Mokslas ir IT

2020.06.20 20:27

Archeologus nustebino Vilniuje rasti moters palaikai: sirgo egzotine, į sifilį panašia liga

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.06.20 20:27

2007-aisiais metais atliktų archeologinių kasinėjimų metu sostinės Naujamiestyje buvo rasti 26-ių žmonių, gyvenusių 15-ame amžiuje, palaikai. Jie buvo ištirti ir iš dalies pamiršti, ramiai gulėjo saugykloje ir niekam netrukdė. Tačiau atsiradus naujoms techninėms galimybėms, mokslininkai visai neseniai pradėjo naujus tyrimus, kurių rezultatai juos nustebino – paaiškėjo, kad viena moteris buvo užsikrėtusi tropine, mūsų kraštams nebūdinga, į sifilį panašia liga.

Tyrė epidemijų aukas

Lietuvos antropologas, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Jankauskas portalui LRT.lt pasakojo, kad Vilniuje, Aguonų gatvėje prieš daugiau nei dešimtmetį buvo atlikti archeologiniai kasinėjimai, nes tuo metu ten buvo planuojamos statybos.

Kasinėjimų metu buvo aptikti palaidoti žmonės, kurie jokiuose istoriniuose šalitiniuose nepaminėti. Tačiau, pasak profesoriaus, tai nieko nuostabaus. Kapaviečių pilna visame Vilniuje, o ypač daug Senamiestyje ir už jo. „Visas Naujamiestis stovi ant kaulų“, – teigė R. Jankauskas.

Pasak antropologo, pradėjus kasinėjimus, kilo įtarimų, kad ten galėtų būti palaidotos epidemijų aukos.

„Po kelis žmones duobėje – nuo vieno iki penkiolikos į vieną duobę būdavo sudėta. Skyrėsi demografinė struktūra. Vyravo paaugliai ir jauni individai, nors tokiose kapinaitėse dominuodavo maži vaikai ir vyresni žmonės.

Bendradarbiaujant su mokslininkais iš „Planck Society“, Vokietijos mokslinių tyrimų institutų asociacija, pasitaikė proga atlikti genomo tyrimus. Ir patogenų sukelėjų, bet mes pirmiausia jiems pasiūlėme atlikti tyrimus dėl maro. Ir iš tikrųjų, 4 iš 26 rastų palaikų neabejotinai rastas maro sukelėjas. Kitų pėdsakai rasti, tačiau griežtų kriterijų nepraėjo“, – LRT.lt kalbėjo R. Jankauskas.

Moteris užsikrėtė į sifilį panašia liga

Anot profesoriaus, tokie tyrimų duomenys nieko nestebina, nes maras tuo metu nuolat kartojosi, kaip ir visos epidemijos. 14 amžiaus pradžioje atsiradęs maras, pavadintas „juodąja mirtimi“, sukėlė didžiulę paniką ir siaubą, tačiau vėliau žmonės išmoko su tuo gyventi.

„Žmonės susigyveno ir pats patogenas ėmė silpnėti, tapo galbūt mažiau grėsmingas. Mažiau mirtinas“, – tvirtino mokslininkas.

Archeologai atliko radiokarbono datavimą, kuris parodė, kad palaikai galėjo būti palaidoti tarp 1463-ių ir 1465-ų metų. Pasak antropologo, vokiečių mokslininkai tuomet nusprendė paieškoti kitų patogenų. Nors rado įvairių, niekuo neišsiskiriančių patogenų, vienuose palaikuose aptiko treponematozę.

Kaip aiškino R. Jankauskas treponemos sukeliama liga yra gimininga sifiliui, vadinama frambezija. Tačiau ši liga, kitaip negu sifilis, perduodama ne lytiniu būdu. T.y., per glaudų gleivinių kontaktą arba odos sąlytį nesilaikant higieninių sąlygų.

Archeologus nustebino tai, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog viduramžiais gyvenusi moteris buvo užsikrėtusi ne lytiniu būdu plinantčio sifiliu, o tropine treponematoze.

„Genetiškai tai veda į Vakarų Afriką. Tas labai nustebino. Dabar klausimas kilo – kaip pas mus atsirado liga iš Vakarų Afrikos. Jie (Vokietijos mokslininkai – LRT.lt) tyrė tos moters genomą, pasirodo, ji yra vietinė. Ne kokia migrantė, ji neišsiskiria nuo dabartinių Lietuvos gyventojų. Skelete nežymūs antkaulio uždegimo pakitimai, jie nėra tokie specifiniai. Venerinis sifilis palieka kartais aiškius pėdsakus ir mes turime daug tokių atvejų, bet jau nuo 16 amžiaus. O čia 15 amžiaus antra pusė, dar ikikolumbinis laikotarpis“, – kalbėjo R. Jankauskas.

Galėjo atsirasti per tarpininkus

Mokslininkai turi keletą hipotezių, kaip tokia liga galėjo atsirasti Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvos gyventojų, o ypač vilniečių kontaktai buvo platesni negu mini istoriniai šaltiniai.

Pasak antropologo, tropine treponematoze moteris galėjo užsikrėsti ne tiesiogiai, o per tarpininkus. Jis priminė, kad portugalai dar 15 amžiuje ėmė steigti kolonijas Vakarų Afrikoje: iš pradžių juos domino auksas, vėliau prasidėjo ir vergų prekyba. Jau 16 amžiuje Lisabonoje apie 10 proc. visų gyventojų buvo kilę iš Afrikos. Taip per tarpininkus egzotinė liga galėjo atkeliauti ir iki Lietuvos.

Kitas kelias galėtų būsi susijęs su Osmanų imperija. Dėl jos plėtros iš Afrikos taip pat galėjo ateiti mūsų kraštams nebūdinga liga.

Mokslininkai dar iki šiol diskutuoja ir dėl paties sifilio kilmės. Pasak R. Jankausko, populiari teorija skelbia, kad šią ligą į Europą atvežė Kolumbo jūreiviai.

Vilniaus senamiestyje – didžiuliai archeologijos klodai

Profesorius tikino, kad Aguonų gatvėje ir dabar dar vyksta archeologiniai kasinėjimai, todėl nekantru sužinoti, ką dar naujo iš tų tyrimų pavyks atrasti mokslininkams. Tokie kasinėjimai ir jų radiniai parodo, kokie platūs buvo anuomet gyvenusių žmonių kontaktai.

„Vilnius jau 15 amžiaus pabaigoje buvo toks miestas, kuriame maišėsi įvairių kultūrų žmonės iš visos Europos. Žmonės kontaktavo, bet tuo pačiu plito ir ligos. Tai yra kaip modelis visų ligų plitimo ir turi paralelę su koronaviruso paplitimu.

Kitas dalykas dėl paties maro. Jo bangos kartojosi, tačiau po kurio laiko Lietuvos gyventojų nebestebino, nes tai buvo kaip kasdienybės dalis. Epidemijos būdavo, bet istoriniai šaltiniai jų nepaminėdavo. Istoriniai šaltiniai daug ko nemini, o archeologiniai yra objektyvesni negu rašytiniai, skleidžia žymiai daugiau informacijos, pasakoja apie kasdienybės istoriją“, – aiškino profesorius R. Jankauskas.

Anot antropologo, žmonių palaikai yra tik viena iš informacijos apie praeities gyventojus dalių. Daug svarbių žinių suteikia statybos, augalai, buitinės atliekos ir netgi šiukšlynai – ten archeologai daug įdomių dalykų randama. Taip sužinoma, ką žmonės valgė, kaip valgė. Išvietės taip pat gali suteikti daug informacijos. Pavyzdžiui, Vilniaus žemutinės pilies nuosėdose archeologai rado daug žarnyno parazitų, kurie parodo, kad didžioji dalis Vilniaus gyventojų jų turėjo.

„Visame Vilniaus senamiestyje, ne tik tai, kas stovi, bet ir tai, kas po žeme, yra didžiuliai archeologiniai klodai. Taip vadinamas kultūrinis sluoksnis, kuris kai kur siekia 2-3 metrus ir visa tai gali būti ilgai skaitoma knyga, taip pat ir palaidojimai ten gali būti“, – LRT.lt tvirtino R. Jankauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt