Mokslas ir IT

2020.08.09 19:30

Klimato kaitos padariniai: prognozuoja, kad vasaros žmonėms gali tapti per karštos

LRT.lt2020.08.09 19:30

Milijonai žmonių visame pasaulyje gali patirti pavojingą šilumos smūgio– gyvybei pavojų keliančios būklės, dėl kurios atsisako žmogaus vidaus organai – poveikį, rašo BBC.

Daug žmonių gyvena besivystančiose šalyse ir dirba darbus, kurių metu nėra apsaugoti nuo galimai gyvybei pavojingo aplinkos poveikio.

Tai gali būti lauke dirbantys ūkių ar statybų darbininkai arba įkaitusiose patalpose besidarbuojantys gamyklų ar gydymo įstaigų darbuotojai.

Pasaulinis atšilimas didina tikimybę, kad vasaromis gali tapti „per karšta žmonėms“ dirbti.

Kai susiradome gydytoją Dr. Jimmy Lee, jo akiniai buvo aprasoję, o nuo kaktos lašėjo prakaitas.

Greitosios pagalbos medikas kepinančiame Singapūro karštyje rūpinasi COVID-19 sergančiais pacientais.

Oro kondicionierių nėra – sąmoningai jie nejungiami, kad viruso dalelės nebūtų išsklaidytos po visą patalpą – todėl jis pastebi, kad ir pats, ir kolegos tampa „vis dirglesni, vis greičiau praranda kantrybę, bendraudami vieni su kitais“.

Jo dėvimos asmeninės apsaugos priemonės, kurios yra būtinos, siekiant išvengti infekcijos, dar labiau apsunkina padėtį, po daugybe plastiko sluoksnių sukurdamos itin karštą „mikroklimatą“.

„Karštis iš tiesų pribloškia, kai pirmą kartą ten įeini, – sako Dr. J. Lee. – Labai sunku ištverti visą aštuonių valandų trukmės pamainą – tai labai veikia moralę.“

Jis suvokia ir su tuo susijusius pavojus, pavyzdžiui, perkaitimas gali sulėtinti gebėjimą daryti tai, kas medicinos personalui yra gyvybiškai svarbu – priimti greitus sprendimus.

Dar vienas pavojus yra susijęs su būklės, vadinamos šilumos smūgiu, požymių, tokių kaip galvos svaigimas ar pykinimas, ignoravimu ir darbu iki nukritimo.

Kas yra šilumos smūgis?

Jis įvyksta tuomet, kai organizmas nebesugeba tinkamai atsivėsinti, todėl jo temperatūra ima kilti į pavojingas aukštumas, gali nustoti funkcionuoti vidaus organai.

Taip nutinka, kai pagrindinis karščio pertekliaus atsikratymo procesas – prakaito garinimas per odą – nevyksta dėl per didelės aplinkoje esančios drėgmės.

O kaip nustatė Dr. J. Lee ir kiti medikai, hermetiški asmens apsaugos priemonių (AAP) sluoksniai, skirti sulaikyti virusą, veikia panašiai kaip drėgmė, neleisdami prakaitui garuoti.

Birmingamo universitete fiziologiją studijuojanti Dr. Rebecca Lucas teigia, kad šilumos smūgio simptomai gali būti tiek galvos svaigimas ir sutrikusi orientacija, tiek ir mėšlungis ar tokių vidaus organų kaip inkstai ir žarnynas veiklos sutrikimas.

„Perkaitimas gali sukelti labai rimtų problemų įvairiose kūno vietose“, – sako ji.

Kaip jį pastebėti?

Sferinio termometro temperatūros indeksu (angl. Wet Bulb Globe Temperature) (WBGT) vadinama sistema matuoja ne tik karštį, bet ir drėgnumą bei kitus veiksnius ir tokiu būdu leidžia susidaryti kur kas detalesnį vaizdą apie esamas sąlygas.

Dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV kariuomenė naudojosi šia sistema, kad užtikrintų karių saugumą.

Pavyzdžiui, kai WBGT pasiekia 29 °C ribą, rekomenduojama nutraukti prie tokių meteorologinių sąlygų neprisitaikiusių asmenų pratybas.

Tačiau tokioje temperatūroje Dr. J. Lee ir jo kolegos nuolat dirba Singapūro Ng Teng Fong bendrojoje ligoninėje.

WBGT skalės viršuje nurodyta 32 °C temperatūra, kurią pasiekus, turi būti nutrauktos bet kokios fizinių jėgų reikalaujančios pratybos, nes iškyla „aukščiausio laipsnio“ pavojus.

Kokį poveikį turės klimato kaita?

Temperatūrai visame pasaulyje kylant, panašu, kad didės ir santykinis oro drėgnumas, o tai reiškia, kad vis daugiau žmonių vis ilgesnį laikotarpį turės gyventi pavojingomis aukštos temperatūros ir didelės drėgmės sąlygomis.

Jungtinės Karalystės meteorologijos biuro profesorius Richardas Bettsas atliko kompiuterinius skaičiavimus, kurie parodė, kad dienų skaičius, kuomet WBGT kils aukščiau 32 °C žymos, didės priklausomai nuo to, kaip mums seksis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Jis teigia, kad jau šiuo metu milijonai žmonių susiduria su tokia rizika, nes yra priversti dirbti aukštos temperatūros ir didelės drėgmės sąlygomis.

„Mes – žmonės – esame prisitaikę gyventi tam tikrose temperatūros ribose, todėl jei dėl mūsų kaltės temperatūra visame pasaulyje augs, anksčiau ar vėliau karščiausios Žemės rutulio vietos mums taps nebetinkamos gyventi“, – aiškina profesorius.

Dar vienas kiek anksčiau šiais metais paskelbtas tyrimas įspėja, kad 2100 m. pavojus patirti šilumos smūgį iškils net 1,2 mlrd. žmonių, tai yra keturis kartus daugiau nei šiuo metu.

Kokie galimi sprendimai?

Prieš pradėdami darbą, žmonės turėtų vartoti labai daug skysčių, reguliariai daryti pertraukas, o ilsėdamiesi taip pat vartoti skysčių.

Dr. J. Lee ligoninė savo personalui pradėjo tiekti slašus – pusiau užšaldytus gėrimus, padedančius greičiau atvėsinti organizmą.

Tačiau gydytojas pripažįsta, kad lengviau pasakyti, kaip išvengti šilumos smūgio, nei jo išvengti.

Jam ir jo kolegoms poilsio valandėlė reiškia, kad reikia nusirengti visas AAP, o grįžtant prie darbo, apsirengti naują jų komplektą.

Yra ir praktinė problema, sako jis: „kai kurie žmonės nenori gerti daug skysčių, kad nereikėtų dažnai bėgioti į tualetą“.

Be to, pasireiškia profesinis pasiryžimas dirbti, nežiūrint visų aplinkybių, taip siekiant nepavesti pacientų ir kolegų krizės akivaizdoje