Mokslas ir IT

2020.08.05 17:38

VU profesorius paaiškino, kokios medžiagos sukėlė sprogimą Beirute

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.08.05 17:38

Libano sostinėje Beirute, šalia prieplaukos esančiame sandėlyje, antradienio vakarą nuaidėjo mažiausiai du sprogimai. Pirminiais duomenimis, sprogimą sukėlė šešerius metus laikytas amonio nitratas, kurio minėtame sandėlyje buvo net trys tūkstančiai tonų. LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ Vilniaus universiteto Chemijos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva paaiškino, kaip galėjo įvykti šis sprogimas.

„Mes žinome, kad salietra yra naudojama kaip sprogdiklis, naudojama sprogdinimui kalnakasyboje, taip pat senus pastatus. Tačiau norint, kad amonio salietra susprogtų, reikia būtinai inicijuoti tą sprogimą. Turi būti arba kažkoks trotilo užtaisas, arba liepsna, ugnis didžiulė, kažkoks reakcijos katalizatorius“, – kalbėjo profesorius.

Beirute gyvenanti lietuvė: atrodė, kad žiūriu siaubo filmą – nėra pusės miesto

Anot jo, amonio nitratas yra labai paprastas junginys, žemės ūkyje naudojamas šimtmečius kaip trąša.

Pirminiais duomenimis, amonio nitrato sprogimą išprovokavo sprogę fejerverkai. Profesoriaus teigimu, tuo metu amonio nitrato paviršiuje susidarė labai aukšta temperatūra, salietra išsilydė ir neleido iš vidaus prasiskverbti susidariusioms dujoms.

„Kai tų dujų susidaro tiek daug, jos išsiveržia pro tą lydalą su didžiausiu sprogimu, didžiausia jėga. Ir įvyko štai tokia katastrofa“, – kalbėjo A. Kareiva.

Jis patikino, kad po sprogimo į orą išsiskyrusios medžiagos neigiamų pasekmių neturėtų sukelti.

„Skylant amonio nitratui, keliant lėtai temperatūrą, susidaro azoto oksidas, kas yra linksminančios dujos, ir vanduo. O skylant tokiu atveju, kaip dabar, susidaro azotas, daug deguonies ir vandens. Tai tokių labai nuodingų reagentų reakcijos metu nesusidaro“, – aiškino mokslininkas.

Pasak jo, sprogimo vietoje galėtų kauptis kokie nors degimo produktai, jeigu degė ir pašalinės medžiagos, ne tik amonio nitratas. Kadangi sprogimas sukėlė didžiulius gaisrus, galima neabejoti, kad degė ir plastikas, mediena, įvairios kitokios konstrukcijos, dėl ko galėjo susidaryti labai pavojingų cheminių junginių.

Visgi, A. Kareivos teigimu, tai, kad medžiaga buvo sandėliuojama šešerius metus, negalėjo turėti įtakos sprogimui.

„Tai yra labai stabilus junginys, jį galima laikyti ir šimtmečius. Jeigu nėra kažkokio iniciatoriaus, kuris, kaip minėjau, yra trotilas, ugnis, liepsna ar koks kitas katalizatorius, ta medžiaga yra tikrai labai saugi“, – tvirtino mokslininkas.

Parengė Patricija Kilminavičienė