Mokslas ir IT

2020.07.03 15:07

Kodėl konspiracinių teorijų kūrėjai mano, kad 5G kenkia sveikatai, o ekspertai siūlo nesijaudinti

LRT.lt2020.07.03 15:07

Ilgai lauktas 5G ryšio diegimas apipintas gandais ir konspiracinėmis teorijomis – pastaruoju metu plačiai socialiniuose tinkluose paskleistas naratyvas neva belaidžio tinklo technologijos sukėlė koronaviruso pandemiją, rašo „CNN Business“. Tai – netiesa.

Nors ir niekuo nepagrįsta teorija įgijo tokį pagreitį, kad, pasirodžius pranešimams apie mobiliojo ryšio bokštų padegimus, socialinių tinklų platformos buvo priverstos imtis veiksmų jos plitimui stabdyti. JAV federalinė nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra į šiuos gandus reagavo pranešimu, kuriame teigiama, kad „5G technologijos nesukelia koronaviruso“, o Jungtinės Karalystės Vyriausybės pareigūnai tai pavadino „kliedesiais grįsta konspiracija“.

Pandemiją su 5G susieti bandanti teorija yra absurdiška, rašoma CNN publikacijoje. COVID-19 sukelia užkrečiamas virusas, kuris plinta net ir tose pasaulio vietose, kurios dar neturi 5G ryšio.

Visgi šios teorijos nėra naujiena – susirūpinimas 5G poveikiu sveikatai buvo juntamas dar iki koronaviruso pandemijos pradžios. Ekspertų teigimu, šios baimės yra nepagrįstos.

„Ar yra dėl ko nerimauti? Atsakysiu trumpai: ne, – sako Niujorko universiteto Medicinos mokyklos profesorius ir radiologijos katedros tyrimų vadovas Chrisas Collinsas. – Jei žmonės nesijaudina dėl šiuolaikiniuose mobiliuosiuose telefonuose naudojamų technologijų, neturėtų jaudintis ir dėl 5G.“

Kas yra 5G?

5G – tai naujos kartos belaidžio ryšio technologija, šiuo metu diegiama Jungtinėse Valstijose ir kitose pasaulio šalyse. Ji leidžia padidinti duomenų perdavimo spartą ir tinklo pajėgumus, lyginant su šiuo metu naudojama 4G LTE technologija. Tikimasi, kad naudojant 5G, taps įmanomi tokie dalykai kaip išmanieji miestai ir robotų atliekamos chirurginės operacijos.

Kad suprastume, kodėl nedidelė žmonių grupė taip išsigando šios naujovės, pasitelkime keletą techninių terminų. 5G pagrindas yra techninių specifikacijų rinkinys, kurį radijo dažnio spektro belaidžiai įrenginiai naudoja ryšiui su koriniu tinklu. Tokiu pačiu principu veikė ir 3G, ir 4G, tik, naudodami 5G, įrenginiai gali pasiekti platesnį radijo dažnio bangų diapazoną, todėl galima patobulinti spartą ir pralaidumą.

Yra trys pagrindiniai 5G tipai, veikiantys žemu, vidutiniu ir aukštu radijo dažniu. Žemo dažnio tinklai užtikrina didelę aprėptį, tačiau duomenų perdavimo greitis čia sunkiai koreguojamas. Vidurinio dažnio tinklai užtikrina greičio ir aprėpties pusiausvyrą, o aukšto dažnio tinklai pasižymi itin dideliu greičiu, tačiau jų skleidžiamas signalas toli nesklinda.

Galiausiai tikimasi, kad žemo ir vidutinio dažnio tinklai padengs didesnę šalies teritorijos dalį. Aukšto dažnio tinklai daugiausia bus naudojami miestuose, nes norint kompensuoti nedidelę jų skleidžiamo signalo aprėptį, teks įrengti daug netoli viena nuo kitos esančių stotelių.

Nepagrįstos 5G baimės

Daugelio su 5G susijusių konspiracinių teorijų dėmesio centre – radijo dažnis, kuriuo siunčiamas signalas. Tačiau ekspertai pažymi, kad žemo ir vidutinio dažnio 5G tinklai veikia iš esmės tuo pačiu dažniu kaip ir esami tinklai.

„Jų poveikis nesiskiria“, – sako Pensilvanijos universiteto bioinžinerijos profesorius Kennethas Fosteris, kurio tyrimų dėmesio centre – žmogaus organizmą veikiančių elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai ir saugumo aspektai.

Svarbiausias 5G proveržis bus susijęs su aukšto dažnio tinklais, kur signalai keliauja milimetrinių bangų dažniu.

Tačiau, anot Ch. Collinso, milimetrinių bangų dažnis turėtų kelti dar mažiau nuogąstavimų, nes šios bangos negali prasiskverbti pro paviršius, kaip antai sienas, medžius ar žmogaus odą (tai yra viena iš priežasčių, kodėl jos taip sunkiai sklinda).

„Šiek tiek ironiška, kad taip nerimaujama dėl 5G, nes vienintelis skirtumas tai, kad 5G veiks šiek tiek aukštesniu dažniu, – sako Ch. Collinsas. – Jis neprasiskverbs giliai į organizmą. Tiesą pasakius, jis net neprasiskverbs pro odą.“

Milimetrinių bangų dažnis naudojamas ir kitose, žmonėms jau gerai pažįstamose technologijose, įskaitant ir oro uostų saugumo skenerius.

„Pavyzdžiui, oro uosto skeneriuose naudojama milimetrinių bangų energija, – aiškina Ch. Collinsas. – Akivaizdu, kad jos neprasiskverbia į daikto ar žmogaus vidų, nes ekrane matome tik jų paviršių atvaizdus.“

Kaip FM radijo bangos ar matoma šviesa, radijo dažnio bangos yra tam tikra nejonizuojančios spinduliuotės forma, tai reiškia, kad jos, skirtingai nuo, pavyzdžiui, rentgeno spindulių, neturi pakankamai energijos, kad pažeistų ląstelių DNR ir sukeltų vėžį. Dešimtmečiai tyrimų leidžia manyti, kad vienintelis būdas, kaip belaidės technologijos gali sąveikauti su žmogaus organizmu yra odos paviršiaus įkaitinimas, tačiau, ekspertų teigimu, jų energijos lygis yra toks žemas, kad tai neturėtų būti problema.