Mokslas ir IT

2020.06.17 21:44

Proveržiu vadinamo koronaviruso gydymo tyrime dalyvavęs profesorius Jovaiša: tai – ne stebuklas, bet veikia

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2020.06.17 21:44

Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimas parodė, kad medicinoje gerai pažįstamas vaistas deksametazonas gali 30-ia procentų sumažinti mirštamumą nuo COVID-19 viruso. Prie tyrimo prisidėjęs profesorius Tomas Jovaiša sako, kad nors preparato taikymas netinkamas lengva forma sergantiems pacientams ir gali būti netgi žalingas turintiems gretutinių ligų, medikų bendruomenė nuo šiol vadovaudamasi ne prielaidomis, bet pagrįstais įrodymais galės jį skirti gelbėjant ypač sunkiai sergančius pacientus.

Žinią apie pozityviai nuteikiančius tyrimo rezultatus antradienį pasveikino Pasaulio sveikatos organizacija. Jos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pavadino tai „gyvybes gelbstinčiu moksliniu proveržiu“.

Deksametazonas, kaip paaiškina infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, yra sisteminis gliukokortikoidas, kuris yra skiriamas alerginių, autoimuninių, uždegiminių ligų gydymui, taip pat smegenų edemos, išsėtinės sklerozės, atopinio dermatito, bronchinės astmos atvejais. Jo poveikis „mažina uždegimą, kartu slopina imuninės sistemos hiperreakciją“:

„Koronaviruso antroje ligos fazėje gali būti citokinų audra, kai tie uždegiminiai citokinai padaro didesnę žalą negu pats virusas. Tai tokiais atvejais labai tinka šis gliukokortikoidas, vadinamas deksametazonu. (...) Tai nieko naujo. Aišku, jie atliko didelės apimties tyrimą, nustatė konkrečiai, kad 30 procentų sumažėja mirštamumas tarp tų sunkių ligonių, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija arba oksigenoterapija, tai yra tie ligoniai, kuriems sunki ligos forma. (...) Tada šis vaistas, be abejo, gali padėti. Tie faktai yra labai reikšmingi“, – laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė profesorius.

Tyrime dalyvavęs Londono karalienės universitetinės ligoninės gydytojas prof. Tomas Jovaiša sako, kad naujos žinios leidžia geriau suprasti koronavirusu sergančio žmogaus organizmo reakcijas į deksametazoną.

„Kolegos bandė ir kitus priešuždegiminius vaistus, todėl kad deksametazonas nėra vienintelis panašiai veikiantis vaistas. Kaip profesorius Ambrozaitis ir minėjo, tokio vaisto taikymas citokinų audros arba didžiulio uždegiminio atsako metu yra kliniškai logiškas, bet visada reikia tyrimo, kad pasakyti: taip, tai tikrai veikia. Reikia nepamiršti, kad panašūs vaistai buvo bandyti ir kitų virusinių ligų atvejų, tarkime, kiaulių gripo, ir tada tyrimai parodė, kad naudojant tokius vaistus sukeliama daugiau žalos negu naudos. Jeigu yra loginis paaiškinimas, kodėl vieną vaistą reikėtų skirti, tai tikrai dar nereiškia, kad jis pasitvirtins didelių klinikinių tyrimų metu“, – sakė T. Jovaiša.

Jis pažymi, kad tai nėra specifiškai koronavirusą, tačiau jo komplikacijas gydantis vaistas, tikslingas taikyti tik sunkiai sergantiems: „tiems, kas turi nedaug simptomų arba labai lengvus, kuriems nereikia deguonies, pavyzdžiui, deksametazonas, tikėtina, bus labiau žalingas negu naudingas“.

„Tokius vaistus kaip deksametazonas sudėtinga skirti ligoniams, turintiems visą eilę kitų, lydinčių susirgimų, ir gali sukelti papildomų komplikacijų tokios ligos kaip diabetas. Tai tikrai nėra stebuklingas vaistas, kuris pagydys ir išgelbės visus nuo koronaviruso, tačiau labai naudinga dabar yra žinoti, kad kai ligoniai serga tikrai sunkiai, mes turime dar vieną vaistą arsenale, kuris veikia“, – laidoje sakė T. Jovaiša.

Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas pranešė, kad šis vaistas bus įtrauktas į standartinį COVID-19 gydymą Jungtinėje Karalystėje. Britai šio plačiai prieinamo preparato atsargas pradėjo kaupti prieš tris mėnesius, kai pasirodė pirmieji jo teigiamo poveikio COVID-19 pacientų gydymui rezultatai.

Lietuvoje, sako prof. Ambrozaitis, deksametazonas naudotas ir koronaviruso krizės metu, tačiau tai nebuvo masinis taikymas.

„Deksametazonas yra vos ne kiekvieną dieną naudojamas sunkių ligonių gydyme, intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Ir ne tik prie kovido, bet ir kitų patologijų. Koronavirusinės infekcijos sunkių atveju metu pavieniai ligoniai, pagal parodymus, buvo gydomi, tačiau tokio plataus tyrimo rezultatų kol kas mes nežinojome, tiesiog nežinojome to fakto, kad 30 procentų gali sumažinti mirštamumą. Bet šie duomenys kol kas yra preliminarūs, jie nėra paskelbti recenzuojamame medicinos žurnale, ir kai bus šie duomenys atspausdinti, tuomet reikėtų spręsti, analizuoti, ar įtraukti į Lietuvos ligonių, sergančių COVID-19, gydymo protokolą“, – sakė medikas.

T. Jovaiša taip pat pasidžiaugė, kad didelio masto tyrimui susitelkta per labai trumpą laiką. „(...) Šitas tyrimas buvo sukurtas ir pradėtas per keletą savaičių, nes įprastai tokio dydžio tyrimams yra rengiamasi po keletą metų. Labai džiugu matyti, kad visa mokslo susivienijo šitam klausimui spręsti ir sugebėjo tyrimą pradėti per tokį trumpą laiką. Tai yra beprecedentinis atvejis“, – teigė pašnekovas.

Komentuodamas tyrimą antradienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad deksametazono atsargų Lietuva turi, o Lietuvos medikai su britų kolegomis konsultuojasi ir keičiasi informacija.

Plačiau apie tai – „Laba diena, Lietuva“ įraše:

Gydytojas apie deksametazono pritaikymą COVID-19 gydyme: tai nėra stebuklingas vaistas, kuris išgelbės visus
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt