Mokslas ir IT

2020.08.13 21:54

Mokslininkų įžvalgos: kaip koronaviruso pandemija atrodys 2021-aisiais ir vėliau

LRT.lt2020.08.13 21:54

2021-ųjų birželis. Pasaulis su koronaviruso pandemija kovoja jau pusantrų metų. Virusas tebeplinta, tačiau lėtai, o kartais įvedamas karantinas jau tapo normaliu reiškiniu. Patvirtina vakcina garantuoja pusmečio apsaugą nuo infekcijos, tačiau biurokratiniai procesai stabdo jos gamybą. Maždaug 250 milijonų žmonių visame pasaulyje užsikrėtė naujuoju koronavirusu, 1,75 milijono iš jų mirė. Tokį scenarijų aprašo žurnalas „Nature“.

Tokie scenarijai gali padėti įsivaizduoti, kas mūsų laukia ateityje. Visame pasaulyje epidemiologai kuria ilgalaikes ir trumpalaikes prognozes, formuoja planus, kurie turėtų padėti pasiruošti ir potencialiai sušvelninti SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19 plitimą ir poveikį.

Nepaisant to, kad prognozės skirtingos, ekspertai sutaria dėl dviejų dalykų: koronavirusas pasiliks, o ateitis priklauso nuo daugybės nežinomųjų, įskaitant ir tai, ar žmonėms išsivystys ilgalaikis imunitetas virusui, ar jį veikia sezoniškumas ir, turbūt svarbiausia – kokių veiksmų imsis vyriausybės bei kiekvienas žmogus asmeniškai.

Jeigu imunitetas koronavirusui trunka mažiau negu metus, pavyzdžiui, panašiai kaip ir kitiems cirkuliuojantiems žmonių koronavirusams, galėtų būti kasmetinės COVID-19 susirgimų bangos iki pat 2025-ųjų ir vėliau. „Nature“ aprašo, ką mokslininkai sako apie tai, kokie metai mūsų laukia.

Kas nutiks netolimoje ateityje?

Virusas ne visur plinta vienodais tempais. Tokios šalys kaip Kinija, Naujoji Zelandija, Ruanda pasiekė lygį, kai naujų atvejų užfiksuojama nedaug – stebėdamos paūmėjimus, jos po turputį švelnina apribojimus. Kituose kraštuose, pavyzdžiui, JAV ir Brazilijoje, užsikrėtusiųjų skaičius toliau auga, nes nebuvo imtasi griežtų apribojimų arba jie nebuvo pritaikyti visai šaliai.

Pastaroji šalių grupė epidemiologams kelia didelį nerimą. Pietų Afrika, užimdama penktąją vietą pagal COVID-19 susirgimų skaičių, pasak mokslininkų, galėtų pasiekti susirgimų piką rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Manoma, kad iki lapkričio šioje šalyje simptomų turinčių koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius galėtų pasiekti milijoną, besimptomių nešiotojų skaičius išaugtų iki 13 milijonų.

Kalbant apie ligoninių išteklius: „Mes jau viršijame savo galimybes kai kuriose vietovėse, todėl manau, kad geriausias scenarijus nėra geras“, – sakė Juliet Pulliam, Pietų Afrikos epidemiologinio modeliavimo ir analizės centro direktorė.

Visgi, yra ir gerų žinių. Ankstyvieji tyrimai rodo, kad įpročių ir elgesio pokyčiai, tokie kaip rankų plovimas, kaukės dėvėjimas išlieka net ir panaikinus karantiną, o tai padeda kontroliuoti infekcijos bangas.

Birželį Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai nustatė, kad iš 53 šalių, naikinančių apribojimus, didelio užsikrėtimų šuolio nebuvo, nors prognozės rodė kitaip.

„Neįvertinta tai, kaip pasikeitė žmonių elgesys kaukių, rankų plovimo ir socialinio atsiribojimo atžvilgiu. Tai nėra nieko panašaus į tai, kaip buvo anksčiau“, – teigė Samiras Bhattas, Londono imperatoriškojo koledžo epidemiologas.

Viruso karštuosiuose taškuose dirbantys tyrėjai analizavo, kiek veiksmingas yra toks elgesys. Anhembi Morumbi universitete, San Paule, Brazilijoje dirbantis biologas Osmaras Pinto Neto su savo kolegomis sukūrė daugiau nei 250 tūkst. matematinių socialinio atstumo strategijų.

Šios strategijos yra išskaidytos į skirtingas dalis: nuolatinis socialinio atstumo laikymasis, laikinas ir „atsitraukiantis“ – atstumo laikymasis atsižvelgiant į kitas rekomendacijas, tokias kaip kaukės dėvėjimas bei rankų plovimas.

Tyrėjai padarė išvadą, kad jeigu 50-65 proc. žmonių bus atsargūs viešose vietose, tuomet palaipsniui mažinant socialinį atstumą 80 dienų galima būtų išvengti infekcijos bangų ateinančius keletą metų. „Mes turėsime pakeisti žmonių tarpusavio bendravimo kultūrą“, – teigė O. Pinto Neto. Anot jo, gerai tai, kad net ir neatliekant masinių testavimų ar neturint vakcinos, žmonių elgesys gali turėti reikšmingos įtakos ligos plitimui.

Kas nutiks, kai atvės orai?

Šiuo metu jau aišku, kad vasaros karštis nesustabdo viruso, tačiau šilti orai šiek tiek gelbėja vidutinio klimato zonoje esančius regionus. Vietovėse, kuriose antroje šių metų pusėje pasidarys šalčiau, ekspertai prognozuoja didesnį viruso plitimą.

Daugybė žmogaus kvėpavimo takų virusų, tarp jų ir gripas bei kiti koronavirusai, gana stipriai priklauso nuo sezono pokyčių. Žiemą dažniausiai kyla infekcijų protrūkiai, tikėtina, kad taip pat bus ir su SARS-CoV-2.

„Manau, kad SARS-CoV-2 infekcijos dažnis ir potenciali ligos baigtis žiemą pablogės“, – tvirtino Akiko Iwasaki, imunobiologė iš Jeilio Medicino mokyklos.

Įrodyta, kad sausas žiemos oras pagerina kvėpavimo takų virusų plitimą, o imuninės sistemos veikla dėl tokio oro gali susilpnėti.

Be to, esant vėsesniam orui žmonės labiau linkę likti viduje, kur viruso perdavimas lašeliais sukelia didesnę riziką, tikino Richardas Neheris, sistemų biologas iš Bazelio universiteto Šveicarijoje.

Ateityje SARS-CoV-2 bangos gali smogti kiekvieną žiemą. Rizika suaugusiems, jau persirgusiems COVID-19, būtų mažesnė, panašiai kaip ir gripo atveju, tačiau tai priklauso, kiek laiko išlieka imunitetas koronavirusui, tvirtino R. Neheris. Be to, COVID-19, gripo ir plaučių uždegimo kombinacija rudenį keltų iššūkių.

Iki šiol nežinoma, ar persirgus kitais žmogaus koronavirusais, susiformuoja imunitetas ir SARS-CoV-2. Ląstelių kultūros eksperimento metu, kuriame buvo tirtas SARS-CoV-2 ir jam giminingas SARS-CoV virusas, paaiškėjo, kad vieno koronaviruso antikūnai gali prisijungti prie kito koronaviruso, tačiau jie viruso nesunaikino ir negalėjo neutralizuoti.

Tam, kad pasibaigtų pandemija, virusas turi būti arba visiškai sunaikintas visame pasaulyje, kas, mokslininkų nuomone, yra beveik neįmanoma atsižvelgiant į viruso plitimą, arba žmonės turėtų suformuoti pakankamą imunitetą virusu persirgdami arba pasiskiepydami vakcina.

Paskaičiuota, kad, priklausomai nuo šalies, 55-80 proc. populiacijos turi turėti imunitetą, kad pandemija būtų sustabdyta.

Deja, iki to dar laukia ilgas kelias. Antikūnų tyrimai parodė, kad iki gegužės 4 d. tik 3-4 proc. pasaulio populiacijos buvo užsikrėtę koronavirusu.

Kas nutiks 2021-aisiais ir vėliau?

Pandemijos eiga kitais metais priklausys nuo vakcinos atsiradimo ir nuo to, kiek laiko imuninė sistema bus pajėgi apsaugoti organizmą nuo infekcijos. Daugybė vakcinų gali suteikti apsaugą ištisus dešimtmečius, pavyzdžiui, nuo poliomielito ar tymų. Kitos, tokios kaip gripo vakcina, suteikia imuninę apsaugą tik tam tikram laikotarpiui, vėliau poveikis išnyksta.

Panašiai kai kurios virusinės infekcijos paskatina ilgalaikį imunitetą, kitos – tik trumpalaikį atsaką. „Bendras sergamumas koronavirusu iki 2025-ųjų priklausys nuo imuninio atsako trukmės“, – rašė Harvardo epidemiologas Marcas Lipsitchas.

Tyrėjai kol kas žino labai nedaug apie žmogaus imunitetą SARS-CoV-2. Vienas tyrimas rodo, kad sveikstančių pacientų neturalizuojantys antikūnai išnyksta po 40 dienų nuo infekcijos pradžios, keletas kitų tyrimų parodė, kad antikūnai išlieka nuo kelių savaičių iki mėnesių.

Jeigu naujasis koronavirusas veikia panašiai kaip ir SARS, pakankamai aukštas antikūnų kiekis gali išlikti iki penkių mėnesių ir po truputį mažėti 2-3 metus.

Visgi, antikūnai nėra vienintelė imuniteto apsauga: imuninės atminties ląstelės B ir T taip pat saugo nuo galimų susidūrimų su virusu. Kol kas nėra daug žinoma apie jų vaidmenį kovoje su SARS-CoV-2. Atsakymą į šį klausimą mokslininkai turės tik stebėję daug žmonių pakankamai ilgą laikotarpį.

Jeigu infekcijų skaičius ir toliau sparčiai augs neturint vakcinos ar ilgalaikio imuniteto, virusas nuolatos cirkuliuos. Tokiu atveju jis taps endeminiu – jo buvimas taps būdingu nuolatos, sako mokslininkai.

Jeigu virusas sukels tik trumpalaikį imunitetą, kokį sukelia kiti du žmogaus koronavirusai OC43 ir HKU1, suformuojantys imuninį atsaką 40 savaičių, tuomet žmonės kiekvienais metais pakartotinai užsikrės virusu, sako Harvardo mokslininkai.

Kita tikimybė yra, kad imunitetas SARS-CoV-2 išliks visam laikui. Tokiu atveju, net ir be vakcinos, tikėtina, kad virusas pats išnyks 2021-aisiais. Jei imunitetas trunka apie dvejus metus, gali atrodyti, kad virusas išnyko, tačiau maždaug 2024-aisiais galėtų vėl atsirasti jo protrūkių, nustatė Harvardo tyrėjai.

Visas pasaulis nebus vienodai paveiktas COVID-19. Regionai su vyresnėmis populiacijomis matys neproporcingai daugiau atvejų vėlesniais epidemijos laikotarpiais.

Yra tik vienas bendras dalykas, kurį pajuto kiekviena šalis, kiekvienas miestas ir kiekviena bendruomenė – nežinomybė.

Parengė Patricija Kilminavičienė