JAV dirbantis lietuvių mokslininkas: kodėl vieni vėžio tipai visiškai išgydomi, o kiti reiškia beveik mirties nuosprendį

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt
2020.07.31 05:30

„Mes visi nuolat gauname mutacijas per visą savo gyvenimą. Daugeliu atvejų tos mutacijos niekada neišsivysto į vėžį, nes kūnas eliminuoja tas ląsteles. Tačiau jeigu sveikata prasta, imuninė sistema silpna, gyvenimo būdas prastas, tos ląstelės, kurios mutavo, turi galimybę išaugti į vėžį“, – sako JAV gyvenantis lietuvių kilmės mokslininkas Rytis Prekeris. Anot jo, dažniausiai žmogus miršta ne nuo pirminio vėžio, o tada, kai jis pasklinda į kitus organus. Šis reiškinys mokslininkams iki šiol yra neįminta mįslė.

Rytis Prekeris – vienas garsiausių pasaulyje ląstelių vystymosi procesų tyrėjų, vykdantis tarpinio (Flemingo) kūnelio susiformavimo ir vaidmens kancerogenezėje tyrimus, analizuojantis ląstelių poliarizacijos procesus. Jis Denveryje, Kolorado valstijoje, turi savo laboratoriją, į kurią mielai pasikviečia stažuotis jaunus ir perspektyvius Lietuvos mokslininkus. Nors su lietuviais profesorius glaudžiai bendradarbiauja ir netgi dalyvauja Amerikos lietuvių šokių festivalyje, pats sako, kad į gimtinę grįžti visam laikui jam būtų per sunku – reikėtų viską pradėti nuo nulio.

Mokslininkas daugiau papasakojo apie savo laboratorijoje atliekamus vėžio tyrimus, atsakė, kas iš tikrųjų sukelia vėžį ir kodėl kai kurie vėžio tipai iki šiol nėra pagydomi.

LRT.lt skelbia naują straipsnių ciklą „Mokslas be sienų“ – kiekvienos savaitės penktadienį pateiksime įdomiausius pokalbius su svetur išvykusiais Lietuvos mokslinininkais. Mokslininkai pasakos apie savo atliekamus tyrimus, patirtį užsienyje, karjeros kelio ir gyvenimo vingius.

– Jūs esate pripažintas vienu garsiausių savo srities mokslininkų pasaulyje. Kaip nuėjote tokį kelią?

– Nežinau, ar vienas garsiausių (juokiasi). Kelias, kaip visada, yra šiek tiek sėkmės ir labai daug sunkaus darbo. Bet sėkmė yra reikalinga, per mano karjerą buvo nemažai sėkmingai susiklosčiusių įvykių, kurie man leido pasiekti, ką aš pasiekiau.

Pasiekimai yra sėkmės ir darbo kombinacija. Kitaip niekada nieko nepasieksi.

Aš gimiau ir užaugau Lietuvoje, mokiausi Vilniaus universitete ir vienas iš tų įvykių, kurie pakeitė mano gyvenimą, buvo George'o Soroso Centrinis Europos universitetas. Jis buvo įkurtas 1991-ais metais, aš papuoliau į tą pirmąją žmonių bangą, kurie tada važiavo į Vengriją, Budapeštą. Iš Lietuvos buvo atrinkti penki žmonės ir man pavyko tarp jų pakliūti. Aš nuvažiavau į Budapeštą, o Sorosas vėliau mane finansavo vykimui į Ameriką. Tai buvo kertinis akmuo man pasiekti tai, ką galėjau. Galiu galvoti taip, kad jeigu Sorosas nebūtų investavęs, aš nežinau, kur mano gyvenimas būtų pasisukęs. Taigi, pasiekimai yra sėkmės ir darbo kombinacija. Kitaip niekada nieko nepasieksi.

Rytis Prekeris
Rytis Prekeris / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar kada nors svarstėte grįžti atgal į Lietuvą?

– Svarsčiau keletą kartų. Bet yra dvi pagrindinės problemos. Viena problema yra finansavimo skirtumas. Amerikoje vis tiek yra labai daug finansavimo laboratorijai ir tyrimams, palyginus su Lietuva. Kitas dalykas, kuo ilgiau gyveni Amerikoje, tuo labiau ji pasidaro kaip antri namai. Aš dabar jau čia esu pragyvenęs 25-erius metus, aš žinau Amerikos sistemą – kaip finansavimas veikia, kaip universitetas veikia, bet nežinau, kaip tai vyksta Lietuvoje. Tai dabar grįžtant į Lietuvą man reikėtų pradėti nuo nulio suprantant, kaip veikia visa sistema. Nes vis tiek visose šalyse ji veikia skirtingai. Tai būtų sudėtinga.

– Palaikote ryšį su Lietuvoje dirbančiais mokslininkais?

– Taip, aš gana glaudžius ryšius palaikau. Mes atlikome tyrimus su Vilniaus universiteto (VU) Mindaugo Valiaus laboratorija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vilmos Petrikaitės laboratorija. Aš netgi turėjau vieną studentą doktorantą, kuris buvo iš LSMU ir pusę laiko praleisdavo Vytenio Skeberdžio laboratorijoje, o pusę – mano laboratorijoje. Jis apsigynė diplomą praeitais metais. Dabar aš turiu antrą doktorantą, kuriuo dalinuosi su V. Petrikaitės laboratorija. Taigi, mes gana nemažai ryšių palaikom. Ir kol neatėjo koronavirusas, aš į Lietuvą bent 1-2 kartus atvykdavau, dalinai dėl tų tyrimų.

– Ar pačioje Amerikoje bendraujate su kitais lietuviais, lietuvių mokslininkais?

– Su mokslininkais gal mažiau, nes nėra daug lietuvių kilmės mokslininkų mano srityje. Su lietuvių bendruomene – taip, Denveris turi gana didelę lietuvių bendruomenę, apie 3 tūkst. žmonių, kuri gana aktyvi. Aš ir mano žmona, kuri taip pat lietuvė, bei vaikai nuo pat atsikėlimo į Denverį labai aktyviai joje dalyvaujame. Aš dabar esu Kolorado lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas, mes priklausome „Rūtos“ šokių grupei, kas ketverius metus vyksta Amerikos lietuvių šokių festivalis.

– Jei neklystu, jūs tyrinėjate tarpinio kūnelio susiformavimą ir jo vaidmenį kancerogenezėje.

– Tai vienas iš mano projektų. Mano laboratorija daro nemažai skirtingų tyrimų. Mes taip pat studijuojame vėžinių ląstelių migraciją, metastazę, ląstelių poliarizaciją. Laboratorija turi kelis projektus, todėl tie tarpiniai kūneliai tėra vienas iš jų.

Galbūt žinote, kad daugelis pacientų miršta ne nuo pirminio vėžio, bet kai vėžys išsisėja po visą kūną ir sukelia antrinius vėžius. O tada prognozė būna prasta.

Rytis Prekeris su savo laboratorijos nariais Kolorado kalnuose
Rytis Prekeris su savo laboratorijos nariais Kolorado kalnuose / Asmeninio archyvo nuotr.

– Paaiškinkite plačiau, ką tiria Jūsų laboratorija. Kas yra tarpiniai kūneliai, ląstelių poliarizacija?

– Sakyčiau, kad yra dvi pagrindinės laboratorijos temos. Viena tema yra apie tai, kaip vėžinės ląstelės susikuria, kaip metastazuojasi. Mes žiūrime į du aspektus. Stebime, kaip vėžinės ląstelės migruoja. Galbūt žinote, kad daugelis pacientų miršta ne nuo pirminio vėžio, bet kai vėžys išsisėja po visą kūną ir sukelia antrinius vėžius. O tada prognozė būna prasta. Kad taip įvyktų, vėžinės ląstelės turi keliauti iš pirminio vėžio ir išplisti po visą kūną. Tai mes studijuojame, kaip vėžinės ląstelės juda, kodėl jos juda, kokie yra jų judėjimo molekuliniai mechanizmai ir kaip tai galima užblokuoti.

Kitas aspektas, kur jau įtraukiami ir tie tarpiniai kūneliai, yra žinoma, kad chemoterapija užmuša daugelį vėžinių ląstelių, išskyrus kamienines vėžines ląsteles. Kamieninės vėžinės ląstelės yra atsparios chemoterapijai, taip pat radiacijos terapijai. Labai didelis susidomėjimas tarp mokslininkų, kaip atsiranda tos kamieninės ląstelės. Ir paaiškėjo, kad tie tarpiniai kūneliai yra vienas iš mechanizmų, kuris gali lemti tų kamieninių ląstelių atsiradimą.

Taip pat mes domimės genetinėmis mutacijomis, kurios paveikia vėžio vystymąsi ankstyvose stadijose. Tai yra ląstelių poliarizacija. Pavyzdžiui, neuronai ar epitelinės ląstelės poliarizuojasi, kad galėtų atlikti specialią funkciją. Mes domimės, kokie mechanizmai reguliuoja tą poliarizaciją. Yra nemažai genetinių sindromų, kai gimsta vaikai, kurių tos ląstelės arba blogai poliarizuojasi, arba blogoje vietoje poliarizuojasi. Taigi, laboratorija turi daug įvairių temų.

– Kurie iš Jūsų atliktų tyrimų yra pritaikyti praktiškai? Gydymui arba prevencijai?

– Mano laboratorijoje atliekami baziniai biologiniai tyrimai. Tai reiškia, kad mes nestudijuojame konkrečių vaistų, konkrečių cheminių medžiagų, kurios gali būti naudojamos klinikoje. Ką mes darome, tai nustatome molekulės mechanizmus, kaip jie vyksta. Pavyzdžiui, kaip vėžinės ląstelės juda. Žinant tuos mechanizmus galima ieškoti vaistų, kurie tai užblokuotų. Visi klinikiniai tyrimai remiasi kažkokiais baziniais tyrimais. Gali surasti vaistą, kuris kažką užblokuoja, jeigu žinai, ko ieškoti, ką užblokuoti.

Laboratorija
Laboratorija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

– O kurį iš savo atliktų tyrimų laikytumėte reikšmingiausiu, įdomiausiu? Kuris galbūt Jus nustebino?

– Aš nežinau, ar aš galiu pasakyt, kad viena ar kita tema yra reikšmingesnė. Man visos temos įdomios, visos turi savo naujumo. Todėl ir įdomu daryti tyrimus, nes visą laiką būni nustebintas. Kadangi tie tyrimai yra atliekami srityje, kurią mes labai mažai žinome, bet kokie nauji atradimai pagerina mūsų žinias.

Vėžys yra sukeliamas mutacijų, bet kas tau nuo jų atsitiks, šiek tiek priklauso nuo tavo gyvenimo būdo.

– Tai vis dėlto, pagal tai, ką žinote – vėžys yra atsitiktinumas ar mūsų veiksmų pasekmė?

– Abiejų kombinacija. Vėžį sukelia mutacijos, sena teorija buvo, kad vėžys yra visiškai atsitiktinė liga. Tau nepasisekė, atsitiktinai gavai mutaciją tam tikrame gene ir tai sukels vėžį. Bet dabar paaiškėjo, kad tai nėra visiškai teisinga. Vėžys yra sukeliamas mutacijų, bet kas tau nuo jų atsitiks, šiek tiek priklauso nuo tavo gyvenimo būdo. Yra nauja teorija, vadinama ląstelių sveikumu. Įsivaizduokite, kad yra audinys ir viena ląstelė gavo vėžinę mutaciją. Jeigu visi organai, visas kūnas yra geros sveikatos, tai sveikos ląstelės nukonkuruoja vėžinę ląstelę.

Mes visi nuolat gauname mutacijas per visą savo gyvenimą. Daugeliu atveju tos mutacijos niekada neišsivysto į vėžį, nes kūnas eliminuoja tas ląsteles. Tačiau jeigu sveikata prasta, imuninė sistema silpna, gyvenimo būdas prastas, tos ląstelės, kurios mutavo, turi galimybę išaugti į vėžį. Ši nauja teorija paaiškina, kodėl dažnai viršsvoris, cukraligė padidina šansą išsivystyti vėžiui, nors iki šiol buvo neaišku, kodėl viršsvoris turėtų padidinti tokią galimybę.

Dabar mes žinome, kad tuomet organizmas yra silpnesnis ir negali eliminuoti tų vėžinių ląstelių. Todėl valgant sveikai, sportuojant galima sumažinti galimybę, kad ląstelės išsivystys į pilną vėžį.

– Žmonės jau seniai svajoja apie universalų vaistą nuo vėžio, kad ir vakciną, kuri veiktų prevenciškai prieš visus vėžio tipus. Kaip manote, ar turint dabartines žinias, technologijas, įmanoma tokį vaistą sukurti?

– Niekada to nebus, tai neįmanoma. Vėžiai yra labai skirtingi, priklausomai nuo to, kokiame audinyje jis kilo, kokia mutacija jį sukėlė. Vakcinos bus, bet jos bus specifiniam vėžio tipui. Paskutinius dešimt metų yra ta nauja idėja – personalizuota medicina. Jeigu gauni naviką, tai vietoje to, kad jis būtų gydomas standartine chemoterapija ar radiacijos terapija, reikia išanalizuoti, kas yra tas navikas, iš ko jis kilęs, kokia mutacija ir išrašyti vaistus, kurie taip sukurti, jog atakuotų specifiškai tą naviką, nes skirtingi navikai reikalaus skirtingų vaistų.

Tai idėja, kad vienas vaistas tiktų visiems vėžiams, moksliškai yra neįmanoma. Mūsų pagrindinė sėkmė bus surasti vaistus įvairiems vėžiams ir sugebėti greitai nustatyti, kokio jis tipo, kokios kilmės, kad žinotume, kaip jį gydyti.

Kasos vėžys yra gana retas. Jis nėra kažkoks specialus vėžys, kuris labiau užmuša žmones. Paprasčiausiai mažiau tyrimų daroma, mes mažiau vaistų turime, mažiau suprantame, kaip kasos vėžys išsivysto, ir visa tai susiveda į finansavimą.

– Vis dar yra vėžio tipai, tokie kaip kasos vėžys, kurie žmogui reiškia beveik mirties nuosprendį. Tai ar bus galiausiai įmanoma išgydyti visus vėžius?

– Iš principo taip. Problema, kodėl, pavyzdžiui, kasos vėžys yra toks pavojingas, tai ne dėl to, kad jis skiriasi nuo kitų. Kai galvoji apie tyrimus ir apie vaistus, viskas galų gale susiveda į pinigus. Tyrimus reikia finansuoti, vaistus irgi, o finansavimas ateina iš privačių kompanijų, taip pat iš organizacijų. Kadangi yra limituotas pinigų kiekis, jie dažniausiai yra leidžiami tiems vėžiams, kurių yra daugiau, pavyzdžiui, krūties, žarnos, smegenų vėžiui.

Kasos vėžys yra gana retas. Jis nėra kažkoks specialus vėžys, kuris labiau užmuša žmones. Paprasčiausiai mažiau tyrimų daroma, mes mažiau vaistų turime, mažiau suprantame, kaip kasos vėžys išsivysto, ir visa tai susiveda į finansavimą. Jeigu diagnozuojamas gana anksti, krūties vėžys yra 100 proc. išgydomas, dėl to, kad paskutinius 30 metų buvo labai daug pinigų investuojama į tą sritį, nes daug žmonių, kurie suserga krūties vėžiu.

Laboratorija/Asociatyvi nuotr.
Laboratorija/Asociatyvi nuotr. / Shutterstock nuotr.

– Dabar toks šiek tiek filosofinis klausimas. Jeigu vėžys būtų žmogus, apie ką norėtumėte su juo pasikalbėti? Ko norėtumėte paklausti?

– Krūties vėžys daugiausia išsisėja į kaulus, tai klausimas būtų, kodėl jis ten išsisėja. Mes iki šiol to nesuprantame. Vėžinė ląstelė išeina iš to pirminio naviko ir paskui kažkodėl ji keliauja tiesiai į kaulus ir išsėja antrinius navikus. Mes visiškai nesuprantame, kodėl ji taip daro. Kodėl būtent kaulai? Viena iš pagrindinių metastazės sričių yra supratimas, kodėl specifiniai vėžiai pasirenka specifinius organus išsisėjimui. Tai jeigu aš galėčiau pasišnekėti su vėžiu, būtų labai įdomu paklausti, kodėl.

Ką mes žinome, tai kaip bandyti gydyti, bet kaip vyksta vėžio kūrimosi procesas, žinoma mažai. Nepaisant penkių dešimčių metų tyrimų.

– Jeigu vertintume procentaliai, kiek maždaug mokslininkai žino apie vėžį?

– Nežinau, ar galima procentais skaičiuoti, bet manau, kad mažiau nei 50 proc. tikrai. Dabar mes tik pradėjome suprasti, kokia yra vėžių įvairovė. Vėlgi, grįžtant prie krūties vėžio. Dabar jau žinome, kad yra bent 8 krūties vėžio tipai, kuriuos reikia gydyti visiškai skirtingai. Ir aš esu įsitikinęs, kad tas pats atsitinka visiems kitiems vėžiams. Tai reiškia, kad mūsų supratimas apie vėžį dabar yra gana prastas, nes mes nežinome, kokie tipai, kuo jie skiriasi, nežinome, kodėl kyla vėžys ir t.t. Taigi, žinome labai nedaug.

Ką mes žinome, tai kaip bandyti gydyti, bet kaip vyksta vėžio kūrimosi procesas, žinoma mažai. Nepaisant penkių dešimčių metų tyrimų.

– Kaip vertinate dabartinę Lietuvos mokslo situaciją? Galbūt galite palyginti, kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar?

– Be abejo, situacija gerokai pagerėjo. Aš galiu lyginti mokslą tarybiniais laikais ir koks jis dabar. Tarybiniais laikais jis buvo... O dabar Lietuvos mokslas pasaulinio lygio, yra laboratorijos, kurios labai gerai žinomos, tai sakyčiau, kad yra labai daug gerų, gabių, talentingų lietuvių mokslininkų, tik jiems trūksta finansavimo. Vienas pagrindinis ir didžiausias Lietuvos mokslo trūkumas yra nepakankamas finansavimas.