LRT FAKTAI
Halės turgus

Mokslas ir IT

2020.08.10 19:20

LRT FAKTAI. Sovietmečiu maistas buvo geresnis – kiek tiesos šiuose žodžiuose?

Jurga Bakaitė, Rūta Juknevičiūtė, LRT.lt 2020.08.10 19:20

Natūralesni produktai, maistas „ne iš miltelių“, skanesni ledai – tokie teiginiai yra tapę tiek liaudies legendomis, tiek nostalgiją Sovietų Sąjungai išreiškiančių publikacijų tema.

LRT FAKTAI paprašė maisto ir veterinarijos ekspertų palyginti produktus ant lietuvių stalo.

„Kodėl tarybiniai produktai buvo tokie skanūs? Kas vyksta su dabartiniu maistu?“ – taip teigiama portalo bukimevieningi.lt tekste, kuriame dalijamasi prisiminimais apie maistą Sovietų Sąjungoje.

Reikalavimai pienui sugriežtėjo šimtą kartų

Publikacijoje teigiama, kad Sovietų Sąjungoje galiojo itin griežta maisto gamybos kontrolė, už jos pažeidimus netgi grėsė baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau specialistai sako, kad standartai maisto pramonėje dabar nepalyginamai aukštesni. Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje superkamas pienas turi maždaug 200 kartų mažiau bakterijų nei prieš 30 metų.

„Reikalavimai šiandien yra dešimt kartų griežtesni, nei buvo 1990 metų laikotarpiu. Tuomet buvo galima supirkti pieną ir su milijonu bakterijų [viename mililitre], šiandien galime leisti supirkti pieną su ne daugiau kaip 100 tūkst. bakterijų. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje superkamame piene bakterijų kiekis sudaro vidutiniškai iki 40–50 tūkst.“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Antonina Greičiuvienė.

Tai, jos teigimu, leidžia gaminti geresnės kokybės produktus, jie ilgiau išlieka.

Natūralumo mitas – dėl skurdžių lentynų

Ilgesnis galiojimo laikas daug kam kelia nerimą, esą toks maistas – labiau apdirbtas, natūralesnis. „Tarybinė maisto pramonė dirbo be cheminių priedų. Buvo naudojami tik natūralūs produktai“, – teigiama tekste.

Ekspertai sako, kad tai nėra tiesa.

„Kalbant apie ultraaukšta technologija apdorojamą pieną, jis turi visas sudedamąsias dalis kaip ir paprastas apdorotas pienas, tiesiog dėl temperatūros, apdorojimo technologijos, pakavimo medžiagos jis gali išlikti nepakitęs iki 6 mėnesių. Tačiau jei atidarome pakuotę, privalome nedelsdami suvartoti. Mitas, kad tai pienas iš miltelių, kad tai netinkamas pienas“, – sakė A. Greičiuvienė.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiandien patobulėjo ne tik maisto žaliavos, bet ir pakuotės, pakavimo technologijos.

„Buvo naudojami tokie patys priedai – askorbatai, rūgštingumą, lipnumą gerinantys, tas pats nitritas. Priedai tie patys, tik daugiau cukraus buvo naudojama“, – sako Elena Kiškienė, vyriausioji veterinarijos gydytoja, kalbėdama apie mėsos gaminius.

A. Greičiuvienė sako, kad mitas apie natūralesnius pieno produktus atsirado, nes parduotuvėse paprasčiausiai nebuvo pasirinkimo.

„Sovietmečiu mes net negirdėjome apie tokį produktą kaip jogurtas. Jo tiesiog nebuvo. Buvo rūgpienis ir pienas. Šiandien kalbėti, kad tada buvo grynesni produktai... Taip, jie buvo grynesni ta prasme, kad asortimento mes tada neturėjome“, – sako ji.

Ledai – ne tokie skanūs, bet sveikesni

Abi specialistės sako, kad maisto kokybė tikrai keitėsi, tačiau kai kuriais atvejais ją lėmė besikeičiančios vartotojų mados.

Pavyzdžiui, šiandien maiste mažiau druskos – tai sveikiau, tačiau, norint pagerinti maisto skonį, pradėta naudoti daugiau mononatrio glutamato.

„Įdomumo dėlei paėmiau 1979 metų standartą, palyginau „Daktarišką“ dešrą ir dabar gaminamą „Daktarišką“ dešrą, sulyginau receptūras. Ką pamačiau? Anksčiau buvo naudojamos riebesnės žaliavos. Daugiau kiaulienos, jautienos, mažiau vištienos, o „Daktariškoje“ dešroje ji išvis nebuvo naudojama. Kalbant apie priedus – atsirado glutamatas ir dažiklis. Bet tai paaiškinama, nes žiūrint į kokybės rodiklius druskos buvo daugiau ir riebumas didesnis, lyginant su dabartine dešra.

Šiandien visi nori mažiau druskos, ir yra mažiau druskos, tačiau siekiant pagerinti skonio savybes pradėtas naudoti glutomatas. Taip pat atsirado dažiklis, nes anuomet dešros buvo blyškesnės“, – mėsos gaminius anksčiau ir dabar lygino E. Kiškienė.

A. Greičiuvienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau net ir vartotojui pateikiama informacija buvo labai skurdi – tik pavadinimas, gamintojas, kartais riebumas, kalorijų skaičius. Šiandien, pasak jos, vartotojas yra reiklus, reikalaujantis informacijos ir apie produktų kilmę, ir apie alergenus.

Inspektorė pareiškė nuomonę ir dėl populiaraus teiginio, esą anksčiau ledai buvo skanesni.

LRT FAKTAI. Ar tiesa, kad sovietmečiu maistas buvo sveikesnis?

„Reikalavimai sausosioms medžiagoms iš tiesų buvo šiek tiek stipresni. Sausųjų medžiagų privalomai daugiau kaip 4 proc. kiekio ir ne mažiau kaip 15 proc. riebalų. Bet ką tai reiškia? Šiandien mūsų ir politinis siekis – vartoti kuo mažiau riebalų. Mes turime galvoti apie sveikatingumo kriterijus.

Leduose daugiausia buvo kreipiamas dėmesys į riebalų ir cukraus kiekį. Taip, vienas iš teigiamų rodiklių – sausųjų medžiagų kiekis – buvo didesnis, tačiau ne dėl to, kad taip buvo norėta, o dėl to, kad tuometės technologijos neleido pagaminti valgomųjų ledų kitaip“, – sakė specialistė.

Vienpusiška ir šališka informacija

Populiarus teiginys, esą Sovietų Sąjungoje maistas buvo geresnės kokybės, nėra tiesa. LRT FAKTAI kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį, kad standartai maisto pramonėje buvo taikomi ir anksčiau, ir dabar, o, pavyzdžiui, pieno žaliavoms šiandien jie šimtą kartų didesni. Įvairūs priedai gaminant maistą buvo naudoti tiek anksčiau, tiek dabar. Anksčiau daugeliu atvejų maistas buvo riebesnis, todėl kai kuriais atvejais galėjo būti skanesnis – tačiau tai parodo ne geresnę jo kokybę, o kad šiandien skatinama vartoti sveikesnį maistą.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra