LRT FAKTAI
Karantinas Vilniuje

Mokslas ir IT

2020.10.24 13:00

LRT FAKTAI. Ragina vengti koronaviruso testų, nes esą jie kenkia, – kaip yra iš tikrųjų?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.10.24 13:00

Koronaviruso testai, kai mėginys imamas iš nosiaryklės, nėra nei maloni, nei įprasta procedūra, todėl daliai žmonių socialiniuose tinkluose tai tampa ir priežastimi juos boikotuoti.

Teigiama, esą testai yra pavojingi sveikatai: gali sužaloti ar net užkrėsti. Tokių teiginių pagrįstumą LRT FAKTAI paprašė įvertinti Santaros klinikų gydytojo hematologo, Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininko Valdo Pečeliūno.

Ar galima pažeisti kvėpavimo takus?

Neretai nuogąstaujama, kad imant koronaviruso testo mėginį galima subraižyti, pažeisti kvėpavimo takus. Internete taip pat plinta įrašai, kuriuose tvirtinama, kad procedūros metu gali būti pažeista pertvara, už kurios yra smegenys.

Pasak V. Pečeliūno, nosiaryklė yra viso labo kūno dalis, jungianti šnerves su kvėpavimo takais – jos dėka jaučiame kvapus, kita svarbi funkcija – oro sušildymas, drėkinimas. Visa nosiaryklė yra padengta kauliniu audiniu, smegenys ir nervai yra už jo pertvaros. Taigi, tik jei kaulas būtų pažeistas, tai išties padarytų didelę žalą, tačiau patirti tokią traumą testavimo metu yra praktiškai neįmanoma.

„Kišami specialūs pagaliukai, jie yra minkšti, – atkreipia dėmesį gydytojas. – Kietas instrumentas galėtų pradurti audinius, o pakenkti su lanksčiu plonučiu pagaliuku nelabai įmanoma. Pasižiūrėjau, ar yra kokių buvusių komplikacijų, – yra keli atvejai, kai [pagaliukas] nulūžo nosyje, bet jį pašalino be didesnių problemų su specialiais instrumentais.“

„Net ir teoriškai sunku sugalvoti komplikacijos scenarijų, – sako V. Pečeliūnas. – Tai nemalonu, bet neskauda: kutena, dirgina. Ta vieta yra labai jautri, ir iš tikrųjų daugeliui žmonių sukelia gana didelį diskomfortą, bet nevadinčiau to skausmu.“

Gali būti, kad ateityje testai bus atliekami daug paprasčiau

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu diskomfortą sukeliantys tyrimai, kai mėginys imamas iš nosiaryklės, yra laikomi tiksliausiais. Socialiniuose tinkluose kartais piktinamasi, kodėl nepakanka paprasto seilių tyrimo, kuris būtų paprastesnis.

„Šiuo metu vertinama, kad [ėminys iš nosiaryklės yra] tiksliausias, bet yra ir nemažai duomenų, kad seilių testas yra toks pat tikslus. Lietuvoje irgi yra vykdomi tyrimai, jie turėtų patvirtinti, ar seilių testas nenusileidžia tikslumu. Jei tie duomenys galiausiai bus patvirtinti, visiems be išimties bus labiau priimtinas seilių testas“, – sako V. Pečeliūnas.

Jo teigimu, kol kas tiesiog nėra pakankamai duomenų, kurie leistų tokius testus naudoti.

„Esminis klausimas – testo jautrumas. Kai bus kritinė tyrimų masė, kad seilių testas nenusileidžia tikslumu, greičiausiai ir tarptautinės institucijos patvirtins šį testavimo būdą ir jis bus naudojamas“, – sako pašnekovas.

Susirgo po koronaviruso testo: kodėl taip nutiko?

„Išvažiavau ryte sveika, o po testo užkimo balsas, užgulė ausis, galva, atrodė, tuoj susprogs. <...> Sveiki žmonės darosi testus, kad galėtų dirbti, bet jie apkrečiami. Kam?“ – vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje rašo moteris, dirbanti sveikatos priežiūros įstaigoje, ji tvirtina, esą ją susargdino „įtartini“ testai.

Viena iš populiariausių koronaviruso metu pradėtų sąmokslo teorijų skelbia būtent tokius teiginius: esą koronaviruso pandemija yra sukelta tyčia, norint kontroliuoti žmones, kartais tvirtinama, jog būtent testų metu žmonės ir užkrečiami koronavirusu arba net tai, jog procedūrų metu žmonėms gali būti implantuotos juos sekančios mikroschemos.

V. Pečeliūnas sako, kad tokius nutikimus, kai žmonės pasijuto blogai po to, kai jiems buvo atliktas testas, reikėtų laikyti atsitiktinumu.

„Beveik garantuotai visi atvejai yra sutapimai, kai žmogus užsikrečia, tarkime, eidamas į testavimo vietą ir sukarščiuoja. Karščiuoti šiuo periodu, sakyčiau, yra daugiau norma nei ne norma. Didesnė dalis žmonių rudenį užsikrėsdavo viena ar kita virusine infekcija, yra virš 200 paplitusių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, kuriomis žmonės užsikrečia ir jaučia vadinamuosius peršalimo simptomus“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, testavimo metu užsikrėsti koronavirusu būtų įmanoma nebent tada, jei žmogų užkrėstų testuojantis personalas arba jei būtų grubiai pažeistos testavimo procedūros, nesilaikoma sterilumo.

„Kad testas užkrėstų, mažai tikėtina, nes tam naudojami vienkartiniai, išimtinai vienkartiniai įrankiai, jie yra sterilūs. <...> Žmonės beveik visais atvejais mato, kaip jie yra išpakuojami, kad tai yra sterilus daiktas, kuris naudojamas imant mėginį“, – sako jis.

Pseudomokslas / dezinformacija

Koronaviruso molekulinis testas, kai imamas mėginys iš nosiaryklės, yra nemalonus, tačiau traumos sukelti negali, nes nosiaryklę gaubia kaulinis audinys. Tai šiuo metu tiksliausias testavimo būdas. Ateityje, tikėtina, bus pakankamai duomenų, leidžiančių testavimui naudoti ir seilių tyrimą – paprastesnį ir patogesnį būdą, o atvejus, kai po koronaviruso testo pasireiškia peršalimo simptomai, reikėtų laikyti atsitiktinumu.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt