Mokslas ir IT

2020.10.09 16:09

Šienauja upes ir ežeruose plauna automobilius: dėl tokių žmonių veiksmų gali mažėti vietų maudynėms

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.10.09 16:09

Besimaudant vandenyje per kojas brūkštelintys augalai sukelia šiurpą ir kartais netgi pasišlykštėjimą, tačiau jie yra būtini vandens ekosistemai. Jeigu viena rūšis išnyksta, o vietoje jos atsiranda kita, keičiasi ir vandens gyvūnų populiacijos, o pats vandens telkinys taip pat gali pasikeisti negrįžtamai: ežeras gali užželti, o upė – pakeisti savo vagą.

Mažės vietų maudynėms

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės dr. Jurgitos Butkuvienės, žmonių kišimąsi į vandens ekosistemas reikia kontroliuoti. Jeigu vienos rūšys išnyks, o vietoje jų atsiras naujos, Lietuva ne tik praras savitą augmeniją, bet taip pat gali imti nykti ir ežerai – kai kurie užžels, taps nebepatrauklūs turizmui.

„Mes visi norime pailsėti, kad aplinka būtų tvarkinga ir graži, vanduo būtų pakankamai geros kokybės, tačiau mes turėsime vis mažiau ir mažiau tokių vietų.

Didiesiems ežerams, aišku, reikia ilgo laiko, kad jie užželtų, bet mažesni, kur žmonės yra įpratę eiti, labai greitai užžels ir tikrai prarasime labai daug gražių vietų rūšių įvairovės prasme. Viską įmanoma suderinti – ir žmonių poilsį, pabuvimą prie vandens, ir biologinės įvairovės išsaugojimą, svarbiausia viską daryti sąmoningai“, – tvirtina J. Butkuvienė.

Vis dėlto, nustatyti, kaip keičiasi vandens augalų bendrijos, užtrunka gana ilgai. Reikia ne tik surinkti gamtinę medžiagą lauke, atlikti tyrimus laboratorijoje, bet ir stebėti, kaip keičiasi situacija. Mokslininkai dabar jau ketvirtus metus stebi, kaip vandens transportas veikia augalų bendrijas, kad galėtų pateikti tam tikras rekomendacijas, pavyzdžiui, kaip plaukti baidarėmis.

Atlieka tarptautinį tyrimą

Šiuo metu VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai taip pat atlieka tarptautinį projektą su Italijos ir Rusijos tyrėjais. Projekto tema – klimato kaitos poveikis vandens augalijos tvarumui upėse, kurklių bendrijose. Kaip pabrėžė J. Butkuvienė, šie tyrimai yra svarbūs visos Europos mastu.

Vandens augalų bendrijos yra labai jautrios klimato kaitai ir vandens temperatūros kilimui. Pokyčiai itin paliečia kurkles, kurios yra šaltą vandenį mėgstantys augalai, o taip pat indikuoja gerą upių ekologinę būklę.

„Mes su kolegomis sugalvojome tą projektą, kad Italija ir Rusija būtų kaip atskaitos taškai. Rusija yra šiauriau, ten vandens temperatūra yra žemesnė, Italija yra piečiau, vandens temperatūra žymiai aukštesnė. Pas mus yra viduriukas. Tad ko mes galime tikėtis su tomis kurklių bendrijomis, jeigu temperatūra pas mus pradės didėti? Ar keisis rūšinė sudėtis, ar pas mus išvis pradės jos nykti. Mes galėtume pamodeliuoti, kas būtų. Ir, jeigu mes įsivaizduojame, kas gali būti, kaip mes tai galėtume sustabdyti arba pakeisti“, – aiškino mokslininkė.

Ji taip pat teigė, kad mokslininkai atlieka ir genetinius tyrimus – ieško adaptyvių genotipų, kurie, keičiantis sąlygoms, sugebėtų prie jų prisitaikyti. Taip pat reikia užtikrinti, jog jų kiekis populiacijoje būtų pakankamas, kad nauja rūšis sėkmingai paplistų ir prisitaikytų. Mokslininkai stebi, kaip keičiasi augalų rūšių paplitimo zonos, – kurie slenka arčiau šiaurės, kurie tolsta į pietus.

Iššūkių kelia orai ir žmonės

Atlikdami tyrimą, mokslininkai visą vasarą važinėja prie upių, į jas brenda ir prieš srovę 100 metrų atkarpoje susirenka maždaug 10–12 kurklių individų. Nugabenus mėginius į laboratoriją, iš jų išskiriami DNR ir atliekama gana ilgai trunkanti molekulinė analizė. Pasak J. Butkuvienės, viskas užtrunka mažiausiai metus, kol publikuojamas mokslinis straipsnis.

„Šį sezoną mes susirinkome apie 290 augalų iš Lietuvos. Italijoje buvo surinkta apie 200 augalų, Rusijoje irgi panašiai. Tai analizei atlikti mes turime apie 700 augalų“, – sakė mokslininkė.

Didžiausių iššūkių atliekant tyrimą, anot mokslininkės, kelia lietuviški orai.
„Šiais metais, kai buvo pavasarį liūtys prasidėjusios, mes nuvažiavome prie upių, o ten viskas ruda. Jeigu yra substratas koks molis, tai taip visas daleles pakelia, kad nieko nematai, negali dirbti. Tai oras toks dalykas, kurio nesukontroliuosi.

Kartais žmonių pasitaiko sudėtingų. Kai reikia pereiti per jų žemes, būna visokių situacijų, kai nelabai nori, kad vaikščiotum. Bandai paaiškinti, kad atlieki tyrimus, atėjai pasisemti vandens, bet regionuose yra žmonių, kurie gal sunkiai tą supranta, ir nelengva paaiškinti. Su vyresnio amžiaus žmonėmis dar pasišneki, jie supranta, bet yra vidutinio amžiaus žmonių, kurie kartais turi kažkokį įsitikinimą, nesupranta, ką tu darai ir kam to reikia. Jų nėra daug, bet su jais sudėtinga“, – kalbėjo J. Butkuvienė.

Kenkia ir plaukiojimas baidarėmis

Pasak specialistės, vandens augalams labai daug įtakos turi vandens transportas – ypač šiltuoju sezonu populiarus plaukiojimas baidarėmis. J. Butkuvienės teigimu, žmones reikia šviesti ir, prieš jiems sėdant į baidarę, pasakyti, kaip elgtis vandenyje.

„Jie mato, kad žydi augalai, jiems vizualiai gražu, bet jie nežino, kas tai yra.

Šnekėjome su baidarių nuomotojais, tai jie sako, kad dabar vis dažniau atsiranda žmonių, kurie nori sužinoti, ką jie pamatys, – toks daugiau net edukacinis plaukimas išeina.

Kurklių bendrijos yra labai susijusios su lašišinėmis žuvimis, kurios įsikuria ten savo buveines, su bestuburiais. Paprastam žmogui, kuris nesidomi, ta biologinė įvairovė gali atrodyti nesvarbi. Bet vienos rūšies praradimas upės ekosistemoje reiškia, kad keičiasi pati upės tipologija, keičiasi srovės greitis, keičiasi vaga. Mes buvome sutikę ūkininką, kuriam anksčiau, kol buvo kurklės, nebuvo tokios srovės, o dabar ji išgraužė vieną krantą, kur yra jo žemė, ir perneša į kitą, kur yra ne jo. Aišku, tai ilgai užtrunka, tačiau jis tą pastebi. Ir kol būna augalų upėje, tai nevyksta“, – pasakojo biologė.

Ji patikino, kad kol kiekvienas žmogus asmeniškai nesusiduria su ekosistemos pokyčiais, tol nepagalvoja, kokios svarbios yra kai kurios augalų rūšys. Todėl, mokslininkės nuomone, reikėtų pasistengti, kad vandens augalų rūšių skaičius nemažėtų ir bent jau išliktų toks pats.

J. Butkuvienė įspėjo, kad šiuo metu upėse sparčiai plinta agresyvi invazinė rūšis – elodėja. „Plaukiantys baidarėmis sukelia dugno nuosėdas, jos nusėda ant kurklių ir kitų augalų tose bendrijose, o jau atitrūkę elodėjos gabaliukai įsitvirtina bet kur. Tada viskas gali apaugti, o visi augalai, kurie buvo apačioje, nesugeba konkuruoti ir nyksta“, – teigė mokslininkė.

Reikėtų nesodinti svetimšalių gėlių ir neplauti telkiniuose automobilių

Kartais žmonės nesupranta, kad, norėdami gero, daro tik blogiau. Biologė atkreipė dėmesį, kad kartais žmonės šienauja upes, norėdami išvalyti dugną ir pakraščius, tačiau nepagalvoja, kad, paleidę pasroviui kitus augalus, taip pat ir elodėjas, padaro tik dar daugiau žalos, nes šie augalai taip dar labiau paplinta.

Be to, šalia upių gyvenantys žmonės nevengia pasisodinti ir įvairių invazinių augalų, o jie vėliau staigiai paplinta.

„Jeigu yra sodyba ir turi priėjimą prie upės, jie tiesiog pasistato lieptelį, išsivalo upės pakrantę, pašalina augalus, pasigilina, kad galėtų maudytis. Pakrantę apsisodina gėlėmis, tai yra kita problema, nes tos svetimkraštės gėlės paskui pradeda plisti į natūralias buveines, ten potencialiai gali tapti invazinėmis“, – kalbėjo J. Butkuvienė ir pridūrė, kad tokių atvejų Lietuvoje pasitaiko labai dažnai.

Pavyzdžiui, dažnai žmonės pasisodina rožinių vandens lelijų, nors atrodo labai gražiai, jos gali susikryžminti su mūsiškėmis baltosiomis lelijomis, įtrauktomis į raudonąją knygą. Tada atsirastų hibridų, jie būtų konkurencingesni ir išstumtų retas rūšis bei įsitvirtintų. Taip irgi gali pasikeisti augalų bendrijos, o su jomis ir žuvys. Dėl to labai svarbu išlaikyti bendrijų stabilumą.

Mokslininkė pabrėžė, kad geriausia viską palikti natūraliai taip, kaip yra. „Nevalyti iš upės vagos ten augančių augalų, pakrančių neapsodinti svetimkraščiais dekoratyviais augalais, nes yra pavojus, kad jie pradės plisti. Dėl vandens transporto – jeigu plaukiama upe, kai yra žemas vandens lygis, stengtis aplenkti upių seklumas su augalų bendrijomis. Nes kai perplaukia baidarės dugnas per upės seklumą, visiškai nutarkuoja augalus, lieka tik trumpi stiebeliai, pažeidžiami lapai, vaisiai, nukapojami žiedai. Ties tomis vietomis mažėja populiacijos“, – LRT.lt aiškino biologė.

Ji taip pat pabrėžė, kad ežeruose nereikėtų plauti automobilių ar skalbti drabužių, nes, pasirodo, tokių atvejų irgi pasitaiko ne taip jau retai. Kaimuose iki dabar dar kai kurie žmonės turi įprotį ežere ir galvą išsiplauti.

„Net ir pirtyje, kurią daug kas prie ežero pakrantės turi, kai maudaisi, visas vanduo nuteka į ežerą. Nuotekų sutvarkymas taip pat turi būti, bet čia jau kita problema. Daugiausia priklauso nuo žmonių sąmoningumo“, – sakė J. Butkuvienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt