Mokslas ir IT

2020.08.02 12:58

Pavojingi chemikalai nuotekose: kol nesutariama dėl valymo, ftalatai kaupiasi mūsų organizmuose

Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt2020.08.02 12:58

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kelioms nuotekų valykloms šiemet skyrė tūkstančius ir net milijonus eurų siekiančias baudas už nedeklaruotą taršą ftalatais – plastiko sudėtyje esančiomis pavojingomis medžiagomis. Specialistai LRT RADIJUI sako, kad ftalatai kaupiasi žmogaus organizme, ardo endokrininę sistemą, o svarbiausia – gali sukelti reprodukcinių sutrikimų.

Nubaustos valyklos kratosi atsakomybės ir rodo į esą tikruosius teršėjus – pramonės įmones ir vartotojus. Tačiau įmonės LRT RADIJĄ tikina, kad galimybės išvalyti pavojingas medžiagas su turimais įrengimais neturi.


Kratosi atsakomybės

Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje žinios apie su nuotekomis į aplinką išleidžiamus teršalus jau nebestebina. Po Kuršių marias teršusios įmonės „Grigeo Klaipėda“ skandalo sekė pranešimai apie į Nemuną tekėjusį užterštą Alytaus padangų gaisro gesinimui naudotą vandenį, o vėliau apie plastiką Neryje.

Šiemet, birželio pabaigoje, pasirodė pranešimas, kad „Vilniaus vandenys“ ketverius metus be leidimo kelis metus į aplinką leido pavojingus chemikalus – ftalatus. Bendrovei teko net 7,5 milijonų eurų bauda. „Jeigu mes nustatome, kad išleidžiamos nuotekos viršija parametrus, kurie yra nustatyti leidime, tuomet yra skiriamos sankcijos įmonėms“, – sako Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorės pavaduotojas Vaidas Gricius.

Ftalatai nėra medžiagos, kurios gali nudeginti ar sukelti kažkokį kitą trumpalaikį poveikį.

Pasak jo, leidimas išleisti į aplinką teršalus reikalingas tam, kad įmonė kontroliuotų ir ribotų taršą. Anot pareigūno, tokius sugriežtintus leidimus Lietuvoje turi apie 200 įmonių. „Čia yra ne tik mūsų prievolė sugaudyti, bet ir įmonės savikontrolės reikalas“, – neabejoja V. Gricius.

Tačiau įmonė kratosi atsakomybės ir žada kreiptis į teismą. Nuotekų valytojai tikina, kad galimybės išvalyti pavojingas medžiagas neturi.

„Mes juk neteršiame nuotekų. Nei „Vilniaus vandenys“, nei „Kauno vandenys“, Anykščių ar Kėdainių neteršia. Atvirkščiai, mes surenkame ir valome nuotekas. Ar mes galime išvalyti nuotekas nuo ftalatų ar ne? Aplinkos apsaugos agentūra ir AAD puikiausiai žino, kad mes negalime nuotekų išvalyti nuo ftalatų“, – tikina Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.

Lėtinį pavojų keliančios medžiagos

Tuo metu aplinkosaugos ir vandenvalos specialistai sako, kad užkirsti kelią pavojingų medžiagų patekimui į aplinką įmanoma ir būtina. Tačiau visi pripažįsta, kad paprastų sprendimų nėra. „Problema neišsprendžiama iki galo, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto vadovas Algirdas Radzevičius. – Šitie ftalatai atsiduria dumble.“

Ftalatai į organizmą patenka liečiant gaminius, kuriuose yra tokios medžiagos.

ADD pateiktais duomenimis, dėl nuslėptos taršos ftalatais įvairaus dydžio baudomis per paskutinį patikrinimą be „Vilniaus vandenų“ buvo bausti ir Kauno, Tauragės, Kėdainių, Zarasų ir Biržų vandenys. Savanoriškai baudas apsiskaičiavo ir sumokėjo Anykščių ir Ignalinos nuotekų tvarkytojai.

Organizacijos Baltijos aplinkos forumas cheminių medžiagų specialistė Justė Kukučionė pasakoja, kad ftalatai yra medžiagos, kurios turi tam tikras savybes: toksiškos, besikaupiančios įvairiuose organizmuose bei labai patvarios.

Jie yra lakūs, tad patenka į orą, nusėda ir prisikabina prie dulkių dalelių, kurias mes įkvepiame, arba kurios gali patekti į maistą ir panašiai.

„Tai gi, mes kalbame apie lėtinį pavojų keliančias medžiagas, – konstatuoja J. Kukučionė. – Ftalatai nėra medžiagos, kurios gali nudeginti ar sukelti kažkokį kitą trumpalaikį poveikį.“ Pasak jos, ftalatai naudojami plastiko gamyboje tam, kad suteiktų minkštumo, lankstumo ir patvarumo.

Žmogus – cheminių medžiagų talpykla

Paprastai tariant, ftalatai yra plačiai paplitę plastiko minkštikliai, naudojami žaisluose, induose ir PVC grindų dangose bei plastikiniuose vamzdžiuose. Jų taip pat randama skalbyklų ir automobilių plovyklų nuotekose. Pasak specialistės, ftalatai pavojingi todėl, kad yra patvarūs, linkę kauptis gyvuose organizmuose ir ardo endokrininę sistemą. Tiek gyvūnų, tiek žmonių.

Mes esame tarsi cheminių medžiagų talpyklos. Šitos medžiagos kelia nerimą ir dėl to, kad siejamos su reprodukciniais sutrikimais tiek žmonėse, tiek ir gyvūnuose.

„Ftalatai į organizmą patenka liečiant gaminius, kuriuose yra tokios medžiagos. Taip pat jie yra lakūs, tad patenka į orą, nusėda ir prisikabina prie dulkių dalelių, kurias mes įkvepiame, arba kurios gali patekti į maistą ir panašiai“, – įspėja J. Kukučionė.

Anot jos, yra tyrimų, rodančių, kad ftalatų aptinkama mėsoje, pieno produktuose. „Maisto produktuose ftalatai aptinkami nedidelėmis koncentracijomis, tačiau šios medžiagos, kaip jau minėjau, yra linkusios kauptis. Taigi, mes esame tarsi cheminių medžiagų talpyklos, – drąsią išvadą daro chemikė. – Šitos medžiagos kelia nerimą ir dėl to, kad siejamos su reprodukciniais sutrikimais tiek žmonėse, tiek ir gyvūnuose.“

Susirūpinta visoje Europoje

Ftalatus kaip teršalus suvaldyti sunku todėl, kad į aplinką mažais kiekiais juos išleidžia ne tik pramonės įmonės gamybos procesų metu, bet ir kiekvienas iš mūsų – tiesiog naudodami minėtus daiktus – plaudami plastikinius indus, linoleumu išklotas grindis ir panašiai.

Mažinti taršą tokiomis medžiagomis siekiama visoje Europos Sąjungoje (ES), kuri tam turi vadinamąją Vandenų direktyvą. Nuo 2014 metų Lietuvoje įsigaliojo naujas Nuotekų tvarkymo reglamentas. Jame ftalatai nurodyti kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurias galima išleisti tik turint leidimą ir neviršijant nustatytos koncentracijos. Be to, dokumentas dar numato, kad ftalatų nuotekose apskritai turi nelikti iki 2033-iųjų.

Tai yra specialios bakterijos, kurios maitinamos deguonimi. Jos dauginasi ir tuos taršalus suvalgo kaip savo maistą.

AAD direktorės pavaduotojas Vaidas Gricius pabrėžia, kad priimdami tvarkyti įmonių nuotekas, savivaldybių nuotekų tvarkytojai prisiima ir atsakomybę už tai, kad jos būtų išvalytos pagal teisės aktų reikalavimus.

Tačiau bendrovė „Vilniaus vandenys“ agentūrai BNS šią padėtį komentavo kitaip. Įmonė tvirtino, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek ministerijai pavaldžios įstaigos esą iki šiol pripažino, jog šalies miestų nuotekų valymo įrenginiai išvalyti ftalatų ir fenolių neturi galimybių, ir jų išleidimo be leidimo nelaikė pažeidimu.

Situacija keisis įsitraukus valstybei?

Tačiau įmonės esą šiuos teršalus vistiek stebėjo ir jų koncentracijos išleidžiamose nuotekose neviršijo nustatytų normų. „Mes turime biologinio valymo technologiją. Tai yra specialios bakterijos, kurios maitinamos deguonimi. Jos dauginasi ir tuos taršalus suvalgo kaip savo maistą. Mes iki šiol neturime galimybių visiškai išvalyti ištirpusių metalų. Dalinai jie išsivalo, tačiau ne taip, kaip reikėtų. Taip pat neturime jokių galimybių išvalyti cheminius junginius“, – sako LVTA prezidentas B. Miežutavičius.

Jis sako, kad vandenvalos įmonės neturi galimybių nei techniškai pašalinti ftalatų, nei priversti savo aptarnaujamų įmonių laikytis susitarimų. Asociacijos vadovas laikosi pozicijos, kad technologiniai sprendimai ftalatams valyti Lietuvai būtų per brangūs. Pasak jo, užuot baudus nuotekų tvarkytojus, pavojingų medžiagų problemą reiktų spręsti sistemiškai.

Tokio dumblo jau negalima būtų naudoti kaip trąšų. Jį reiktų tvarkyti kaip pavojingas medžiagas – deginti specialiuose įrenginiuose.

„Viskas keisis tada, kuomet valstybė ištirs šaltinius ir pasakys, kad, pavyzdžiui, tam tikra skalbimo ar mašinų plovimo priemonė, ar tam tikri plastiko gaminiai yra negalimi išmesti į tinklus. Tuomet tų ftalatų mažės“, – neabejoja B. Miežutavičius.

Apsiriboti nuotekų valymu negana

Tačiau Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos atkerta, kad vandens tiekėjų teiginiai nėra pagrįsti. „Ar jie turi kažkokių mokslinių įrodymų, kad tų medžiagų negalima išvalyti?, – klausia V. Gricius. – Darysime tam tikrą studiją, kur pasakysime, kad tai yra įmanoma, kad tai yra technologiniai dalykai, reikalaujantys investicijų.“

VDU docentas, Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto vadovas Algirdas Radzevičius pastebi, kad ftalatai iš dalies pasišalina ir esamuose biologinio valymo įrenginiuose. Docento teigimu, pritaikius kai kuriuos nesudėtingus technologinius sprendimus, šių medžiagų galima būtų „sugaudyti“ ir daugiau.

Tačiau užteršto dumblo šalinimo problema visvien išliktų. Tokio dumblo jau negalima būtų naudoti kaip trąšų. Jį reiktų tvarkyti kaip pavojingas medžiagas – deginti specialiuose įrenginiuose.

Pasak VDU mokslininko, norint sumažinti taršą šiomis pavojingomis medžiagomis, valyti nuotekas negana. Reikia analizuoti ir taršos šaltinius.

Plačiau apie visa tai – radijo įraše.


Parengė – Vismantas Žuklevičius.