Mokslas ir IT

2020.09.30 21:52

Visatoje esame ne vieni, tačiau tikėtis panašių į žmogų organizmų – naivu

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.09.30 21:52

„Mes norėtume sutikti panašius į save, nes taip mes aiškiausiai galime įsivaizduoti galimą komunikaciją. Jeigu jie būtų panašūs į mus pagal išvaizdą, tai jau nuimtų tam tikrą psichologinį barjerą. <...> Tačiau toks įsivaizdavimas yra naivus – mes galime susidurti su tokiomis gyvybės formomis, su kuriomis komunikacija iš principo nėra įmanoma“, – LRT RADIJUI sako mokslininkas Martynas Juocevičius.

Anot jo, gali būti ir taip, kad žmogus tam tikrų gyvybės ar sąmonės formų gali net neatpažinti.

Sokrato paradoksas

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lektorius M. Juocevičius teigia, kad informacijos apie mūsų planetą ir dangaus kūnus yra tiek daug, kad svarbiausias klausimas yra mokėjimas atsirinkti patikimą informacijos šaltinį. „Mes gyvename informacijos jūroje, kur nuolat reikia galvoti, kuo galima pasitikėti, o kuo ne“, – sako pašnekovas.

Žmonės yra pakankamai išsilavinę, o mūsų švietimo sistema suteikia pakankamai gerą išsilavinimo bazę, neabejoja jis. Filosofijos ir etikos sostinės Antakalnio gimnazijos moksleivius mokantis pedagogas sako, kad jei anksčiau mokytojas buvo pagrindinis informacijos šaltinis, tai dabar užima labiau patarėjo poziciją. „Tas patarėjas padeda mokiniui atsirinkti patikimą informaciją. Mokytojo funkcija keičiasi“, – tikina M. Juocevičius.

Šiuolaikinio mokslo pažinimo vienas didžiausių paradoksų yra tas, kad „kuo mes daugiau apie visatą sužinome, tuo mes mažiau ją suprantame“, sako filosofiją su mokslu derinantis pašnekovas. „Čia yra tas Sokrato pasakytas paradoksas: „žinau, kad nieko nežinau“, – senovės graikų filosofą cituota mokslo ir filosofijos paribio problemomis besidomintis mokslininkas. – Atrodo, kad informacijos esame surinkę labai daug, tačiau vis nėra to aiškaus ir apibrėžto atsakymo.“

Astrobiologija – „ant bangos“

Gal kai kuriems mokslininkams ir nepatiks, tačiau filosofija brėžia mokslo kompetencijos ribas, įsitikinęs M. Juocevičius. „Filosofija formuluoja tam tikrą problemą. Filosofijai mokslas tam tikrais atvejais yra instrumentas rasti atsakymą, bet ne atvirkščiai, – tvirtina Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lektorius. – Nors nuo 18-19 amžiaus mokslo paradigmoje vyrauja truputį kitokia mintis, kad filosofija yra mokslo pagalbininkė. Na čia yra klausimas.

Daugybė galaktikų, daugybė žvaigždžių kiekvienoje galaktikoje, nesuskaičiuojami milijardų milijardai, kad ir mūsų Paukščių takas, kuriame yra milijardai žvaigždžių, rodo, kad tikėjimas, jog tik viename pasaulyje susidarė tinkamos sąlygos gyvybei yra naivus.

Manau, kad filosofija operuoja fundamentaliomis kategorijomis, jei kalbėtume apie gyvybę ar sąmonę. Filosofija numato tuos bendruosius kriterijus. O štai mokslas šiuo atveju tai turėtų patikslinti. Mokslas dirba su faktine medžiaga. Paprasčiau tariant, filosofai labiau fantazuoja ir negali pateikti galutinio faktinio atsakymo, o mokslas yra ta pagalba, kuomet iš tam tikros faktinės medžiagos yra duodamas tam tikras, jau apibrėžtesnis, atsakymas.“

Pasak pedagogo, šiuo metu „ant bangos“ yra astrobiologija (mokslas, tiriantis gyvybės visatoje kilmę, evoliuciją, pasiskirstymą ir vystymąsi – LRT.lt). Anot M. Juocevičiaus, taip yra dėl to, kad mokslas, o ir visuomenė, vis daugiau atskleidžia visatos paslapčių.

Jeigu jie būtų panašūs į mus pagal išvaizdą, tai jau nuimtų tam tikrą psichologinį barjerą. Jeigu jie panašiai bendrautų, operuotų panašiomis simbolių sistemomis, būtų paprasčiau užmegzti dialogą.

„Tai yra tema, kuri dar prieš kelis dešimtmečius buvo pakankamai „slidi“ ir pakankamai atsargi, o dabar ji jau turi pakankamą pagrindą. Pavyzdžiui, mes vis užtikrinančiau galime kalbėti apie gyvybės galimybę kosmose, – sako etnokosmologijos muziejaus lektorius. – Ne vienas mokslininkas yra išsakęs savo poziciją dėl gyvybės kosmose, tad astrobiologija progresuoja.

Prie šitos temos populiarinimo prisideda ir žiniasklaida: informacijos yra daugiau, o patys informaciniai srautai yra žymiai greitesni. Vis daugiau žmonių gali įsijungti į šią diskusiją. Tai jau nebėra uždara ar, tam tikra prasme, ezoterinė tema. Ji jau tapo egzoterine tema, o tai reiškia, kad kiekvienas gali dalyvauti diskusijoje ir išsakyti šia tema savo nuomonę – viešojoje erdvėje šis klausimas tapo populiarus.“

Tam tikrų gyvybės formų galime ir neatpažinti

M. Juocevičius įsitikinęs, kad visatoje esame ne vieni. Visata yra nepaprastai didelė ir joje glūdi daug galimybių, sako jis. „Jeigu žvelgsime iš astrofizikinės pozicijos, tai daugybė galaktikų, daugybė žvaigždžių kiekvienoje galaktikoje, nesuskaičiuojami milijardų milijardai, kad ir mūsų Paukščių takas, kuriame yra milijardai žvaigždžių, rodo, kad tikėjimas, jog tik viename pasaulyje susidarė tinkamos sąlygos gyvybei yra naivus“, – nežemiškos gyvybės egzistavimu neabejoja mokslininkas.

Kur kas paprasčiau galvoti, kad mes esame ne vieni, nei kad vieni, sako jis. Tačiau kitose planetose tikėtis panašios į žmogų gyvybės, anot jo, būtų naivu. „Astrobiologai galvoja, kad sutikti labai panašius (organizmus – LRT.lt) į mus nėra didelė tikimybė, – sako jis. – Jeigu gyvybė atsirado daug kur, ji įgijo labai įvairias formas ir evoliucionavo skirtingu būdu.“

Skirtumų gali būti daugiau, nei panašumų. Gali būti ir taip, kad mes tam tikrų gyvybės ar sąmonės formų galime net neatpažinti.

Anot pašnekovo, bendrieji gyvybės principai turėtų būti panašūs, tačiau išorinės formos gali būti labai skirtingos. „Mes norėtume sutikti panašius į save, nes taip mes aiškiausiai galime įsivaizduoti galimą komunikaciją. Jeigu jie būtų panašūs į mus pagal išvaizdą, tai jau nuimtų tam tikrą psichologinį barjerą. Jeigu jie panašiai bendrautų, operuotų panašiomis simbolių sistemomis, būtų paprasčiau užmegzti dialogą.

Tačiau toks įsivaizdavimas yra naivus – mes galime susidurti su tokiomis gyvybės formomis, su kuriomis komunikacija iš principo nėra įmanoma. Skirtumų gali būti daugiau, nei panašumų. Gali būti ir taip, kad mes tam tikrų gyvybės ar sąmonės formų galime net neatpažinti“, – intriguoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lektorius Martynas Juocevičius.

Išsamesnis pokalbis su mokslininku – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.