Mokslas ir IT

2020.09.03 10:30

Jaudinantis mokslininkų atradimas: bičių nuodai žudo agresyvias krūties vėžio ląsteles

LRT.lt2020.09.03 10:30

Australijos mokslininkai sako, kad medų nešiojančių bitų nuodai naikina agresyvias krūties vėžio ląsteles. Tai jie išsiaiškino atlikdami laboratorinius tyrimus, praneša BBC.

Nuodai, kurių sudėtyje yra melitino, buvo naudojami prieš du vėžio tipus, kuriuos labai sunku išgydyti: trigubai neigiamą ir HER2 teigiamą krūties vėžį.

Šį atradimą mokslininkai pavadino jaudinančiu, tačiau įspėja, kad reikia atlikti daugiau tyrimų.

Krūties vėžys yra vienas labiausiai paplitusių, paveikiantis moteris visame pasaulyje. Nors yra tūkstančiai cheminių junginių, kurie gali įveikti vėžines ląsteles laboratorijoje, mokslininkai tikina, kad tik keletas jų gali būti naudojami gydant žmones.

Pasirodo, kad bičių nuodai veikia ir kitų tipų vežį, pavyzdžiui, melanomą.

Šį tyrimą atliko Harry Perkinso medicininių tyrimų institutas Vakarų Australijoje. Jis publikuotas „Nature Precision Oncology“ žurnale, tačiau dar nerecenzuotas.

Ką aptiko tyrėjai?

Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 300 bičių ir kamanių nuodus.

Buvo nustatyta, kad medaus bičių išskiriami nuodai yra „ypač stiprūs“, – teigė tyrimui vadovavusi mokslų daktarė Ciara Duffy.

Nustatyta, kad viena nuodų dozė per valandą sunaikina vėžines ląsteles, tačiuo tuo pačiu kuo mažiau pakenkia kitoms ląstelėms. Visgi, vartojant daugiau dozių, toksiškumas padidėjo.

Mokslininkai nustatė, kad melitinas – pagrindinis nuodų komponentas – efektyviai sustabdė vėžio ląstelių augimą.

Nors melitinas natūraliai randamas bičių nuoduose, jis taip pat gali būti išgaunamas sintetiškai.

Įprastai trigubai neigiamas krūties vėžys – vienas iš pačių agresyviausių – gydomas chirurginiu būdu, radioterapija ir chemoterapija. Jis sudaro maždaug 10-15 proc. visų krūties vėžio atvejų.

Nors šis atradimas yra daug žadantis, mokslininkai tikina, kad dar reikia atlikti daug darbo, kol bus sukurtas vaistas nuo vėžio.

„Daugelis junginių gali nužudyti krūties vėžio ląstelę lėkštėje ar pelėje. Tačiau nuo tų atradimų reikia nueiti ilgą kelią, kad būtų galima pakeisti klinikinę praktiką“, – BBC sakė profesorius Alexas Swarbrickas iš Garvano medicininių tyrimų instituto Sidnėjuje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.