Mokslas ir IT

2020.07.12 18:05

Lazerinių technologijų atstovas: jei Lietuvoje neliktų lazerių, situacija būtų baisesnė nei pandemijos metu

Simonas Bendžius, LRT KLASIKA laida „Kosmoso departamentas", LRT.lt2020.07.12 18:05

„Pasaulinė rinka lazeriams yra daug mažesnė. Tik tiek, kad jei jų iš viso nebūtų, tai būtų ne koks gyvenimas. Būtų dar baisiau nei „kovidas“. O dabar viskas juda savaime“, – LRT RADIJUI sako Fizinių ir technologinių mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis.

Dažnai girdime, kad lietuviai pasaulyje garsūs savo lazeriais. Visi politikai ir žurnalistai lazerius prisimena tada, kada reikia pasigirti savo kraštu, sako FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis. „Tačiau mes nenorime būti tik kažkokiu reklaminiu klipu – iš tiesų mes padarome rimtą darbą“, – tvirtina pašnekovas.


Problema, pasak G. Račiukaičio, yra ta, kad Lietuva „iš principo (lazerių gamyboje – LRT.lt) negali padaryti 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“. „Pasaulinė rinka lazeriams yra daug mažesnė. Tik tiek, kad jei jų iš viso nebūtų, tai būtų ne koks gyvenimas. Būtų dar baisiau, nei „kovidas“, – sako jis. – O dabar viskas juda savaime.“

Kažkuriuo momentu Lietuva pasirinko tokią kryptį ir man labai „prikibo“ šita sritis, atvirauja FTMC atstovas. „Kaip biotechnologijos, taip ir lazeriai tiesiog „prikibo“. Aktyviai šitą veiklą pradėjome vystyti. Dirbome ir tapome žinomi pasaulyje. Tai ir yra tos dvi sritys (biotechnologijos ir lazeriai – LRT.lt), susietos su materialinėmis investicijomis“, – komentuoja G. Račiukaitis.

Anot jo, tuščiose laboratorijose ar kambaryje su savo kompiuteriu viso to nepadarysi. „Kaip kad „Fintech“, – sako jis. – Žaidimų industrija Lietuvoje labai gerai vystosi. Ten koks „aityšnikas“ pasiima kompiuterį ir kur nors pliaže kuria programą. Mūsų srityje taip neišeina. Reikia iš tiesų didelių investicijų.“

Mes savo nišą pasaulyje plečiame, tačiau, palyginti su „Maxima“ apyvartomis, lazerių rinka yra mažėlesnė. Tačiau, kaip jau sakiau, jei išjungsime lazerius, nieko neliks.

FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas paneigia mitą, kad Lietuvoje sunkiai bendrą kalbą randa mokslo ir verslo sričių įstaigos. „Nėra taip, kad mokslas dirba sau, o verslas dirba sau. Vieni kitus per daug gerai pažįstame, tad galime pasitikėti“, – teigia pašnekovas.

Jeigu mums trūksta kažkokios tai mokslo srities, tai mes ją bandome vystyti, tikina G. Račiukaitis. „Juk vietinei pramonei to reikia, – sako FTMC atstovas. – Mes savo nišą pasaulyje plečiame, tačiau, palyginti su „Maxima“ apyvartomis, lazerių rinka yra mažesnė. Tačiau, kaip jau sakiau, jei išjungsime lazerius, nieko neliks.“

LRT.lt primena, kad Fizinių ir technologinių mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyrius veiklą pradėjo 2004 m. nuo paprastų lazerinio mikroapdirbimo bandymų. Šiuo metu Lazerinių technologijų skyriaus veikla apima nanofotoniką, lazerių mokslą ir taikymus, įskaitant nanofotoninių struktūrų modeliavimą, optinių komponentų lazeriams kūrimą, naujų skaidulinių ir kietojo kūno lazerių projektavimą ir jų taikymą tiksliam medžiagų apdirbimui. Lazerinių technologijų skyriaus moksliniai tyrimai koncentruojasi į sudėtingų dielektrinių optinių dangų, didelės impulso energijos skaidulinių lazerių ir stiprintuvų sukūrimą.

Plačiau apie visa tai bei kokius lazerius kuria mūsų mokslininkai ir kur tie lazeriai yra naudojami – radijo įraše:


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt