, reikia atskirti prognozę nuo scenarijų analizės. Anot jo, prognozuoti koronaviruso plitimą, kuris visiškai priklauso nuo žmonių elgesio, yra ypatingai sunku.

„Scenarijų mes esame sukūrę įvairiausių, vieni arčiau to, kas vyksta dabar, kiti nukrypsta. Turiu pasakyti, kad pagrindinis veiksnys, kuriuo mes naudojamės, yra žmogaus elgesys ir supratingumas. Dabar mes jau galime šiek tiek daugiau apie tai pasakyti, kaip skiriasi lietuvių ir kitų šalių gyventojų elgesys. Šie dalykai yra analizuojami, bet prognozėms tai nelabai tinka“, – aiškino A. Račkauskas ir pridūrė, kad net ir trumpalaikes prognozes dabar sunku tiksliai nustatyti.

Profesorius teigė, kad epidemiologams šiuo metu labai gerai žinoma, kad pandemija vystosi formos kreive – per visą laikotarpį nuo viruso atsiradimo Lietuvoje tai yra jau antroji S forma. Visi laukia, kada ji užsilenks ir viruso plitimas ims mažėti.

„Pagal kai kuriuos scenarijus, lapkričio viduryje turėtume jau pajusti tą užsilenkimą. Pagal kitą scenarijų, gruodžio viduryje. Mano asmeniniu požiūriu, lapkričio vidurys bus lemiamas taškas. Arba pradės lėtėti, arba toliau važiuosime neaišku kur“, – LRT.lt sakė A. Račkauskas.

Jeigu nebus imtasi papildomų veiksmų, neverta tikėtis, kad plitimas sustos

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė LRT.lt teigė negalinti prognozuoti, kaip toliau plis koronavirusas Lietuvoje, tačiau mananti, kad situacija greitai gerėti nepradės. Pasak mokslininkės, šiuo metu labiausiai prie tokio nevaldomo plitimo prisideda nesusekami koronaviruso atvejai.

„Tol, kol virusas ir lieka židiniuose, jo plitimą lengviau kontroliuoti, žmonės tada saviizoliuojasi. Būtent nesusekami atvejai labai pagreitina plitimą. Bet aš čia samprotauju kaip eilinė pilietė, nes nesu epidemiologė. Manau, kad kažkokios apribojančios priemonės yra neišvengiamos, nes jeigu tas plitimas dabar vyksta taip sparčiai, nėra jokių prielaidų tikėtis, kad viruso plitimas galėtų sustoti, jeigu nebus imtasi papildomų veiksmų“, – teigė A. Žvirblienė.

Profesorės nuomone, neabejotinai prie didesnio plitimo prisidės ir artėjančios šventės – kiekvienas giminių ar draugų susibūrimas gali įžiebti naują židinį.

„Susitinka žmonės seniai nesimatę, nesilaiko atstumo. Nori ir apsikabinti, ir pasibučiuoti su giminaičiais. Nė vienas negali žinoti, ar kuris nors žmogus kartu neatsivežė ir viruso“, – tikino mokslininkė ir pridūrė, kad augant užsikrėtusių asmenų skaičiui, didėja ir tikimybė, kad apsilankęs giminaitis gali su savimi atsivežti ir koronavirusą. O kadangi lankomi tėvai, seneliai, gali pradėti daugėti ir sunkia COVID-19 forma sergančių žmonių.

A. Žvirblienė taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje plinta nebe ta koronaviruso versija, kuri atsirado Kinijoje. VU mokslininkų atliktas viruso genomo tyrimas parodė, kad Lietuvoje plintantis viruso variantas, nors ir nesukelia didesnio mirštamumo, gali lengviau įlįsti į žmogaus ląsteles. Tai taip pat gali būti susiję su spartesniu infekcijos plitimu.