Mokslas ir IT

2020.10.22 22:25

Švedijoje dirbantis lietuvis mokslininkas įspėja apie Europoje plintantį pavojingą virusą

Richardas Jonaitis, LRT OPUS laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt2020.10.22 22:25

„Mane labai nustebino, kad šis Vakarų Nilo virusas jau atrastas Vokietijoje, o visai neseniai – ir Nyderlanduose. Taigi, tai tik laiko klausimas, kada tas virusas atsidurs ir Lietuvoje“, – LRT OPUS sako virusų tyrinėtojas Gytis Dudas.

Dr. Gytis Dudas yra pristatomas kaip žmogus, tyręs daugelį virusų protrūkių, tarp kurių Ebolos viruso epidemija Vakarų Afrikoje, Zika viruso epidemija Pietų Amerikoje ir MERS koronaviruso protrūkiai Arabijos pusiasalyje.

Painiojamos profesijos

Dažnai mano profesija yra painiojama su virusologų profesija, pastebi pats G. Dudas. „Virusologai yra tie žmonės, kurie labiau tiria funkcionalius dalykus apie virusus: kaip jie patenka į ląsteles, kaip dauginasi ir panašiai. O mano darbas visada vyksta tik prie kompiuterio – kiti mokslininkai nuskaito viruso genetines sekas, jas patalpina į viešas duomenų bazes, o mano darbas yra atkurti, kaip virusai yra tarpusavyje susiję, ypatingai žmonių populiacijose.


Pagal tai mes galime matyti, kaip virusai plinta. Suprasdami, kaip virusai plinta, mes galime kurti žymiai efektyvesnes intervencijas, – kaip su jais kovoti“, – virusų tyrinėtojo ir virusologo profesijų skirtumus dėsto G. Dudas.

Jaunas mokslininkas tikina, kad viskas, ką jis daro savo darbe, jam labai tinka ir patinka. Vaikinas pasakoja, kad susidomėti virusų pasauliu jį pastūmėjo darbų vadovas. „Kada aš baiginėjau savo bakalaurą Edinburgo universitete, paskutinius du metus labai norėjau toliau tęsti tyrimus, pavyzdžiui, mane domino, iš kur kilo eukariotai.

Žmogui toks virusas sukelia tikrai labai rimtą ligą. Tik laiko klausimas, kada tas virusas atsidurs ir Lietuvoje.

Tai yra visi ląsteliniai organizmai, kurie nėra bakterijos ar į jas panašūs organizmai, – pasakoja mokslininkas. – Vieną vasarą norėjau įgyti daugiau patirties su filogenetika (mokslas, tiriantis filogenezę (organizmų (jų sistematinių grupių – tipų, būrių, rūšių ir kt.) ar organų raida evoliucijos eigoje) – LRT.lt). Tokiu būdu susipažinau su savo ateities vadovu, kuris dirba su virusais.

Vasaromis, dirbdamas su juo, ir vėliau, atlikęs savo bakalauro darbą, tiesiog susižavėjau virusų pasauliu. Vėliau įvyko tam tikras lūžis mano galvoje. Aš supratau, kad virusai yra ne tik įdomūs, bet ir labai patogūs organizmai, su kuriais galima dirbti, priešingai, nei kad su gyvūnais ar augalais.“

Edinburge, Škotijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK) mokslus baigęs lietuvis praktikavosi Sietle, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Šiuo metu mokslininkas dirba ir gyvena Švedijoje, tačiau ryšių su Amerika nenutraukė. „Kolegoms Amerikoje dirbu nuotoliniu būdu. Nuo pat atvažiavimo į Švediją, tai įvyko prieš du metus, mano darbo diena atrodo gan vienišai“, – sako G. Dudas.

Įspėja apie artėjantį pavojingą virusą

Vaikinas pasakoja, kad papusryčiavęs tiesiog kimba į darbus prie kompiuterio – tokia ta eilinė nuotoliniu būdu dirbančio mokslininko diena. Pasak Gyčio, naujas projektas, kurį jis vysto, taip pat susijęs su Amerika. „Naujas projektas, kurio ėmiausi yra Kalifornijos uodų virusų tyrinėjimai, – intriguoja pašnekovas. – Yra toks lietuviams mažai girdėtas Vakarų Nilo virusas. Tą virusą uodams perduoda paukščiai. O žmogus juo užsikrečia įkandus uodui.“

Žmogus, užsikrėtęs Vakarų Nilo virusu, jaučia simptomus, panašius į gripą. Šios ligos protrūkiai registruojami ne tik tarp žmonių, bet ir arklių ar paukščių. Virusų tyrinėtojas įspėja, kad Vakarų Nilo virusas plinta ir Europoje, tad lietuviams taip pat yra dėl ko sunerimti.

„Žmogui toks virusas sukelia tikrai labai rimtą ligą. Mane labai nustebino, kad šis Vakarų Nilo virusas jau atrastas Vokietijoje, o visai neseniai – ir Nyderlanduose. Taigi, tai tik laiko klausimas, kada tas virusas atsidurs ir Lietuvoje“, – perspėja mokslininkas.

Registre atsiras lietuviški pavadinimai

Gan stipriai stereotipizuotą mokslininko įvaizdį savo išvaizda laužantis virusų tyrinėtojas, darbo laiką skirdamas uodams, sako atradęs naujų virusų, kurie, pasididžiuodamas sako jis, turės lietuviškus pavadinimus.

„Anksčiau ar vėliau viešose duomenų bazėse atsiras virusai su lietuviškais pavadinimais, – sako Švedijoje dirbantis mokslininkas. – Duodamas vardus, daugiausiai klioviausi mitologija, nes čia galima sutikti gan neįprastų pavadinimų.“

Anksčiau ar vėliau viešose duomenų bazėse atsiras virusai su lietuviškais pavadinimais.

Vienas iš Gyčio sugalvotų vardų virusui yra barstukas. Taigi, jau egzistuoja toks Barstuko virusas. Anot mokslininko, toks vardas parinktas neatsitiktinai.

„Barstukai yra mitologiniai baltų padarai, kurie slepiasi po kelmais ir akmenimis miške. Taip tą virusą pavadinau todėl, kad šis buvo rastas kartu su kitu virusu – jis tarsi slėpėsi po tuo kitu virusu“, – pasakoja svetur dirbantis virusų tyrinėtojas Gytis Dudas.

Plačiau apie kitą Gyčio atrastą Ūsinio virusą bei visą pasaulį sukausčiusį COVID-19 – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.