Mokslas ir IT

2020.08.13 12:11

Melaginga informacija apie koronavirusą pražudė daugiau nei 800 žmonių, tūkstančius paguldė į ligonines

LRT.lt2020.08.13 12:11

Koronavirusas sklinda tarp žmonių sukeldamas sunkią ligą ir mirtį. Tačiau kenkia ne tik pats virusas. Žmones žudo ir kitoks maras – konspiracijos teorijos, melas ir netikros naujienos.

Tyrėjai šių žinių sklidimą vadina „infodemija“ – tai melagingos informacijos perteklius. Blogos idėjos ir nieko verti patarimai greitai plinta tarp draugų, šeimos narių ir visiškų nepažįstamų, rašo „Science Alert“.

Teoriškai infodemija gali būti susijusi su bet kuo. Šį kartą tai yra COVID-19. Ir tai yra labai rimta problema, kuri padidina ir taip rimtus koronaviruso krizės pavojus.

Naujame tyrime infekcinių ligų tyrėjai naršė socialinius tinklus ir naujienų svetaines stebėdami, kaip interneto platformose cirkuliuoja dezinformacija apie COVID-19.

Iš viso jie nustatė daugiau nei 2,3 tūkst. pranešimų su COVID-19 susijusiais gandais, stigmomis ir sąmokslo teorijomis, perduotais 25 kalbomis iš 87 skirtingų šalių.

Nė viena paskleista melaginga žinia nebuvo naudinga – net jeigu toks buvo tikslas – ir daug labiau buvo žalinga. Kai kuriais atvejais netgi mirtina – pasitaikė bereikšmių mirčių ir sužalojimų, kurių tikrai buvo galima išvengti.

„Pavyzdžiui, populiarus mitas, kad didelės koncentracijos alkoholio vartojimas gali dezinfekuoti kūną ir nužudyti virusą, cirkuliavo skirtingose pasaulio dalyse“, – rašė tyrimo autoriai.

Pasak jų, dėl šios dezinformacijos mirė maždaug 800 žmonių, 5876 žmonės buvo paguldyti į ligoninę, o 60 žmonių visiškai apako po to, kai išgėrė metanolio kaip vaisto nuo koronaviruso.

Kaip pranešė portalas „Aljazeera“, vien tik Irane dėl apsinuodijimo metanoliu mirė daugiau nei 700 žmonių. Turkijoje nuo to mirė 30 žmonių, o Katare du vyrai mirtinai apsinuodijo dezinfekciniu rankų skysčiu.

Ne kiekvienas melas apie koronavirusą nuveda į ligoninės lovą, tačiau internautai dalinasi suktomis idėjomis, kurios neva turi apsaugoti arba išgydyti nuo koronaviruso. Plinta patarimai vartoti baliklį, karvių šlapimą ir mėšlą, koloidinio sidabro tirpalą arba visą kūną apsipurkšti chloru.

Įsisukus šiam dezinformacijos sūkuriui, net ir santykinai gerybinės klaidos gali tapti pavojingomis, jeigu patenka į ne tas rankas, teigia tyrėjai.

Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje esančioje bažnyčioje buteliukas su purškikliu buvo naudojamas apipurkšti lankytojus vandeniu su druska. Galiausiai tai sukėlė daugiau nei 100 užsikrėtimų, nes buvo purškiamas užkrėstas vanduo, aiškino tyrėjai. Buteliuko antgalis buvo pakartotinai kišamas tikintiesiems lankytojams į burną ir nė karto nedezinfekuotas.

Dezinformacija sklando apie koronaviruso gydymą ar prevenciją, tačiau taip pat ir apie jo kilmę, plitimą ir t.t.

Keletas pavyzdžių iš ilgo sąrašo melagysčių: koronavirusas yra pasiutligės rūšis; mobilieji telefonai gali platinti koronavirusą; koronavirusas sukurtas kaip biologinis ginklas; SARS-CoV-2 buvo sukurtas tam, kad pardavinėtų vakcinas nuo jo; koronavirusą sukūrė Bilo ir Melindos Geitsų fondas/Donaldas Trumpas/Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)/Kinija ir t.t.; koronavirusas yra būdas kontroliuoti populiacija. Ir taip toliau, ir taip toliau.

„Klaidinga informacija, kurią sudaro gandai, stigmos ir sąmokslo teorijos, gali turėti rimtų padarinių tiek asmeniui, tiek bendruomenei, jei ji bus iškeliama aukščiau įrodymais pagrįstų gairių“, – tvirtino tyrėjų komanda.

Su tyrimu galite susipažinti čia.

Parengė Patricija Kilminavičienė