Mokslas ir IT

2020.08.03 13:35

Pakeitus gyvenimo būdą, riziką susirgti demencija galima sumažinti 40 proc.

LRT.lt2020.08.03 13:35

Per dažnas alkoholio vartojimas, oro tarša, galvos traumos padidina demencijos riziką, sako ekspertai. Anot jų, net 40 proc. demencijos atvejų pasaulyje būtų galima išvengti arba nutolinti, jeigu žmonės pakeistų 12 savo gyvenimo būdo veiksnių, rašo „The Guardian“.

Visame pasaulyje maždaug 50 milijonų žmonių visame pasaulyje gyvena su demencija, nuo kurios šiuo metu nėra jokio vaisto. Nors kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalima, pavyzdžiui, tam tikrų genų, daug jų yra susiję su gyvenimo būdu.

„Demencijos galima potencialiai išvengti – jūs galite padaryti viską, kad sumažintumėte jos riziką, kad ir kokiame gyvenimo etape esate“, – sako Gill Livingston, psichiatrijos profesorė iš Londono universiteto koledžo ir tyrimo bendaautorė. Ji pridūrė, kad gyvenimo būdo pasikeitimai sumažintų demencijos riziką ir genetiškai linkusiems į ligą.

„Lancet“ komisijos pranešimas apie demencijos prevenciją, intervenciją ir priežiūrą grindžiama ankstesniais darbais, atskleidžiančiais, kad maždaug trečdaliui demencijos atvejų būtų galima užkirsti kelią, jeigu būtų atkreiptas dėmesys į devynis gyvenimo būdo faktorius, įskaitant klausos praradimą esant vidutinio amžiaus, depresiją, prastą švietimą vaikystėje ir rūkymą.

Tyrimo metu buvo įvertinti paskutiniai turimi įrodymai, surinkti daugiausia iš turtingų šalių, į rizikos veiksnių sąrašą buvo įtraukti dar trys papildomi veiksniai. Tyrimas siūlo išvadą, kad 1 proc. demencijos atvejų pasaulyje yra susijęs su per dideliu vidutinio amžiaus žmonių suvartojamu alkoholio kiekiu. 3 proc. susiję su galvos traumomis, 2 proc. – su oro tarša esant vyresniame amžiuje, nors tyrėjai teigė, kad pastarasis veiksnys gali būti nepakankamai įvertintas.

G. Livingston sakė, kad kai ką išspręsti galima imantis tam tikrų asmeninių veiksmų, daugeliui jų reikia vyriausybės vadovaujamų pokyčių. Ataskaitoje pateiktas devynių rekomendacijų sąrašas, įskaitant oro kokybės gerinimą, tyrėjai ragina politikos atstovus „imtis ambicingų prevencijos priemonių“.

Prie rizikos veiksnių priskiriami ir nutukimas bei mažas fizinis aktyvumas. G. Livingston tvirtino, kad 40 proc. yra optimistinis skaičiavimas, nes vargu ar tyrime minimus 12 rizikos veiksnių galima visiškai pašalinti, tačiau maži žingsneliai gali padaryti didelį skirtumą.

Tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad demencijos paplitimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje per dešimtmetį sumažėjo maždaug 15 proc. – daugiausia dėl gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, mažesnio rūkymo. Tiesa, autoriai teigė, kad apskritai žmonių, sergančių demencija, skaičius auga dėl to, kad gyvenimo trukmė ilgėja.

Pasak mokslininkų, tikėtina, kad gyvenimo būdo poveikis yra labiausiai juntamas tarp nepasiturinčių žmonių, gyvenančių šalyse, kuriose gaunamos mažos ir vidutinės pajamos.

Vis dėlto, neaišku, ar visi rizikos veiksniai yra tik demencijos priežastis, o ne pasekmė. Ataskaitoje pažymima: „Depresija gali būti demencijos rizika, tačiau vėliau demencija gali sukelti depresiją“.

Tyrime nedalyvavusi Niukaslio universiteto epidemiologijos profesorė Fiona Matthews teigė, kad dėmesys gyvenimo būdui nereiškia, kad žmonės turėtų jaustis kalti, jei jiems išsivysto demencija.