Mokslas ir IT

2020.06.10 21:39

Medikas iš Lietuvos tapo savanoriu koronaviruso vakcinos tyrimų bandymuose: esu dalyvis „Nr.2“

LRT.lt pokalbis su Beinortu
Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.06.10 21:39

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas tapo vakcinos nuo koronaviruso bandymo dalyviu.

Kaip socialinėje erdvėje rašo pats medikas, jis buvo Oksfordo vakcinos tyrimo grupės „dalyviu numeris 2“.

Pats T. Beinortas tikina, kol kas nežinantis, kokia konkrečiai vakcina jam testuota, tai bus atskleista tik pasibaigus eksperimentiniams tyrimams.

„Kas savaitę bus atliekami antikūnų tyrimai“, – apie būsimus tyrimo laukiančius rezultatus rašo medikas.

Tokiu kolegos drąsiu apsisprendimu pasidžiaugė ir Santaros klinikų medikas Vytautas Kasiulevičius.

„Tumas Beinortas JK skiepijamas eksperimentine vakcina prieš koronavirusą SARS-CoV-2. Tikiuosi Tumas jaučiasi gerai“, – džiaugiasi V. Kasiulevičius.

Medikas dėkoja už T. Beinorto drąsą ir pasiaukojimą mokslo kovoje su klastingu koronavirusu.

„Tikiuosi, kad Tumas jaučiasi gerai. Ir tikiuosi, kad bandymai bus sėkmingi. Mūšis už Britaniją ir už žmoniją tęsiasi. Ačiū, Tumai, už pasiaukojimą!!!“, – kolegos drąsą įvertino Santaros klinikų medikas.

Tumas Beinortas: tai nauja vakcina ir mes nežinome jos šalutinio poveikio, yra dalis rizikos

Naujienų portalui LRT.lt pavyko susisiekti su D. Britanijoje dirbančiu T. Beinortu. Gydytojas bei Įrodymais pagrįstos medicinos grupės vadovas sutiko pasidalinti eksperimento detalėmis.

– Tumai, kas tai per eksperimentinė vakcina, kuri jums buvo sušvirkšta?

Tai yra Oksfordo universitete sukurta vakcina.

– Jūs esate antras asmuo, kuris ją bando?

Ne, tai nėra objektyvu. Aš esu antras, kuris Kembridže esu gavęs šitą vakciną. Jos yra gavę turbūt jau keli šimtai žmonių prieš mėnesį pirmos fazės tyrime. Dabar vyksta antros–trečios fazės tyrimas.

– Ką tai reiškia?

Pirma tyrimo fazė yra, kai įsitikinama, ar vakcina yra saugi, ar ji nesukelia daug šalutinių poveikių, todėl ji duodama mažesniam skaičiui asmenų. Taip pat yra tikrinamas jos efektyvumas, imami antikūnai iš kraujo ir galbūt atliekami tam tikri kraujo ląstelių tyrimai, bet tai nėra klinikinė baigtis efektyvumui nustatyti, ar žmogus po to užsikrečia koronavirusu, ar ne. Tai nėra didžiausias pirmos fazės tyrimo tikslas. Antros–trečios fazės tyrime taip pat vis dar yra žiūrima į saugumą vakcinos, bet jau galima vertinti klinikinę tyrimo naudą, pasižiūrėti, ar vakcina apsaugo žmones nuo užsikėtimo virusu.

Šitas konkretus tyrimas yra metų trukmės. Per šį laiką žiūrima, ar žmonėms, kurie gavo tiriamąją vakciną, kurie lyginami su žmonėmis, kurie gavo kitą, meningito tam tikrą vakciną, kas yra kaip kontrolinė grupė, ar jiems sumažins riziką užsikrėsti koronavirusu.

– Ar tai reiškia, kad jūs metus būsite stebimas?

Taip. Aš nebūsiu stebimas kiekvieną dieną, bet tam tikru laiku eisiu pasirodyti į tyrimo vietą, duoti kraujo mėginių, kurie parodys, koks susidaręs mano imuninis atsakas. Taip pat turėsiu būtinai pranešti, jeigu jaučiuosi negerai, ar turėsiu kažkokių šalutinių efektų, pavyzdžiui karščiuosiu ar bus įtariamas koronaviruso atvejis. Taip pat turėsiu reguliariai namuose darytis nosiaryklės tepinėlį dėl koronaviruso infekcijos. Tiesiog bus vykdomas metų trukmės monitoravimas.

– Bet tikriausiai jums dabar eiti specialiai į COVID-19 židinį ir taip tikrinti vakcinos veiksmingumo nereikia?

Na kaip, iš esmės aš jame dirbu. Pirma grupė žmonių, kurie yra įtraukiami į šios vakcinos bandymus, yra tie, kurie dirba priekinėse koronaviruso linijose: gydytojai, sveikatos apsaugos darbuotojai, kurie tiesiogiai visą laiką susiduria su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais.

– Jūs koronavirusu nesate persirgęs, teisingai?

Pasirodo, ne.

– Tai buvo vienas atrankos vakcinos bandymams kriterijų?

Taip. ELISA metodu buvo padarytas antikūnų tyrimas. Jeigu kraujyje nebuvo antikūnų ir visi kiti atrankos kriterijai tiko, tai tuomet buvo asmeniui siūloma dalyvauti tyrime. Bet viskas, žinoma, yra savanoriška, nėra jokio atlygio. Žmonės, kurie šiame bandyme dalyvauja, sutikimo formas pasirašo.

– Kaip jūs atsidūrėte šiame tyrime?

Aš esu turbūt vienas iš pirmųjų iš daugelio žmonių, kurie dalyvaus šiame tyrime. Pirma, kaip minėjau, aš dirbu su infekuotais pacientais ir mano rizika užsikrėsti koronavirusu yra aukšta. Ta vakcina galėtų būti man naudinga, jeigu ji veikia, kad apsaugotų mane nuo užsikrėtimo. Taip pat aš išreiškiau norą dalyvauti šiame tyrime. Pas mus ligoninėje buvo daroma atranka prieš dešimt dienų. Tada buvo skambučių atranka, po to skeening tipo atranka, buvo kraujo tyrimai imami. Kadangi atitikau visus kriterijus – dalyvavau šiame tyrime. Bet aš manau, kad Kembriže bus apie kelis šimtus žmonių, kurie dalyvaus šiame tyrime.

– Bet ar tai yra saugu? Juk tai yra nauja vakcina ir jos šalutinis poveikis nėra žinomas. Tam tikra prasme jūs rizikuojate savo sveikata.

Tiesa, kad tai yra nauja vakcina ir mes nežinome jos šalutinio poveikio. Yra dalis rizikos. Aš šiek tiek mažiau pergyvenu dėl šios konkrečios vakcinos, nes ta pati grupė šitą vakcinos platformą naudojo jau dviem kitom vakcinoms sukurti: MERS vakcinai ir Ebolos vakcinai. Abi buvo veiksmingos ir abi buvo saugios. Jau buvo nemažai žmonių šią vakciną gavę anksčiau ir žinome, kad ji yra saugi.

– Pats svarbiausias klausimas, kad tokia vakcina nuo koronaviruso galėtų atsirasti rinkoje, kada galėtų būti masiškai skiepijami visi gyventojai?

Kažko labai informatyvaus negaliu pateikti. Žinau, kad „AstraZeneca” kompanija pasirašė didelę sutartį tiek su Anglijos, tiek su JAV vyriausybe ir Oksfordo universitetu ir jie jau gamina šią vakciną. Jiems suteiktas finansavimas siekia virš vieno mlrd. dolerių. Jeigu pamatysime, kad ši vakcina yra efektyvi, manau iki rudens kažkurios dalies turėtume žinoti dalinai, ar ji veikia, ar ne. Tada galbūt ji bus patvirtinta. Viskas gali vykti pakankamai greitai: nuo pusės iki metų laiko, kada galėtume turėti žalią šviesą vakcinos naudojimui.