Mokslas ir IT

2020.06.07 19:39

Klimato kaita ir orų permainos: ekstremalių reiškinių matysime vis dažniau

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.06.07 19:39

Šiandien daug kalbama apie klimato kaitą, tačiau pokyčiai prasidėjo daug seniau, nei buvo atkreiptas dėmesys. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas, profesorius Arūnas Bukantis LRT.lt tvirtino, kad kaip ir globaliame pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmieji klimato kaitos ženklai pasirodė dar 20 amžiaus pradžioje. O pastaraisiais metais vis dažniau pastebimi ekstremalūs orų reiškiniai su tuo glaudžiai susiję.

Drastiški temperatūros pokyčiai

„Temperatūra pradėjo kilti, tokius požymius mes pamatėme ir Lietuvoje. Ypatingai intensyviai temperatūra pradėjo kilti per pastaruosius 40 metų. Tada labai sparčiai pradėjo šilti žiemos mėnesiai, o pastaruosius du dešimtmečius ėmė sparčiai kilti ir vasaros mėnesių temperatūra. Žiemos mėnesių temperatūra pakilo 2-3 laipsniai, o vasaros – 1-2 laipsniais, palyginus su temperatūra, kuri buvo prieš 100 metų“, – aiškino A. Bukantis.

Pasak klimatologo, temperatūros pokyčiai net iki pusės laipsnio jau yra reikšmingi, todėl 2-3 laipsniai per labai trumpą laikotarpį sudaro didelį skirtumą. A. Bukantis pabrėžė, kad tai yra staigus ir drastiškas temperatūros pokytis.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje žiemos ir taip nebuvo ypatingai šaltos, o dabar temperatūra pakilo ir pasiekė vidutiniškai –4 laipsnius, Vakarų Lietuvoje temperatūra dažnai būna net ir aukštesnė už 0.

„Tokia temperatūra suformuoja ir kitus žiemos reiškinius. Pirmiausia, nesusidaro pastovi sniego danga, pastovus įšalas. Dažnai būna, kad jis net 2-3 kartus per žiemą atitirpsta ir vėl susidaro. Būna dažni temperatūros svyravimai, kai naktį temperatūra neigiama, o dieną teigiama. Susidaro permaininga situacija, kai sušalant vandeniui į ledą ir virstant kristalais, sukuriamas ardomasis poveikis tiek kelio dangoms, tiek pastatų dengiančiosioms konstrukcijoms. Šiuo požiūriu nėra palanku žiemkenčių žiemojimui. Nepastovi arba plona, dažnai nutirpstanti sniego danga kelia tam tikrų grėsmių, nes žiemkenčiai lieka pliki, neapsaugoti nuo šalčio poveikio, kuris gali būti kad ir trumpalaikis, bet pražūtingas. Tokie reiškiniai, taip pat ir lijundros, plikledis, pasidaro dažnesni“, – LRT.lt kalbėjo A. Bukantis.

Teigiamas poveikis neatsveria neigiamo

Anot jo, nors mūsų požiūriu vasaros išties galėtų būti šiltesnės ir daugelis žmonių džiaugiasi tokiomis oro permainomis, tačiau reikia nepamiršti, kad kylant temperatūrai, stiprėja ir vandens garavimas. Kai karščio bangų metu temperatūra laikosi arti 30 laipsnių ir daugiau, dirvožemis labai sparčiai netenka drėgmės.

„Dėl to Lietuvoje prasidėjo dažnos sausros. Mes dabar jau praktiškai ketverius metus iš eilės turėjome sausras. Visi paviršiniai vandens ištekliai taip pat į tai reaguoja. Reikėtų paminėti ir turizmą, kuris šiuo atveju kaip ir teigiamą poveikį pajunta, nes šiltesni orai, šiltesnis vanduo jūrose ir ežeruose. Bet vėlgi tai lemia ir didesnį vandens telkinių užterštumą. Klimato atšilimas visgi dažniausiai sukelia neigiamą poveikį ir teigiamas poveikis neatsveria neigiamo sukeltų padarinių, kadangi mes ir mūsų gamta, ūkis esame prisitaikę gyventi prie tokių sąlygų, kurios egzistavo ištisus tūkstantmečius“, – tikino A. Bukantis.

Kaltininkų reikia ieškoti ūkio sektoriuje

Klimatologas pabrėžė, kad Lietuva nėra izoliuota nuo procesų, kurie vyksta pasaulyje, atmosferos cheminės sudėties pasikeitimai dabar yra ypatingai drastiški lyginant su priešindustrine epocha.

Pavyzdžiui, anglies dioksido koncentracija nuo tada padidėjo 47 proc., azoto suboksido koncentracija išaugo 23 proc., o metano koncentracija išaugo 2,6 karto.

„Tokia iš esmės pasikeitusi atmosferos cheminė sudėtis yra pagrindinis veiksnys, stiprinantis šiltnamio efektą ir, be abejo, Lietuvoje irgi su tuo susiję yra atšilimo procesai. Ypatingai norėčiau pabrėžti karščio bangas – jos daro didelį poveikį ir žmonių sveikatai. Iš kaltininkų, kuriuos čia galima būtų paminėti, tai visas ūkio sektorius, kuris naudoja iškastinį kurą. Tam galima priskirti ir energetiką, ir transportą, ir pramonės objektus. Visi mūsų ūkinės veiklos sektoriai prie to prisideda“, – LRT.lt kalbėjo A. Bukantis.

Profesorius priminė, kad Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos įpareigoja valstybes imtis priemonių, jog poveikis klimatui būtų sumažintas iki minimumo. Siekiama, kad klimato atšilimas iki 22 amžiaus – per ateinančius 8 dešimtmečius – neviršytų 1-1,5 laipsnio.

Jis tvirtino, kad jeigu žmonėms pavyktų pasiekti 0 išmetamos anglies dioksido emisijos kiekį – kai į atmosferą išskiriama tiek anglies dioksido, kiek ir absorbuojama gamtos, būtų galima tikėtis, kad jau šio amžiaus pabaigoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija stabilizuosis ir nebeaugs.

„Tokiu atveju būtų pasiektas tikslas – pagaliau sustabdytas žmogaus veiklos sukeltas atšilimas. Tada būtų poveikis gamtai minimalus. Bet žinoma, toks tikslas yra labai sunkiai pasiekiamas, kadangi čia turi įsitraukti visas pasaulis, visos šalys, ypatingai gerai besivystančios bei tos, kuriose techninės galimybės pereiti prie mažiau taršaus kuro balanso ir mažesnių emisijų yra labai ribotos“, – aiškino A. Bukantis.

Prie klimato kaitos stabdymo gali prisidėti kiekvienas

A. Bukančio teigimu, norint sustabdyti klimato kaitą, reikėtų veikti trimis kryptimis. Viena iš jų yra tarptautiniai veiksmai, kuriuos turėtų priimti visos valstybės globaliai. Antra kryptis turėtų būti nacionalinė – kiekviena valstybė pagal savo išgales ir ūkio specifiką turėtų priimti atitinkamus sprendimus. Ir, galiausiai, vietinis bei asmeninis indėlis – kiekviena savivaldybė, miestelis ir kaimas, kiekvienas namų ūkis ir kiekvienas individas taip pat galėtų prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

„Galimybės yra labai plačios. Pradedant nuo energijos vartojimo efektyvumo didinimo, pereinant prie alternatyvių energijos išteklių, platesnio saulės, vėjo, vandens energetikos panaudojimo. Tik čia nereikia priimti taip, kad kiekviena upė turi gaminti hidroenergiją. Pagal gamtos sąlygas ir galimybes reikėtų įrengti elektrines. Saulės ir vėjo energetika yra ypač perspektyvi, pasaulyje labai plačiai vystoma. Tokiu būdu galima pereiti prie mažesnio iškastinio kuro vartojimo.

Iškastinis kuras vėlgi yra nevienodas. Yra daugybė elektrą gaminančių jėgainių, kurios naudoja akmens anglį ir netgi rudąją anglį, tai jau perėjimas prie dujų būtų – ir tai jau būtų pažangesnis elektros energijos gamybos metodas. Naujos kuro rūšys, kurios galėtų būti naudojamos transporto priemonėms, sukurti žymiai efektyvesni vidaus degimo varikliai, efektyvesnės apšvietimo sistemos. Daugybė priemonių, kurias gali įgyvendinti ir kiekvienas iš mūsų, ir kiekviena bendruomenė“, – vardijo klimatologas.

Gamtos veiksniai prie klimato kaitos neprisideda

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad klimatas keičiasi natūraliai, o žmonių veikla su tuo nėra susijusi. Visgi, pasak A. Bukančio, klimatologijos mokslas nėra grįstas emociniais vertinimais.

„Tai yra fizikinis mokslas ir mes remiamės duomenimis, matavimais, kuriuos gauname iš dirbtinių Žemės palydovų, iš antžeminių stočių ir pagal tuos duomenis yra sprendžiama, kaip keičiasi klimatas ir skaičiuojama, koks yra žmogaus veiklos poveikis klimato sistemai. Viskas paremta skaičiais“, – pabrėžė mokslininkas. Anot jo, tokie subjektyvūs vertinimai yra grįsti emocijomis ir neturi jokio pagrindo.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad gamtinių reiškinių, kurie galėjo pasireikšti per pastaruosius šimtą dvidešimt metų ir sukelti klimato atšilimą, nebuvo nustatyta. Nesustiprėjo nei vulkanų veikla, nei saulės spinduliuotė. Todėl klimatologai gamtos veiksnių neprisikiria prie tų, kurie skatina klimato atšilimą.

Ekstremalių reiškinių tik daugės

A. Bukantis pabrėžė, kad klimato kaita lemia ir didesnį orų ekstremalumą.

„Mes dažnai pajuntame trumpalaikių orų neigiamą poveikį. Pasireiškia karščio, šalčio bangos, stiprūs vėjai, audros, kruša, vėlyvos pavasario šalnos ir kiti nemalonūs reiškiniai. Žmogus, galima sakyti, dabar jau visiškai išbalansavęs klimato sistemą, tik labai didelėmis pastangomis galėtų jai suteikti kažkokį stabilesnį būvį.

Tačiau žmogaus pastangos gali būti vaisingos ir mes turime tokių pavyzdžių. Visai neseniai įgyvendintas susitarimas dėl ozono sluoksnio apsaugos. Jis buvo įgyvendinamas nuo 1980-ųjų metų. Tai per pastaruosius 40 metų buvo pasiekti labai reikšmingi rezultatai. Buvo uždraustas ir iš prekybos pašalintas chlorfluorangliavandenilių naudojimas, jie buvo pakeisti mažiau ozono sluoksniui agresyviais komponentais, kurie naudojami šaldymo reagentuose ir gesintuvuose, aerozolio balionėliuose. Buvo pereita prie ekologiškos ekonominės politikos ozono sluoksnio atžvilgiu. Ozono sluoksnis nustojo nykti ir pradėjo atsistatyti. Tai čia pavyzdys, kaip tarptautinėmis pajėgomis galima pasiekti reiškmingų rezultatų. Manau, kad jeigu ne 100 proc., tačiau Paryžiaus susitarimą pajėgsim įgyvendinti, kadangi tai padaryti mus privers vis didesni ekonominiai nuostoliai, kuriuos sukelia ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai“, – LRT.lt pasakojo A. Bukantis.

Tačiau pasak klimatologo, nėra pagrindo tikėtis, kad orai netrukus normalizuosis ir grįš į senas vėžes. Jis patikino, kad ekstremalių oro reiškinių daugėja visame pasaulyje, o karščio ir šalčio bangų, stiprių liūčių tik daugės.

„Jie ne tik dažniau ir stipriau pasireikš, bet jų net ir pasireiškimo laikas kinta. Jie pereina iš vieno sezono į kitą. Pavyzdžiui, karščio bangos Europoje jau prasideda netgi balandžio pabaigoje, o būdavo dažniausiai birželio-rugpjūčio mėnesiais. Tokie reiškiniai kaip viesulai irgi prasideda jau nuo balandžio vidurio ir tęsiasi iki rugsėjo, nors anksčiau tai būdavo vasaros reiškinys. Mūsų tokia geografinė padėtis, kur labai dažnai atslenka ir tropinės, ir arktinės oro masės – jų kaitaliojimasis, nuolatinis kontrastingas orų kompleksas yra jau įprastas, o ateityje pasireikš tik stipriau“, – aiškino A. Bukantis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt