Mokslas ir IT

2020.07.07 12:02

Baigiamas pasiruošimas masiniam COVID-19 imuniteto tyrimui Lietuvoje: ką jis turėtų parodyti?

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.07.07 12:02

Artimiausiu metu Lietuvoje bus atliekamas plataus masto tyrimas, kuris turėtų parodyti, kokia visuomenės dalis persirgo COVID-19 ir įgijo imunitetą. Vilniaus universiteto mokslininkai teigia, kad kraujo tyrimas gali parodyti buvusią besimptomę infekciją, tačiau svarbu žinoti, ar antikūnai susidaro ir tais atvejais, kai žmogus nejautė jokių infekcijos simptomų arba jie buvo beveik nepastebimi.

Tyrimo pradžia, kaip birželį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, numatyta liepos 10 dieną, tačiau VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė LRT RADIJUI sakė kol kas negalinti patvirtinti, kad taip ir įvyks.

„Kol kas sunku pasakyti, bet vyksta labai intensyvūs paruošiamieji darbai. Žinoma, tam tyrimui reikia pasiruošti, turi būti gautas bioetikos leidimas, be abejo, organizuotas tyrimas turi būti, nes jis turės būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigose, bus kviečiami atvykti tiriamieji žmonės“, – laidai „Ryto garsai“ komentavo A. Žvirblienė.

Į šį tyrimą bus įtraukta statistiškai reprezentatyvi Lietuvos gyventojų dalis, imtyje atsidurs žmonės tiek iš labiausiai koronaviruso paliestų savivaldybių, tiek iš nukentėjusių mažiau, aiškino pašnekovė.

„Bus į tyrimą įtraukti tie rajonai, kuriuose buvo mažas skaičius sergančiųjų ir tie rajonai, kuriuose buvo didelis, pavyzdžiui, toks kaip Ukmergės rajonas, kuriame buvo protrūkio zona. Skirtingi Lietuvos rajonai, padarytas tarsi Lietuvos pjūvis, tyrimas bus pagal visus statistinius ir epidemiologinius dėsnius parengtas“, – sakė A. Žvirblienė.

Mokslininkai jau buvo atlikę mažesnio masto testavimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek kraujo tyrimas gali parodyti antikūnų įgijimą persirgus liga – sunkia ar lengva jos forma.

„Atlikome tyrimą, kuris parodė, kad ir besimptomiai žmonės turi antikūnų, taip pat ir tie, kurie jautė labai silpnus ir tie, kurie sirgo rimčiau. Tai buvo labai svarbu atlikti tuos tyrimus, kad parodytume, ką iš tikrųjų tas tyrimas gali parodyti, ar jis gali parodyti buvusią infekciją. – sakė A. Žvirblienė – Įvertinome, kiek tikslus gali būti serologinis kraujo tyrimas. Ištyrėme nedidelę grupę žmonių – 50 asmenų, kurie dirbo vienoje įmonėje Nemenčinėje. Žinojome, kurie žmonės ten yra persirgę infekcija – kuriems virusas buvo patvirtintas molekuliniais metodais, ir kurie nesirgo. Tiesiog patikrinome, kiek tiksliai kraujo tyrimas parodo buvusią infekciją. Matome, kad gana tiksliai. Didžioji dalis žmonių, kurie persirgo, turi antikūnų, net ir tie, kurie simptomų nejautė. Tai yra labai svarbu žinoti, todėl kad populiacinį tyrimą atliekant yra tikimasi nustatyti tuos žmones, kurie neturėjo simptomų ir nežinojo, kad serga“.

Pasak VU profesorės, tokie pat tyrimai, kaip kad planuojamasis Lietuvoje, jau buvo atlikti Čekijoje, Kroatijoje, Ispanijoje, Vokietijoje.

Ji pridūrė, kad kartu su kitokio tipo molekuliniais tyrimais šis prisidės prie „bendro vaizdo“ išsiaiškinimo, o taip pat gali padėti geriau pasiruošti galimam viruso sugrįžimui.

Liepos 6-os duomenimis, Lietuvoje COVID-19 infekcija nustatyta 1841 žmogui, iš jų pasveiko 1547 asmenys, mirė – 79.