Mokslas ir IT

2020.07.22 15:21

Kodėl miestuose daugėja nešienaujamų pievų?

Jekaterina Lavrinec, LRT KLASIKOS laida „Homo cultus. Žmogus ir miestas“, LRT.lt2020.07.22 15:21

Pastaraisiais metais miestiečiai vis labiau pastebi nešienaujamas pievas pačiuose miestų centruose. Dažnas negaili kritikos savivaldybėms, kad šios nesitvarko, tačiau, pasirodo, nešienaujamos pievos paliekamos tikslingai.

„Jei seniau mes vertinome tokius kultūrinius sodus, tai dabar norisi natūralesnių sodų, pievų, parkų, kurie nebūtų labai kruopščiai tvarkomi, o būtų arčiau gamtos – natūralesni, ramesni, labiau skirti žmogaus poilsiui“, – LRT KLASIKAI sako daugiamečių gėlių augyno „Mažieji sodai“ savininkė, miesto pievų entuziastė Ligita Poškutė.


Žmogiškasis poreikis

Kodėl daugelis Europos miestų palieka vis daugiau erdvės natūralioms pievoms? Kokie iššūkiai su tuo susiję ir kaip šiuos iššūkius spręsti? Lietuvos botanikos specialistai neabejoja, kad visuomenę reikia labiau šviesti apie gamtinį miestų apželdinimą, natūralumo estetiką ir tai, kodėl kuriant ir prižiūrint miesto erdves verta orientuotis į biologinės įvairovės puoselėjimą.

Nyderlandų, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Lenkijos ir kitų Europos šalių miestai vienas po kito atsigręžia į natūralumo estetiką – vis daugiau vietos palieka laukinėms pievoms. Lietuvoje taip pat nemaža dalis gyventojų džiugiai reaguoja į tokią galimybę ir prašo savivaldybių palikti daugiau vietos žydinčioms pievoms. Botanikė, gamtinio apželdinimo specialistė Vilma Gudynienė įsitikinusi, kad tokią natūralią miesto estetizmo tendenciją lemia puoselėjama bioįvairovės tradicija.

Jei seniau mes vertinome tokius kultūrinius sodus, tai dabar norisi natūralesnių sodų, pievų, parkų, kurie nebūtų labai kruopščiai tvarkomi, o būtų arčiau gamtos – natūralesni, ramesni, labiau skirti žmogaus poilsiui.

„Tą taip pat diktuoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos, tačiau ir patys žmonės sąmoningėja. Nėra niekur dingęs tas žmogiškasis poreikis, kad kuo daugiau bioįvairovės būtų aplink, nes būtent joje mes pailsime. O štai sterilumas, moksliškai nustatyta, mus vargina, mažina darbingumą, kenkia ne tik mums, bet ir gamtai“, – tikina V. Gudynienė.

Edukacijos svarba

Pašnekovei pritaria ir daugiamečių gėlių augyno „Mažieji sodai“ savininkė, miesto pievų entuziastė Ligita Poškutė. Pasak jos, nuolat besiplečiant miestams ir vykstant urbanizacijai, gamta automatiškai tolsta nuo žmogaus.

„Tuo pačiu automatiškai atsiranda ir poreikis gamtai. Jei seniau mes vertinome tokius kultūrinius sodus, tai dabar norisi natūralesnių sodų, pievų, parkų, kurie nebūtų labai kruopščiai tvarkomi, o būtų arčiau gamtos – natūralesni, ramesni, labiau skirti žmogaus poilsiui“, – sako L. Poškutė.

Ilgus metus Vokietijoje taikoma praktika, kuomet vaikų darželiuose yra išskiriamas žemės plotas, kuriame vaikai gali sodinti augalus, prižiūrėti vabzdžius, roplius. Taip yra skatinamas betarpiškas kontaktas su aplinka, gamta. O štai švedų vaikų aikštelių kūrėjai ir dizaineriai pabrėžia, kad vaikui reikia leisti išsipurvinti. Tokie edukaciniai užsiėmimai praverstų ir suaugusiems, įsitikinusi V. Gudynienė. Pasak jos, vis labiau populiarėja ekskursijos, kurių metu yra susipažįstama su augalais.

Jei žinai, kad tau po langais čiulba, pavyzdžiui, kikilis ar žalioji pečialinda, atsiranda kitoks požiūris į aplinką ir kitokie svarstymai, kirsti medį, ar ne. Aplinka tampa gyvu organizmu, o ne piešiniu už lango.

Gamtinio apželdinimo specialistė kaip gerą pavyzdį pateikia Vilniaus savivaldybę. Čia, pastebi ji, yra paliekamos nešienaujamos pievos. „Taip yra edukuojama visuomenė. Tokiu būdu galima parodyti augmenijos pasaulį: vabzdžius, drugelius, paukščius medžiuose. Kuomet žinome, kas ten gyvena, visai kitas ryšys su savo aplinka atsiranda.

Jei žinai, kad tau po langais čiulba, pavyzdžiui, kikilis ar žalioji pečialinda, atsiranda kitoks požiūris į aplinką ir kitokie svarstymai, kirsti medį, ar ne. Aplinka tampa gyvu organizmu, o ne piešiniu už lango“, – tvirtina V. Gudynienė.

Lemia būsimą asmenybės formavimąsi

L. Poškutė pastebi, kad jau atsiranda ir nešienaujamų pievų ženklinimas. „Tokiame ženklinime nurodoma, kad pieva yra paliekama nešienaujama tikslingai. Yra informuojama, kad tai nėra koks nors apsileidimas. Toks ženklinimas yra labai svarbus. Jis rodo, kad tai yra tikslinga žmogiška veikla.

Vaikai, kurie gyvena aplinkoje, kurioje gyvosios gamtos yra labai mažas procentas, turi daug psichinių sutrikimų. Jiems sunkiau bendrauti su kitais žmonėmis.

Užsienyje tokie ženklinimai netgi atrodo labai patraukliai – išvardinti augantys augalai, pateikta kita informacija. Lietuvoje kol kas dar kukliai ženkliname. Labai reiktų tos edukacijos daugiau. Savivaldybės bando pievas mažiau pjauti dar tik antri metai. Gyventojų pasipriešinimas tam yra nemažas, tad tos edukacijos reikia ir reikės nuosekliai ją daryti dar daug metų“, – įsitikinusi L. Poškutė.

Specialistai sutaria, kad tendencingas vaikų švietimas apie bioįvairovę skatina empatiją gamtai, gyvūnams, kitam žmogui bei apskritai mus supančiai aplinkai. „Vystosi platesni įgūdžiai. Žmogus, kuris užaugo tarp trinkelių ar namų nykesnėje aplinkoje, tos empatijos turės mažiau, – konstatuoja miesto pievų entuziastė Ligita Poškutė. – O tas, kuris mato gamtinę aplinką, labiau bus linkęs į gilesnės ir atsakingesnės asmenybės susiformavimą.“

„Yra paskelbta mokslinių publikacijų, kad vaikai, kurie gyvena aplinkoje, kurioje gyvosios gamtos yra labai mažas procentas, turi daug psichinių sutrikimų. Jiems sunkiau bendrauti su kitais žmonėmis.

Vienas iš tokių respondentų yra pasakęs, kad jam gamtoje būti yra labai gera, mat toji gamta jo „neteisia“. Toks jauno žmogaus išsireiškimas mane labai sujaudino. Gamtoje jis rado vietą atsipalaiduoti ir nuimti tam tikras įtampas, pabūti neteisiamam ar nevertinamam. Žmogus yra pavargęs nuo vertinimo pozicijos“, – sako botanikė, gamtinio apželdinimo specialistė Vilma Gudynienė.

Visos diskusijos, kodėl miestams reikalingos nešienaujamos pievos, klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.