Mokslas ir IT

2020.07.30 14:14

Penktasis NASA marsaeigis išvyko į Raudonąją planetą: ką mokslininkai tikisi ten rasti

atnaujinta 15.14
Patricija Kilminavičienė, LRT.lt, BNS2020.07.30 14:14

Liepos 30-ąją, 14 val. 50 min. Lietuvos laiku į Marsą iš Kanaveralo kyšulio Floridoje pakilo marsaeigis „Perseverance“. Jis yra penktasis ir didžiausias, kurį NASA siunčia į Raudonąją planetą. Jį nuspręsta paleisti tuo metu, kai Žemė ir Marsas yra arčiausiai vienas kito. Į Marsą „Perseverance“ turėtų nukeliauti 2021-ųjų vasarį.

Trečioji misija šiais metais

Tai jau trečioji misija per pastarąsias keletą savaičių. Visai neseniai savo orbitinį zondą bei marsaeigį paleido Kiniją, o Jungtiniai Arabų Emyratai apskritai įvykdė pirmąją savo misiją į Marsą – taip pat paleido zondą, kuris turės ištirti planetos atmosferą.

Šiai Marso misijai buvo ruoštasi beveik dešimtmetį – marsaeigio misiją planavo tūkstančiai inžinierių, mokslininkų ir NASA specialistų visoje šalyje, prisidėjo ir komerciniai partneriai, rašo CNN.

„Nepaprastai džiaugiuosi tuo, ką ketiname daryti paleidę „Perseverance“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė NASA vadovas Jimas Bridenstine'as. „Mes turime aiškią misiją – rasti senovės gyvybę Marse“.

Iki kitų metų Marse galėtų veikti iš karto trys marsaeigiai, įskaitant NASA pasiųstą „Curiosity“, kuris nuo savo nutūpimo 2012 metais įveikė Raudonojoje planetoje 23 kilometrus.

„Be abejo, tai iššūkis. Kitaip ir nepasakytum“, – trečiadienį prieš startą sakė J. Bridenstine'as.

„Nepaisant to, mes žinome, kaip atlikti nusileidimą Marse – mes tai jau esame padarę aštuonis kartus. Šis bus devintas“, – pridūrė jis, turėdamas omeny visas ankstesnes panašias misijas.

„Perseverance“, kuris buvo sukurtas Kalifornijoje įsikūrusioje legendinėje Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje, yra patobulintas „Curiosity“ modelis.

Jis yra greitesnis, turi tvirtesnius šešis ratus, daugiau skaičiavimo galios ir gali savarankiškai judėti 200 m per dieną.

Toną sveriantis nedidelio visureigio dydžio aparatas turi 19 vaizdo kamerų ir du mikrofonus, kurie, kaip tikisi mokslininkai, leis pirmąkart įrašyti Marso garsus.

Ieškoti senovės gyvybės: penktasis NASA marsaeigis pakilo į Raudonąją planetą

Naujasis marsaeigis taip pat turi 2 m ilgio robotizuotą ranką, o energiją jam tiekia nedidelis atominis generatorius.

Nusileidus aparatui, NASA aktyvuos „Ingenuity Mars Helicopter“ – 1,8 kg sveriantį orlaivį, mėginsiantį skrieti Marso atmosferoje.

Pagrindinė „Perseverance“ užduotis bus ieškoti įrodymų, kad planetoje galėjo egzistuoti senovinės gyvybės formų.

Gyvybės ieškos vienerius Marso metus

Kaip rašo BBC, kelionė į Marsą užtruks 7 mėnesius. Kai atvyks, „Perseverance“ marsaeigis turės nusileisti į daugiau nei 40 kilometrų pločio Jezero kraterį. Palydovo nuotraukos leidžia daryti prielaidą, kad prieš milijardus metų ten buvo ežeras.

Mokslininkai teigia, kad šioje aplinkoje susiformavusios uolienos turi gerą šansą išsaugoti praeities mikrobų aktyvumo įrodymus – jei tokių būtų buvę planetoje. Mokslininkai tikina, kad šioje aplinkoje susiformavusios uolienos gali slėpti praeityje egzistavusių mikrobų pėdsakus – jeigu jie apskritai kada nors egzistavo šioje planetoje.

NASA marsaeigis tirdamas gyvybės pėdsakus planetoje praleis vienerius Marso metus – tai lygu beveik dviem Žemės metams.

Sukurtas taip, kad surastų bet kokią gyvybę

Šiandien Marsas nėra gyvybei svetinga planeta. Jis per šaltas skystam vandeniui paviršiuje, o plonas jo atmosferos sluoksnis praleidžia didžiulius kiekius radiacijos, kuri taip pat potencialiai sterilizuoja viršutinius dirvožemio sluoksnius, rašo BBC.

Tačiau taip buvo ne visada. Prieš 3,5 milijardo ar daugiau metų Marso paviršiumi sruvo vanduo. Jis raižė kanalus, vis dar matomus šiandien, ir subėgo į smūginius kraterius. Tirštesnė anglies dioksido (CO2) atmosfera turėjo užkirsti kelią didesniam kiekiui kenksmingos radiacijos.

Vanduo yra įprasta biologijos sudedamoji dalis, todėl atrodo įtikinama, kad senovės Marsas kadaise siūlė tinkamas gyvybei sąlygas.

Skirtingai nei kiti keturi NASA siųsti marsaeigiai, „Perseverance“ yra sukurtas taip, kad aptiktų gyvybę, nesvarbu ar esamą šiuo metu, ar fosiliją.

Tačiau žinoma, jog kad ir kokius įrodymus marsaeigis aptiktų, visuomet atsiras skeptikų, kurie tam prieštaraus. Štai, kodėl tyrėjai nusprendė parsigabenti į Žemę bet ką, ką ras „Perseverance“ išsamesnei analizei.

Marsaeigis savo įdomiausius uolienų atradimus supakuos į mažus vamzdelius. Per ateinančius dešimt metų planuojama vykdyti misijas, kurios paims šiuos pavyzdžius.

Ramybės neduodantis klausimas

Kaip LRT.lt portalui anksčiau pasakojo astrofizikas Kastytis Zubovas, apie gyvybės egzistavimą kosmose žmonės diskutuoja jau nuo antikinių laikų. Anot jo, 19 amžiuje buvo manoma, kad Marse netgi egzistuoja civilizacija, nes per tuometinius teleskopus žiūrint į Raudonąją planetą, atrodė, kad paviršiuje matosi juostos, kurias interpretavo kaip dirbtinius kanalus. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tik optinė iliuzija, tačiau idėja, kad ten galėtų egzistuoti ar egzistavo gyvybė, išliko.

„Marsas yra labai panašus į Žemę tuo, kad tai yra uolinė planeta, paviršiaus temperatūros ten pasiekia plius dvidešimt kelis laipsnius, vadinasi, teoriškai kartais galėtų būti net ir žemiškai gyvybei tinkamų sąlygų, tik atmosfera yra labai reta ir planeta neturi magnetinio lauko. Tai tuo yra ekstremalios sąlygos. Bet idėja, kad Marsas galėtų būti nebloga vieta ieškoti gyvybės už Žemės ribų, išliko.

Taip pat aštuntame dešimtmetyje NASA zondai „Viking“ buvo gyvybės paieškose ir davė prieštaringai vertinamų rezultatų. Dauguma mokslininkų sako, kad nebuvo jokių įrodymų, kad atrasta gyvybė, kad tai buvo tiesiog triukšmas ar signalo trikdžiai, bet yra tokių, kurie teigia, kad „Viking“ zondų surinktuose duomenyse yra signalas, jog kažkokia mikroskopinė gyvybė ir egzistuoja“, – pasakojo K. Zubovas ir pridūrė, kad nuo tada šis klausimas mokslininkams neduoda ramybės, todėl knieti išsiaiškinti, ar gyvybė yra, ar ji kadaise buvo.

Jis priminė, kad ir „Curiosity“ marsaeigis 2012-2013 metais tik pradėjo savo misiją, įrodė, kad Marse tikrai praeityje buvo nemažai skysto vandens – jūrų, upių ir ežerų. O Žemėje visur, kur yra vandens, yra ir gyvybė, manoma, kad ir Marse buvo pakankamai laiko, jog gyvybė spėtų užsimegzti. Todėl net jeigu dabar gyvybė neegzistuoja, tikimasi, kad pavyks atrasti praeityje egzistavusią gyvybę.