Mokslas ir IT

2020.08.07 15:52

Terminų pinklės: ar žinote, kuo skiriasi koronavirusas ir COVID-19?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.08.07 15:52

Šiuo metu pasaulyje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius jau viršija 19 milijonų, o žuvusių nuo viruso sukeltos ligos jau yra daugiau nei 700 tūkst. Jau 7 mėnesius gyvename su pandemija, tačiau kai kuriems iki šiol nėra žinoma, kuo tiksliai skiriasi COVID-19 nuo paties koronaviruso SARS-CoV-2.

Užsikrėtus koronavirusu nereiškia, kad sergi COVID-19

Kaip paaiškino Vilniaus universiteto imunologijos profesorė Aurelija Žvirblienė, skirtumas yra labai aiškus – koronavirusas SARS-CoV-2 yra virusas, o COVID-19 yra viruso sukeliama liga. Visgi, ji atkreipė dėmesį, kad užsikrėtęs koronavirusu, tačiau nejaučiantis jokių simptomų, žmogus neserga COVID-19.

„COVID-19 gali būti arba labai lengvos, arba labai sunkios formos. Liga pagal apibrėžimą reiškia, kad ją žmogus jaučia, nors ir menkus simptomus, bet jeigu žmogui yra besimptomė infekcija, aš bent jau nevadinčiau to COVID-19 liga. Tai yra tiesiog šio viruso infekcijos besimptomė forma“, – tikino mokslininkė.

Pasak A. Žvirblienės, griežtai kalbant, COVID-19 serologinis testas taip pat skamba neteisingai, nes tokiu atveju testas skirtas nustatyti tik ligai, nors iš tikrųjų jis skirtas SARS-CoV-2 viruso infekcijos nustatymui.

Kaip sukuriami pavadinimai virusams ir ligoms

Virusai ir jų sukeliamos ligos dažniausiai vadinami skirtingai. Pavyzdžiui, ŽIV virusas sukelia AIDS ligą. Žmonės dažniausiai žino ligos pavadinimą, bet nežino, koks virusas ją sukelia, rašo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Pasirodo, kiekvienu atveju vyksta skirtingi procesai, suteikiant pavadinimus virusams ir jų sukeliamoms ligoms.

Virusams pavadinimai priskiriami pagal jų genetinę struktūrą norint palengvinti diagnostinių testų, vakcinų ir kitų vaistų kūrimą. Už virusų pavadinimus atsakinga virusologų ir kitų mokslininkų bendruomenė, susibūrusi į Tarptautinį virusų taksonomijos komitetą.

Ligoms pavadinimai priskiriami tam, kad būtų galima diskutuoti apie jų prevenciją, plitimą, pernešamumą, sunkumą ir gydymą.

SARS-CoV-2 virusas pačioje pradžioje buvo vadinamas 2019-nCoV, o naujuoju vardu jį pakrikštijo 2020-ųjų vasario 11 d. SARS-CoV-2 virusas anglų kalba šifruojasi į „Severe acute respiratory syndrome coronavirus 2“. Toks vardas jam suteiktas todėl, kad jis genetiškai labai panašus į kitą koronavirusą SARS, sukėlusį infekcijos protrūkį 2003-iaisias. Nors ir panašūs, šie virusai visgi yra skirtingi.

Pats ligos, kurią sukelia naujasis koronavirusas, pavadinimas ir šifruojasi taip: koronaviruso infekcijos sukelta liga (angl. COVID-19 – coronavirus disease 2019).

Koronaviruso plitimo būdai ir apsaugos priemonės

LRT.lt primena, kad koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo kontakto metu. Šiuo metu žinoma, kad virusas plinta didesniais lašeliais, kurie išsiskiria žmogui čiaudėjant ar kosėjant, taip pat ir mažesniais lašeliais – aerozoliu, išsiskiriančiu žmogui kalbant, juokiantis ar kvėpuojant.

Pagrindinis būdas užsikrėsti – artimas kontaktas su sergančiuoju, tačiau įmanomas užsikrėtimas ir liečiant įvairius paviršius, ant kurių gali būti koronaviruso. Pavyzdžiui, jeigu juo užsikrėtęs žmogus tą paviršių apčiaudėjo ar apkosėjo. Jeigu sveikas žmogus paliečia užkrėstą paviršių, o vėliau pasitrina akis ar pasikrapšto nosį, gali užsikrėsti virusu.

Norint apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusu, rekomenduojama dažnai plauti rankas arba naudoti dezinfekcinį skystį rankoms, laikytis saugaus fizinio atstumo nuo galimai sergančių asmenų. Primygtinai rekomenduojama dėvėti kaukę taip saugant save ir kitus.

Svarbu neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos, o kosėjant ar čiaudėjant užsidengti burną sulenkta alkūne arba audiniu. Tiems, kurie jaučiasi prastai, rekomenduojama likti namuose, o pajutus karščiavimą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą būtina kreiptis medicininės pagalbos.