Mokslas ir IT

2020.08.29 20:06

Medikai skelbia, kad imuninė plazma padeda įveikti koronavirusą: paaiškino, kaip tai veikia

Persirgusiuosius prašo padėti
Rūta Nikitinaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.08.29 20:06

Pasauliui vis dar laukiant vakcinos prieš koronavirusą, gydytojai ieško alternatyvių būdų gydyti užsikrėtusiuosius. Vienas tokių – pasveikusių nuo COVID-19 imuninės plazmos perpylimas sergantiesiems. „Imuninė plazma iš tikrųjų veikia ir daugiau nei dešimt procentų pagerina pacientų išgyvenamumą, ligos eigą“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus Universiteto Santaros Klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Donorystę prilygino padėkai

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karys Šarūnas COVID-19 susirgo tarnybos metu. 33 metų vyras ligos požymius jautė 12 dienų. Pasveikęs sutiko tapti imuninės plazmos donoru.

Pirmieji simptomai kariui pasireiškė atliekant tarnybą Vilniaus oro uoste. „Ten, kartu su krašto apsaugos savanoriais, vykdėme Taikos meto užduotis ir tikrinome atvykstančius keleivius. Po vienos iš tokių užduočių pajutau, kad galimai jaučiu tos ligos simptomus. Pasijautė lengva temperatūra. Palaukiau kelias dienas, kaip tie simptomai vystysis namuose, ir supratau, kad reikia važiuoti tirtis ir pasidaryti testą.

Perpylus imuninę plazmą pacientui, ji gali pagerinti sergančiojo būklę bei greičiau pašalinti virusą.

Pasveikus, gavus neigiamą testą, gavau skambutį iš Kraujo centro gydytojos, kuri klausė, ar sutikčiau duoti plazmos. Sutikau. Nuo to laiko jau tris (kartus plazmos – LRT.lt) daviau. Ketvirtą (kartą – LRT.lt) planuoju ateinantį ketvirtadienį duoti“, – pasakoja KASP karys.

Šarūnas įsitikinęs, kad imuninės plazmos aukojimas prilygsta padėkai sunkiai dirbantiems gydytojams. „Tai yra vienas turbūt veiksmingiausių gydymo būdų, kuris jau praktiniais pavyzdžiais yra parodęs, kad padeda žmonėms, kuriems reikia deguonies papildomo kiekio, juos sugrąžinti į geresnę būseną. Suleidus plazmos su antikūnais, tai paskatina greitesnį organizmo atsaką“, – sako jis.

Greičiau pašalina virusą

Vilniaus universiteto Santaros klinikų (VUL) Kraujo centre jau atliekami imuninės plazmos perpylimai. Pasak centro vadovės L. Kryžauskaitės, persirgusiųjų COVID-19 kraujo plazmoje susiformuoja antikūnai nuo koronaviruso.

„Imuninė plazma yra kraujo komponentas arba, sakykim, kraujo dalis, kurioje plaukioja antikūnai – baltymai, gaminami mūsų pačių imuninių ląstelių. Tai mūsų imuniteto dalis, – sako L. Kryžauskaitė. – Persirgę infekcija, konkrečiu atveju SARS Cov-2 virusu, mūsų organizmas sureaguoja ir imuninės ląstelės pradeda tą produkciją, tuos baltymus gaminti kaip koks fabrikas. Tai yra vadinama imunitetu.“

Pirmi sveikimo požymiai fiksuojami jau po kelių dienų.

Gydytoja sako, kad, perpylus imuninę plazmą pacientui, ji gali pagerinti sergančiojo būklę bei greičiau pašalinti virusą. „Imuninės plazmos transfuzijos atveju tie antikūnai (baltymai – LRT.lt) jau yra paruošti. Pacientas neturi laiko suformuoti imuniteto, nes tai užima laiko – mes iš karto jam patiekiame persirgusio žmogaus imuninę plazmą. Tada susiformuoja antikūnai ir jie gali sergančiojo organizme pagerinti jo būklę, sutrumpinti ligos eigą ir greičiau pašalinti virusą.

Šiuo metu yra tikrai pakankamai duomenų, kad imuninė plazma iš tikrųjų veikia, ir daugiau nei dešimt procentų pagerina pacientų išgyvenamumą, ligos eigą“, – užtikrintai kalba VUL Kraujo centro vadovė.

Donorus ragina nedelsti

Pasak gydytojų, imuninę plazmą pacientui skirti reikia kuo anksčiau. Pasak L. Kryžauskaitės, jau dabar yra žinomi duomenys, kad sunkiau sergantiems pacientams, kurie buvo hospitalizuoti, susidaro stipresnis imunitetas. „Reikia šią plazmą lašinti kuo anksčiau – pirmąją susirgimo savaitę geriausia sulašinti dvi plazmas, – tikina ji. – Sakoma, kad plazmos transfuzija būtent tada yra efektyviausia.“

Plazma veikia, yra saugus gydymo metodas, palyginti su pačios ligos mirtingumu.

Anot medikės, imuninę plazmą geriausiai aukoti praėjus mėnesiui po pirmojo teigiamo COVID-19 testo atsakymo. „Mes kviečiame visus žmones, kuriems buvo patvirtinta infekcija, kurie jau yra 14 dienų po paskutinio nustatyto tepinėlio, ir pasveikę. O pasveikę laikomi tie, kurių du PGR tyrimai yra neigiami 24 valandų laikotarpyje. Tiktai tų donorų plazma yra tinkama naudoti transfuzijai“, – įspėja L. Kryžauskaitė.

Kitaip nei įprastas kraujo perpylimas, vieno donoro imuninė plazma yra lašinama tam tikram pacientui, atsižvelgiant į jo simptomus. „Yra pacientas. Sužinom jo kraujo grupę. Tada žinom, kokios kraujo grupės imuninės plazmos turime. Tada jau pačią brandžiausią plazmą išrenkam“, – toliau pasakoja VUL Kraujo centro direktorė.

Kviečia atsakingai ruoštis antrajai bangai

L. Kryžauskaitė neabejoja, kad sukaupę pakankamai imuninės plazmos, pasiruošime antrajai viruso bangai. „Na, vis tiek trečdalis plazmos vienetų yra nepakankamų. Mes galime ir turime galimybių sukaupti, nes plazma yra saugoma tris metus, mat laikoma minus 30 laipsnių temperatūroje, – sako ji. – Taip galima pasiruošti antrai viruso bangai.“

Paklausus, kada po plazmos sulašinimo pacientas jaučia pagerėjimą, gydytoja sako, kad pirmi sveikimo požymiai fiksuojami jau po kelių dienų. „Turi kažkiek laiko praeiti. Nebūna taip, kad sulaša ir stebuklas įvyksta akimirksniu.

Kviečiu visus aktyviai dalyvauti, išsklaidyti mitus ir ruošti roges žiemai savo artimiesiems.

Dabar jau galime kalbėti, kad plazma veikia, yra saugus gydymo metodas, palyginti su pačios ligos mirtingumu. Visiems atrodo, kad tai manęs nepalies. Norėtųsi pasiruošti antrai bangai. Taigi labai kviečiu visus aktyviai dalyvauti, išsklaidyti mitus ir ruošti roges žiemai savo artimiesiems“, – ragina VUL Kraujo centro vadovė L. Kryžauskaitė.

VUL Kraujo centro svetainėje skelbiama, kad visi persirgę ir pasveikę nuo koronaviruso yra kviečiami tapti imuninės plazmos donorais.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt