Mokslas ir IT

2020.07.10 20:05

Koronavirusas gali sklisti net kvėpuojant: mokslininkai spaudžia PSO prie sienos

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.07.10 20:05

Daugiau nei 200 mokslininkų perspėjo pasaulį imtis papildomų atsargos priemonių – jie tikina, kad koronavirusas perduodamas oru. Iki šiol visuomenei dažniau buvo akcentuojama, kad koronavirusas plinta oro lašeliniu būdu, tačiau Lietuvos mokslininkai tikina, jog apie galimybę, kad virusas plinta oru, arba, aerozoliais, žinoma jau seniai.

Ragina PSO imtis priemonių

Mokslininkai sako, kad dabar virusas gali plisti dar mažesniais lašeliais, vadinamaisiais aerozoliais, kurie gali kurį laiką laikytis ore. Siekiant to išvengti, reikia kuo dažniau vėdinti patalpas ir vengti didelių žmonių minių.

„Rankų plovimas ir socialinio atstumo laikymasis yra tinkami metodai, bet, mūsų požiūriu, nepakankami norint užtikrinti apsaugą nuo virusą turinčių kvėpavimo takų mikrolašelių, kuriuos į orą išskiria užsikrėtę žmonės“, – laiške rašo Lidia Morawska iš Kvinslando technologijos universiteto. Šį pareiškimą pasirašė 239 mokslininkai, rašo „NewScientist“.

Šiuo laišku mokslininkai nori atkreipti tarptautinių organizacijų dėmesį, tokių kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Siekiama, kad PSO pripažintų tokį viruso sklidimo būdą ir pasiūlytų imtis atitinkamų apsaugos priemonių.

Sulaukė ir kritikos

Pasak „NewScientist“, L. Morawska ir kiti mokslininkai dar praėjusį mėnesį atliko keletą tokių pareiškimų, tačiau tai ypač svarbu dabar, kai daugelis žmonių visose šalyse grįžta į darbus, restoranus ir barus. Kaip teigia Julianas Tangas iš Lesterio universiteto, patalpų vėdinimas padėtų sumažinti riziką, tačiau neverta tikėtis, kad žmonės dėvės kaukes.

Šis pareiškimas sulaukė ir kai kurių kitų mokslininkų dėmesio bei neliko nepakritikuotas. „Aš nemanau, kad tokios bendros išvados yra teisingos, – sako Paulas Hunteris iš Rytų Anglijos universiteto. – Jos yra potencialiai žalingos.“

Pasak jo, šis laiškas gali sukelti painiavą visuomenėje. Imantis veiksmų aerozolių sklidimo kontrolei galima sukelti netikrą saugumo jausmą. Žmonės gali nebesiimti kitų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, neplauti rankų.

Kaip rašo „NewScientist“, PSO linkusi laikytis pozicijos, kad koronavirusas plisti aerozoliais gali tik kai kurių medicininių procedūrų, pavyzdžiui, intubacijos metu. Vis dėlto daug tyrėjų įsitikinę, kad virusas gali plisti ir per aerozolius, išsiskiriančius žmonėms kalbant, juokiantis ar dainuojant ir netgi kvėpuojant. Kai kurie taip pat mano, kad šie aerozoliai gali užkrėsti bet ką pakankamai toli nuo pirminio šaltinio.

Teigia, kad pirmiausia plinta per lašelius

Pasak portalo „South China Morning Post“, PSO antradienį pripažino, kad „atsiranda įrodymų“ apie oru plintantį naująjį koronavirusą po to, kai grupė mokslininkų paragino atnaujinti gaires apie tai, kaip kvėpavimo takų infekcija plinta tarp žmonių.

„Mes kalbėjome apie tikimybę, kad perdavimas per aerozolius yra vienas iš COVID-19 plitimo būdų“, – sakė PSO COVID-19 pandemijos tyrimų grupės vadovė Maria Van Kerkhove.

Kaip praneša CNN, ketvirtadienį PSO išplatino naują mokslinę ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma, kaip koronavirusas gali pereiti nuo vieno žmogaus pas kitą – taip pat ir per orą, atliekant tam tikras medicinines procedūras, ir galbūt esant perpildytose vidaus erdvėse.

Vis dėlto ataskaitoje teigiama, kad virusas pirmiausia plinta per kvėpavimo takų lašelius, tačiau yra dar daug neatsakytų klausimų apie plitimą oru, todėl reikia „skubiai atlikti daugiau tyrimų“.

„Virusą perduoti oru galima sveikatos priežiūros įstaigose, kur specifinių medicininių procedūrų metu išsiskiria labai maži lašeliai, vadinami aerozoliais. Kai kuriose protrūkių, susijusių su perpildytomis patalpomis, ataskaitose buvo minima aerozolių perdavimo galimybė. Pavyzdžiui, per chorų repeticijas, restoranuose ar sporto treniruotėse“, – apie SARS-CoV-2 perdavimą rašoma naujame PSO pranešime.

Vis dėlto PSO tvirtina, jog dabar turimi duomenys rodo, jog koronavirusas pirmiausia tarp žmonių sklinda per tiesioginį, netiesioginį bei artimą kontaktą, kai apsikeičiama seilių ar kvėpavimo takų lašeliais kosėjant, čiaudėjant, kalbant arba dainuojant.

Visuomet manė, kad gali plisti oru

Vilniaus universiteto profesorius, biochemikas ir biofizikas Daumantas Matulis portalui LRT.lt sakė, kad mokslininkai visuomet manė, jog koronavirusas gali plisti oru.

„Visuomet buvo aišku, kad gali plisti oru. Besimptomiai žmonės nebūtinai turi čiaudėti, tiesiog kvėpuoti vienas į kitą – ir to užtenka. Kuo arčiau, kuo ilgiau, tuo didesnė dozė ir didesnė tikimybė užsikrėsti“, – tvirtino D. Matulis.

Įvairūs tyrimai parodė, kad koronavirusas aerozoliu gali plisti pakankamai toli, todėl natūraliai kyla klausimas, ar tikrai užtenka laikytis metro atstumo nuo kitų žmonių. Anot D. Matulio, norint turėti 100 proc. tikimybę neužsikrėsti belieka vykti į Antarktidą ir apsvilkti skafandrą.

„Važiuojant dviračiu paskui kitą dviratininką yra labai minimali teorinė galimybė užsikrėsti, net jeigu esi už 10 metrų. Bet tokių atvejų dokumentuota nebuvo ir mokslininkai nemano, kad tai yra dažnas atvejis“, – LRT.lt teigė profesorius.

Mokslininkas patikino, kad nors koronavirusas gali plisti toliau nei vieno metro atstumu, tai yra pakankamai saugus atstumas.

D. Matulis taip pat pabrėžė, kad saugantis viruso kaukės vienareikšmiškai padeda, nes sumažina tikimybę užsikrėsti, tačiau tai taip pat nėra visiška apsauga.

„Visų pirma kaukė yra pagarbos ženklas aplinkiniams. Jeigu koronavirusu užsikrėtęs žmogus yra su kauke, jis saugo aplinkinius, o jeigu jis yra be kaukės, bet aplinkiniai su kauke, tuomet efektas yra šiek mažesnis, tačiau kiti vis tiek yra saugomi. Skaičiuojama, kad tikimybę sumažina 70 proc. ir daugiau“, – kalbėjo mokslininkas.

Ore išsilaiko, tačiau nežinia, kiek laiko

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusologė dr. Laura Kalinienė LRT.lt taip pat patvirtino, kad virusas gali sklisti oru. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pasaulis susidūrė su nauju virusu, todėl jo pagrindinis bruožas – nenuspėjamumas.

„Labai sunku prognozuoti, tyrimai paprastai užtrunka ilgai. Todėl dažniausiai iš pat pradžių lyginame su tuo, ką mes žinome apie daugiau ar mažiau artimus giminaičius. Visą laiką buvo lyginama su SARS ir MERS. Mes kalbame apie koronavirusus ir dažniausiai teigiama, kad jie plinta oro lašeliniu būdu. Iškvėpkite ant lango, susidarys garas [kondensatas] – iš principo, tai yra mikrolašeliai. Kitas dalykas, yra grupė virusų, kuriems nereikia tų lašelių, kuriais naudojasi oro lašeliniu būdu plintantys virusai.

Mes turime suprasti, kad tai yra nanometrais matuojami organizmai. Todėl bet kokiu atveju jie ore ilgiau ar trumpiau išsilaiko. Tačiau su tuo susiję daugybė veiksnių: koks oro drėgnumas, kokie yra vėjai. Kadangi šis virusas turi lipidinį apvalkalėlį, dar yra svarbu, kokia yra temperatūra ir t. t. Žinoma, kad ore jis išbūna, bet priklauso nuo to, kas tame ore vyksta“, – aiškino virusologė.

Kova su nematomu priešu

Anot L. Kalinienės, PSO yra linkusi apsidrausti, nes įrodymai apie koronaviruso sklidimą oru nėra 100 proc. patvirtinti. Tai yra tik pirminiai tyrimai ir pirminės išvados. Saugotis būtina, tačiau panikuoti nereikia, nes visiškai apsisaugoti nuo viruso neįmanoma.

„Reikia suprasti, kad mes kovojame su nematomu priešu. Nanometrai – metras padalintas iš milijono ir dar iš tūkstančio. Nesuvokiamai. Nesuvokiamai maži dydžiai“, – LRT.lt teigė L. Kalinienė.

Pasak mokslininkės, nuo viruso niekur neįmanoma pabėgti – juo galima užsikrėsti bet kur, bet kokioje aplinkoje, net ir galvojant, kad užtikrinta maksimali apsauga. Net ir apsauginiai kostiumai, kuriuos gydytojai dėvi ligoninėse, neužtikrina visiškos apsaugos.

„Net ir tada yra galimybė užsikrėsti, nes gali nepagalvojęs plika ranka pačiupinėti tą vietą, kur tave ligonis ką tik apčiaudėjo, o užsimiršęs paliesti akį. Panikuoti tikrai nėra ko, bet kas yra dabar, man labai nesmagu. Kai prasidėjo koronaviruso pandemija, porą savaičių mes iš tiesų stebėjome savotišką paniką ir perdėtą atsargumą.

Kadangi žmonės psichologiškai nėra pritaikyti gyventi veikiami nuolatinės įtampos, dabar yra per didelis atsipalaidavimas. Per didelis atsipalaidavimas, mano supratimu, yra blogai. Ir aš abejoju, kad žmonės taip lengvai grįš į tą vadinamąją panikos būseną, kuri vėlgi nėra gera. Reikalingas aukso viduriukas. Reikia saugoti savo senolius, tuos, kurie iš tiesų yra labai pažeidžiami, kurių silpna sveikata. Bet vis tiek 100 proc. garantijos niekas neduos, kad pavyks viruso išvengti“, – kalbėjo virusologė.