Mokslas ir IT

2020.07.09 15:20

Interaktyvus COVID-19 žemėlapis: kaip orai gali lemti infekcijos plitimą Lietuvoje

LRT.lt2020.07.09 15:20

Harvardo mokslininkai sudarė COVID-19 infekcijos paplitimo žemėlapį, kuriame galima pamatyti, kokią įtaką užkrečiamumui turi orai 3,7 tūkst. pasaulio vietų. Mokslininkai primena, kad vien tik karšti orai viruso plitimo nesustabdys, tačiau šiokios tokios įtakos tai vis dėlto turi.

Interaktyviame žemėlapyje galima pamatyti, kaip oro sąlygos paveiks koronaviruso paplitimą nuo 2020-ųjų metų gegužės 1 d. iki 2021-ųjų balandžio 30 d.

Žemėlapyje matomas CRW rodiklis yra santykinis COVID-19 pavojus dėl oro sąlygų ir oro taršos. CRW lygina santykinius ligos reprodukcinio skaičiaus pokyčius, atsirandančius dėl oro sąlygų (vidutinės ir paros temperatūros, ultravioletinių (UV) indeksų, drėgmės, slėgio, kritulių) ir oro teršalų (SO2 ir ozono). Jeigu CRW yra lygus 1, reiškia, kad užsikrėtęs asmuo perduoda virusą vienam žmogui esant atitinkamoms oro sąlygoms.

Pavyzdžiui, jeigu CRW rodiklis nuo 1 nukrenta iki 0,7 tam tikroje vietovėje, tai reiškia, kad užkrečiamumas tuo periodu sumažėja 30 proc. dėl oro sąlygų bei užterštumo, darant prielaidą, kad visa kita yra pastovu.

Šiuo Harvardo mokslininkų sukurtu žemėlapiu savo feisbuko paskyroje pasidalino ir Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

„Verta atkreipti dėmesį, kad remiantis šiuo modeliu Lietuvoje vasaros laikotarpiu viruso plitimui sąlygos nėra palankios. Netgi rugsėjo pradžia yra sąlyginai dar vis blogas laikas plisti virusui (matoma paveikslėlyje), tačiau gruodžio mėnesį situacija gali keistis keistis kardinaliai ir iki 2021 metų kovo mėnesio išlikti SARS-CoV-2 plitimui palankios oro sąlygos. Tačiau nepaisant to, kad oro sąlygos šiuo metu yra mūsų sąjungininkas, didėjantys keliaujančių srautai lėktuvais didina rizikas“, – socialiniame tinkle rašo V. Kasiulevičius.

Anot profesoriaus, šiuo metu reikia apsirūpinti vaistais, kantriai laukti, kol bus paruošta vakcina nuo koronaviruso ir laikytis rekomendacijų asmens apsaugai. Vis dėlto, V. Kasiulevičiaus nuomone, žmonių judėjimą ir mobilumą apriboti nepakenkiant ekonomikai, gali būti sunku.

„Įvežtinius atvejus apriboja tik griežta sienų kontrolė, tačiau sėdėti namuose vasarą žmonių nepriversi, o ir psichikai tai gali turėti blogesnių padarinių negu COVID-19. Manau, kad ne vien patys žmonės turi rūpintis rizikų vertinimu. Prognozės turi būti sudaromos 1 mėnesiui ir į tas šalis, kur yra abejonių, geriau apriboti judėjimą. Informacija turi būti nuolat pateikiama tiek kelionių agentūroms, tiek šalies žmonėms. Ženevos universiteto liepos mėnesio rizikų žemėlapį jau esu pateikęs anksčiau. Nors situacija Čekijoje stabilizavosi, tačiau Balkanų šalių rizikų vertinimas labai naudingas“, – feisbuke savo įžvalgomis dalinasi profesorius.

Dar gegužės mėnesį mokslininkai rašė „The New York Times“, kad be abejonės, vien tik šilti orai nepadės sukontroliuoti viruso. Tyrimai JAV parodė, kad oras reikšmingai nesumažina užsikrėtimo atvejų skaičiaus. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip šilti orai stabdo viruso plitimą, tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad žmonės imlesni virusams tada, kai oras, kuriuo kvėpuojama, yra šaltas ir dalinai sausas.

Tyrėjai sako, kad karštis gali greičiau sunaikinti virusą išorėje, jeigu jis iškart nepatenka į naują šeimininką. Rasta įrodymų, kad naujasis koronavirusas šilto oro sąlygomis taip pat žūsta greičiau. Sausas oras leidžia kvėpavimo takų virusams, esantiems iš nosies ar burnos išsiskiriančiuose lašeliuose, ore išlikti ilgiau – taip padidėja tikimybė užsikrėsti.

Parengė Patricija Kilminavičienė