Mokslas ir IT

2020.10.18 09:34

COVID-19: kodėl, anot mokslininkų, kalti visai ne šikšnosparniai

LRT.lt2020.10.18 09:34

Šikšnosparnių ekspertai inicijavo kampaniją „Nekaltinkite šikšnosparnių“, kuria siekiama išsklaidyti nepagrįstas baimes ir mitus apie šikšnosparnius, nes jie kelia grėsmę šių gyvūnų išsaugojimui, rašo BBC. Jų teigimu, šikšnosparniai yra vieni iš labiausiai nesuprastų ir neįvertintų gyvūnų mūsų planetoje.

Nuo seno paniekos, persekiojimo ir kultūrinių prietarų objektais buvę šikšnosparniai nuolat kaltinami dėl įvairių žmoniją ištinkančių negandų. COVID-19 pandemijos laikotarpiu įvairios su šikšnosparniais susijusios baimės ir mitai dar sparčiau plinta.

Kol kas nenustatyta tiksli tokį sąmyšį visame pasaulyje sukėlusio viruso kilmė. Visgi didesnė dalis mokslininkų sutinka, kad jis žmonėms persimetė iš gyvūnų, greičiausiai, šikšnosparnių. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad reikia kaltinti šikšnosparnius; problemos esmė yra vis glaudesnis mūsų sąlytis su šiais laukiniais padarais.

Naujų ligų protrūkiai siejami su žmogaus vykdomu gamtos niokojimu. Kai miškai ir pievos sunaikinami, kad būtų galima auginti galvijų bandas, sėti soją, tiesti kelius ar statyti gyvenvietes, laukiniai gyvūnai dar labiau priartėja prie žmogaus ir jo auginamų naminių gyvūnų, taip sudarydami sąlygas virusams peršokti.

Kaip BBC teigia Porto universitetui (Portugalija) atstovaujantis Ricardo Rocha, kontroliuojant šikšnosparnių rūšių skaičių (kurių iš viso priskaičiuojama daugiau kaip 1,4 tūkst.), žmogui pavojingų virusų kiekis yra panašus į kitų gyvūnų rūšių, kaip antai paukščių, naminių gyvūnų ar graužikų, platinamų virusų kiekį.

Mokslininkai paskaičiavo, kad trys iš keturių naujų žmonių infekcinių ligų atkeliavo iš gyvūnų. Pirmasis įspėjimas apie galimą tokį pavojų buvo 2002 m. Kinijoje užfiksuotas paslaptingas susirgimas SARS, nuo kurio visame pasaulyje mirė beveik 800 žmonių.

Būtų labai liūdna, jei imtume demonizuoti šikšnosparnius, nes gyvūnų ligų perdavimas žmonėms labiau susijęs su tuo, kad žmonės skverbiasi į gyvūnų pasaulį, o ne atvirkščiai, sako Glazgo universiteto mokslininkas Dr. Davidas Robertsonas. Greičiausiai SARS-CoV-2 sukėlėjų pirmtakai tarp šikšnosparnių plito dešimtmečius ir visą tą laiką buvo galimybė, kad jie gali būti perduoti ir kitoms rūšims.

Jau sulaukėme pranešimų apie su COVID-19 susijusias akcijas prieš šikšnosparnius, įskaitant ir jų naikinimą Peru, Indijoje, Australijoje, Kinijoje ir Indonezijoje.

Mokslininkai įspėja, kad tokie neapgalvoti veiksmai gali turėti labai rimtų pasekmių nykstančioms šikšnosparnių rūšims ir net padidinti kitų ligų plitimo riziką.