Mokslas ir IT

2020.07.02 20:00

Spėlionės apie antrąją COVID-19 bangą ir palyginimai su ispaniškuoju gripu: ar tikrai šių pandemijų modeliai yra tokie patys?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.07.02 20:00

Dalis šalių skelbiasi įveikusios pandemiją ir atlaisvinusios karantino pančius, tačiau kai kuriose vietovėse matomas didelis užsikrėtusių asmenų skaičiaus augimas. Vis dar netyla klausimai, ar tai, ką šiuo metu matome pasaulyje, jau galima laikyti antrąja koronaviruso banga ir ar pasaulio laukia toks pats likimas, kaip ir 1918-aisiais per ispaniškojo gripo pandemiją.

Nėra tikslaus antrosios bangos apibrėžimo

Pasak portalo „South China Morning Post“, Jungtinėse Valstijoje naujų atvejų skaičius jau dabar pasiekė maždaug 20 tūkst. per dieną. Vos per keletą savaičių sergančiųjų skaičiaus kreivė vėl šovė į viršų. Nuo praėjusio penktadienio keturias dienas iš eilės JAV naujų koronaviruso atvejų fiksuojama po 40 tūkst.

Praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktorius Hansas Kluge‘as tvirtino, kad 30 šalių ir teritorijų regione pastarasias keletą savaičių buvo pastebėtas naujų atvejų augimas vien dėl to, kad buvo sušvelninti apribojimai. 11 šalių užfiksuotas pakankamai reikšmingas naujų atvejų augimas.

Vis dėlto neaišku, ar tai reiškia, kad tose vietose matoma antroji banga, daugiausia dėl paties termino dviprasmiškumo, sako ekspertai.

Daugelis vengia naują užsikrėtusiųjų skaičiaus augimą vadinti antrąja banga vien todėl, kad po ribojimų sušvelninimo atvejų skaičiaus augimas nebūtinai reiškia naują infekcijos ciklą. Ypač, jeigu ir iki tol buvo pakankamai didelis užkrečiamumas.

JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Fauci dar prieš porą savaičių sakė „Washington Post“, kad JAV vis dar krečia pirmoji, o ne antroji banga, nepaisant to, kad atvejų skaičius įvairiuose šalies regionuose mažėja ir didėja skirtingu metu.

Melburno universiteto Gyventojų ir visuotinės sveikatos mokyklos (angl. School of Population and Global Health) profesorius Johnas Mathewsas teigė, kad antroji banga galėtų būti apibrėžiama kaip dramatiškas užsikrėtusių asmenų skaičiaus sumažėjimas ir staigus padidėjimas. Tačiau niekas aiškiai neapibrėžė, kaip iš tikrųjų turėtų atrodyti antroji banga ir koks atvejų skaičius būtų jai priskiriamas.

Mokslininkai neturėtų spėlioti

Kembridže dirbančios virusologės Ingridos Olendraitės teigimu, visos kalbos apie antrąją bangą tėra tik spėjimai arba nuomonės, o tai mokslo žmogui nėra labai priimtina.

„Mano nuomone, nepaisant to, ar bus, ar nebus antroji SARS-CoV-2 banga, kiekvienai šaliai visada reikia turėti rezervo apsaugos priemonių, tiek diagnostikai, tiek medikams, bei turėti paruoštus žmones bei jų „darbo grafikus“, planus, kaip reikėtų dirbti pandemijos sąlygomis. Ir tai svarbu tiek ligoninėms, tiek bet kurioms kitoms institucijoms. Realiai, galima referuoti į tą pačią Billo Gateso kalbą 2015-aisiais, nes dabar kaip niekad jo žodžius pamatėme realiame gyvenime – prevencija ir pasiruošimas, apmokymai ir t.t. yra žymiai pigiau, nei visuotinė pandemija su uždarytu pasauliu“, – LRT.lt tvirtino virusologė.

Pasak I. Olendraitės, kol kas sunku prognozuoti tolesnę infekcijos eigą, viruso priklausomumą nuo sezoniškumo ir mėginti atspėti, kokia bus antroji banga ir ar apskritai ji bus.

„Žiūrėdami į kitas šalis puikiai matome, jog karštas oras realiai nėra esminis faktorius šiam virusui, galbūt vos koreguojantis ir veikiantis ne patį virusą, bet jo plitimą, darant įtaką žmonių elgesiui. Tikram viruso sezoniškumui suprasti reikia pralaukti bent jau metus.

Esmė, mano supratimu, yra žmonių elgesys: vasarą ir atostogų metu mes daug laiko praleidžiame gamtoje, atvirame ore, namų langai maloniai praverti, kas gali labai stipriai pasikeisti atėjus rudeniui ir žiemai. Tačiau gal šios pandemijos metu būsim išmokę, kad kartais geriau iškeisti prigrūstą kambarį su daugybe žmonių renginyje į atvirų erdvių renginius ir pan. Be to, dabar visi jau tikisi jog kažkas tokio gali būti, tai tikėkimės rinkimai ir panašūs interesai nepakiš kojos sklandžiam valstybės pasiruošimui stipriai ekstremalioms ateities situacijoms, o tuo pačiu galbūt paskatins mus kaip visuomenę ir sistemą evoliucionuoti kūrybingais sprendimais“, – dėstė mokslininkė.

Antrąją bangą gali lemti viruso mutacija arba žmonių elgesys

Antrosios bangos fenomenas labiausiai siejamas su praėjusiomis gripo pandemijomis. 1918-ųjų gripo pandemija, kurios metu infekcija užsikrėtė 500 milijonų žmonių, nusinešė mažiausiai 50 milijonų gyvybių ir yra garsi dėl dar mirtingesnės savo antrosios bangos, prasidėjusios rudenį – vos po poros mėnesių nuo pirmosios. Ispaniškasis gripas turėjo dar ir trečią bangą, kilusią kai kuriose šalyse 1919-aisiais.

J. Mathewsas aiškino, kad tokio pobūdžio antrosios infekcijų bangos gali būti sukeltos paties viruso arba žmonių elegesio pokyčių. 1918-aisiais antrąją gripo bangą sukėlė viruso mutacija. Imunitetą tuo metu turėjo pakankamas skaičius gyventojų, tačiau tai virusą tik paskatino mutuoti, kad išvengtų imuninio atsako.

„Mes nemanome, kad tas pats gali greitai nutikti su šiuo koronavirusu“, – teigė profesorius portalui „South China Morning Post“, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu labai mažai žmonių turi imunitetą koronavirusui. Reikėtų bent 60-70 proc. populiacijos pasiskiepytų arba persirgtų liga, jog pavyktų sustabdyti plitimą.

Kadangi gyventojai kol kas yra imlūs COVID-19, pagrindinys veiksnys, lemiantis tolimesnę pandemijos eigą, yra žmonių elgesys ir vyriausybių veiksmai.

Panašumai su ispaniškuoju gripu

Gripas ir koronavirusas turi bendrų panašumu: abu yra perduodami per lašelius, išskiriamus čiaudėjant ar kosėjant bei paviršius, ant kurių jie nusėda.

1918–1919 metų H1N1 gripo pacientų aprašymai atkartoja COVID-19 pacientų kvėpavimo nepakankamumą šimtmečiu vėliau. 1918–1919 metais pastangų sušvelninti gripo plitimą pamokomis pagrįstai buvo vadovautasi ir šios pandemijos metu, skatinant ne farmacines priemones, o tokias kaip socialinio atstumo laikymasis ir mokyklų uždarymas, rašo „The Conversation“.

Vis dėlto, nors praeitis suteikia vertingų pamokų, 1918-ųjų antrasis gripo protrūkis nėra pavyzdys, kad taip nutiks ir su COVID-19. Pitsburgo universiteto istorijos profesorė Mari Webel ir infekcinių ligų pediatrė Megan Culler Freeman rašo, kad šių dviejų pandemijų palyginimas sukėlė visuomenėje painiavą lyginant abiejų infekcijų kreives. Be skirtumų tarp pačių virusų, reikia nepamiršti ir socialinio bei politinio konteksto.

Šiandieniniai gyventojai gali manyti, kad 2020-ųjų metų pasaulis yra globalesnis nei praeityje, nes žmonės daugiau keliauja ir bendrauja tarpusavyje. Tačiau Pirmasis pasaulinis karas ir kareivių mobilizacija sukūrė itin palankią situaciją gripo plitimui. Nors paties gripo ištakos išlieka neaiškios, duomenys rodo, kad kareiviai paskatino viruso cirkuliaciją.

Jauni amerikiečiai paliko savo namus – ūkius, kaimelius, didžiuosius miestus – ir keliavo po pasaulį. Jie rinkosi tūkstančiais į karo stovyklas ir grūdosi kariniuose laivuose, o tuomet buvo siunčiami į frontą Europoje. Civiliai visame pasaulyje toliau dirbo savo darbus ir naudojosi tais pačiais tranzitiniais keliais, kaip ir kareiviai. Dėl tokio sujudimo, pirmoji gripo banga smogė pavasarį ir ankstyvą vasarą.

Europos, Afrikos, Vakarų Azijos kareiviai susimaišė su viso pasaulio gyventojais, o vėliau didžiaisiais tranzitiniais mazgais grįžo į namus, per tą laiką turėję kontaktą su daugybe žmonių. Antroji gripo banga 1918-ųjų metų rudenį pasklido geležinkeliais ir jūros keliais ir netrukus išplito po visą pasaulį.

Galiausiai gripo pandemija atslūgo. Daugumai kyla pagunda šiandieninę pandemiją piešti panašia trajektorija. Tačiau dėl esminių SARS-CoV-2 ir gripo virusų biologinių skirtumų, sunku prognozuoti, kokia ateitis laukia su COVID-19 remiantis tuo, kas įvyko 20 amžiaus pradžioje.

Biologiniai skirtumai tarp gripo ir koronaviruso

Naujasis koronavirusas ir gripas yra RNR virusai. Daugindamiesi RNR virusai dažnai mutuoja, tačiau netikrina nukopijuotų genų, kad replikacijos metu ištaisytų klaidas. Šios mutacijos kartais gali sukelti reikšmingų pokyčių: virusas gali pakeisti šeimininkų rūšį arba ląstelės receptorius, kuriais įsibrauna į vidų. Taip pat jis gali pasidaryti mažiau arba labiau mirtinas bei lengviau plisti.

Gripo genetinė medžiaga yra suskirstyta į segmentus. Tai reiškia, kad virusas gali perduoti ištisus RNR segmentus kitiems gripo virusams, sudarydamas sąlygas greitai evoliucijai. Gripas taip pat turi savitą sezoniškumą ir žiemos mėnesiais plinta daug geriau.

Gripo virusas sezoniškai cirkuliuoja per abu pusrutulius ir labai greitai mutuoja. Toks greitas prisitaikymas yra priežastis, kodėl reikia iš naujo kiekvienais metais skiepytis nuo gripo – tam, kad pavyktų apsisaugoti nuo naujo tipo viruso, kuris spėjo mutuoti nuo praėjusių metų.

Koronavirusai iš tikrųjų koreguoja savo nukopijuotą RNR, siekdami ištaisyti netyčines klaidas replikacijos metu, o tai sumažina santykinį jų mutacijų dažnį. Nuo 2019-ųjų gruodžio mėnesio, kai buvo aptiktas koronavirusas, jis mutavo vos 10 kartų, nepaisant to, kad keliavo aplink visą pasaulį ir užkrėtė skirtingų kartų žmones. Gripo virusas per replikacijos ciklą padaro 6,5 karto daugiau klaidų nepaisant viso genomo segmentų apsikeitimo.

Šis santykinis genetinis SARS-CoV-2 stabilumas reiškia, kad vargu, ar ateityje ligos protrūkius nulems natūralūs viruso pokyčiai ir mutacijos. Todėl vargu, ar koronaviruso mutacijos prisidės prie nuspėjamų COVID-19 bangų.