Mokslas ir IT

2020.09.27 13:17

Beprotiški metai Šiaurėje: dėl karščio bangų Arkties jūros ledas sumažėjo dramatiškai

kuo sparčiau šis ledas tirps, tuo greičiau visame pasaulyje kils vandens lygis
„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.09.27 13:17

Iš dalies dėl Sibirą alinančios karščio bangos plūduriuojanti Arkties vandenyno ledo danga šiais metais susitraukė iki antro žemiausio lygio, užfiksuoto per pastaruosius keturis dešimtmečius, kai tokie stebėjimai buvo pradėti vykdyti.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Remiantis rugsėjo 21 d. paskelbtais JAV aeronautikos agentūros NASA ir Kolorado Boulderio universiteto Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) palydovų duomenimis, rugsėjo 15 d. Arkties jūrų ledo danga buvo susitrauksi iki 3,75 mln. km2.

„Šiaurėje šie metai buvo beprotiški – dėl 38 °C siekiančios temperatūros Sibire ir didžiulių miškų gaisrų, ledas jūrose sumenko beveik iki rekordinių žymų, – sako NSIDC direktorius Markas Serreze`as. – 2020 m. yra kritiniai dėl Arkties jūrų ledo apimčių mažėjimo. Mes ir taip pakankamai sparčiai judame link to, kad šiltojo sezono metu Arkties vandenyne iš viso neliks ledo, tačiau šie metai neabejotinai yra dar vienas lašas ir taip perpildytoje taurėje.“

Remiantis nuo 1979 m. palydovų teikiamą informaciją kaupiančio NSIDC duomenimis, šių metų rodikliai nusileidžia tik 2012 m. rekordui, kai ledo danga susitraukė iki 3,4 mln. km2. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ledo danga buvo apie 2,7 mln. km2 didesnė nei pastarųjų vasarų rodikliai, o tai reiškia, kad praradome maždaug Kazachstano dydžio ledo plotą.

Poliarinių jūrų ledo sluoksniui būdinga sezoninė kaita – jis storėja ir plečiasi, padengdamas visą Arkties vandenyną ir jo jūras žiemą, o tada plonėja ir traukiasi pavasarį ir vasarą, rugsėjo viduryje pasiekdamas žemiausią lygį.

Mokslininkų teigimu, pavasarį ir vasarą Sibirą alinusi karščio banga, taip pat natūralūs Arkties klimato reiškiniai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąlygojama klimato kaita paspartino Arkties jūrų ledo tirpsmą.

Temperatūra Sibirui priskiriamoje Arkties dalyje didesnę šių metų dalį buvo 8-10 laipsnių aukštesnė nei įprastai.

Anot mokslininkų, nenormaliai aukšta temperatūra ir miškų gaisrai Sibire kelia nemažai nerimo, nes prasidėjus amžino įšalo tirpsmui, į atmosferą pasklistų užšalusioje žemėje glūdėjęs klimato šilimą skatinantis metanas.

Yra ir kitų domino efektą sukeliančių veiksnių, spartinančių Arkties vandenyno jūrų ledo tirpsmą.

Per kelis pastaruosius pakankamai šiltus metus susiformavęs plonas ledo sluoksnis tirpsta greičiau nei daugiametis ir sukuria neigiamo grįžtamojo ryšio mechanizmą. Ištirpus ledui, atsidengia vandenyno vanduo, kuris sugeria daugiau saulės spinduliuotės ir šilumos nei šviesą atspindintis ledas ir dar labiau spartina tirpsmą.

„Mažėjant jūrų ledo dangai, akivaizdžiai matome, kad sparčiau netenkame ir daugiamečio ledo, – aiškina M. Serreze`as. – Ledas vasarą ne tik traukiasi, jis tuo pačiu ir plonėja. Netenkame ne tik apimties, bet ir storio. Tai – dviguba bėda.“

Be to, prisideda ir aukštesnė oro temperatūra, nes klimatas Arktyje šyla du kartus greičiau nei kitose planetos vietose. Mokslininkai taip pat įspėja, kad šiltesnis Atlanto vandenyno vanduo juda link po vandeniu glūdinčio ledo ir šildo jį iš apačios.

Nors tirpstantis jūrų ledas neturi įtakos vandens lygio pasauliniame vandenyne kilimui, šiltesnis Arkties vanduo tirpdo aplink vandenyną esančius sausumos plotus Kanadoje, Rusijoje ir Grenlandijoje dengiantį ledą.

Kuo sparčiau šis ledas tirps ir jo tirpsmo vanduo tekės į Arkties vandenyną, tuo greičiau visame pasaulyje kils vandens lygis.