Mokslas ir IT

2020.05.30 22:16

Istorinė akimirka: „SpaceX“ astronautai įžengė į Tarptautinę kosminę stotį

atnaujinta 20.24
Patricija Kilminavičienė, LRT.lt, LRT TV naujienų tarnyba, BNS, ELTA2020.05.30 22:16

JAV bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“ šeštadienį pradėjo istorinį pirmąjį pilotuojamą skrydį ir semadienio vakarą Lietuvos laiku pasiekė Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Apie 17.30 val. Lietuvos laiku erdvėlaivis sėkmingai prisijungė prie TKS, o po maždaug 3 valandų astronautai išsilaipino stotyje.

Į TKS išskrido du NASA astronautai – 49 metų Bobas Behnkenas ir 53 metų Dougas Hurley.

23 valandų kelionė iš Žemės – baigta: „SpaceX“ astronautai sėkmingai išsilaipino Tarptautinėje kosminėje stotyje

Dviejų pakopų nešančioji raketa „Falcon 9“ 15 val. 22 min. Rytų pakrantės (22 val. 22 min. Lietuvos) laiku pakilo nuo Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre esančios istorinės aikštelės 39A, nuo kurios 1969 metais istoriniam skrydžiui į Mėnulį pakilo Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) ir kiti du astronautai per misiją „Apollo 11“.

Praleidusieji pakilimą gali tai pamatyti čia.

Misija, pavadinta „Demo-2“, tapo pirmuoju nuo 2011 metų pilotuojamu skrydžiu, surengtu iš JAV teritorijos. Be to, jis yra pirmasis pilotuojamas kosminis skrydis, surengtas privačios bendrovės.

Ši misija laikoma itin svarbiu žingsniu, Jungtinėms Valstijoms siekiant nutraukti priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, skraidinančių įgulų narius į TKS ir iš jos.

Trumpas „žygdarbiu“ pavadino „Crew Dragon“ erdvėlaivio startą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žygdarbiu“ pavadino sėkmingą „Crew Dragon“ erdvėlaivio startą į TKS. Tai daugiau nei „istorinis momentas“, sakė jis šeštadienį po to, kai du amerikiečių astronautai iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo pakilo į orbitą.

„Mes matėme žygdarbį“, – pabrėžė prezidentas, tiesiogiai stebėjęs startą.

Šis startas ženklina „drąsų ir triumfinį JAV sugrįžimą į žvaigždes“, kalbėjo toliau D. Trumpas. Komercinė kosmonautika yra ateitis, sakė prezidentas.

„Dabar prasidėjo nauja amerikietiškos ambicijos laikmetis“, – tęsė jis.

Pasak prezidento, Jungtinių Valstijų nesustabdys net nesvarumo būklė: „Mes sukūrėme kažką, kas kelia pasaulio pavydą, ir mes netrukus nusileisime Marse, ir mes netrukus turėsime geriausius ginklus, kokius tik galima įsivaizduoti“.

D. Trumpo teigimu, atlikusios sėkmingą startą, JAV esą susigrąžino savo „prestižinę pasaulio lyderės vietą“: „Mes garantuosime tolesnį JAV dominavimą kosmose“.

Jis dar kartą pabrėžė savo vyriausybės planus nuo 2024 vėl skraidinti astronautus į Mėnulį. Tačiau ar tai numatytu laiku pavyks, daugelis ekspertų abejoja.

Pirmas skrydis iš JAV po 9 metų

Trečiadienį turėjusi įvykti, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų atidėta NASA misija į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo perkelta į gegužės 30 dieną, šeštadienį.

Trečiadienį prieš pat planuotą pakilimą kaupėsi debesys, o prieš tai dar ryte praūžė liūtis. Skrydį buvo atvykęs stebėti ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas su žmona ir dukra. Ši misija būtų pirmas pilotuojamas skrydis iš Jungtinių Valstijų po devynerių metų ir ji turėtų leisti sumažinti priklausomybę nuo rusiškų raketų. Taip pat, tai sugrįžimas prie kosminių kapsulių po daugkartinio naudojimo kosminių laivų.

Erdvėlaivis šeštadienį turėtų pakilti iš kosmodromo Kanaveralo kyšulyje, iš kur kilo ir Apolo-11 į mėnulį 1969-aisiais. Taip pat iš čia kilo erdvėlaivis 2011-aisiais. Tai buvo paskutinis kartas, kai Amerikos astronautai pakilo iš Jungtinių valstijų. Po to devynerius metus amerikiečių astronautai į Tarptautinę kosminę stotį būdavo skraidinami rusiškais erdvėlaiviais „Sojuz“. Dabar skrydžius atnaujina NASA kartu su privačia bendrove „SpaceX“.

Misija nuo savaitės pratęsta iki mėnesio, o gal net keturių, padėti stoties įgulai. Bet, pasak NASA vadovo, svarbiausia išbandyti naująją kapsulę – kosminį taksi – su žmonėmis. Pernai ji pasiekė kosminę stotį nepilotuojama, bet vėliau bandoma žemėje sprogo.

Kad kelionės į kosmosą atpigtų, NASA perdavė iniciatyvą privačiam verslui – skyrė 3,14 milijardus dolerių „SpaceX“ ir 4,8 milijardus „Boeing“, kurio kapsulė „Starliner“ bus parengta anksčiausiai kitąmet. NASA iš jų pirks astronautų pakilimus ir plėtos verslą kosmose.

Pasiruošimas skrydžiui

Astronautai laikėsi karantino nuo pat gegužės 13 dienos. Dviejų savaičių trukmės karantinas yra įprastas prieš skrendant į TKS, tačiau NASA ir „SpaceX“ ėmėsi papildomų apsaugos priemonių, kad įgula nenuskraidintų naujojo koronaviruso į kosmosą. Šios priemonės daugiausia apėmė socialinio atstumo laikymąsi per pratybas, personalui buvo įsakyta ne tik laikytis atstumo, bet taip pat matuoti temperatūrą bei vilkėti apsauginę aprangą. Atšaukus trečiadienį turėjusį įvykti skrydį, astronautai grįžo į karantino režimą.

Astronautai į pakilimo aikštelę turi atvykti likus 3 valandoms iki pakilimo. Pakilę liftu ir įlipę į kapsulę R. Behnkenas ir D. Hurley dar atliks sistemos patikrinimus, kad tvirtai žinotų, jog erdvėlaivis yra paruoštas skrydžiui. Prieš skrydį taip pat svarbu patikrinti katapultavimo sistemą, kad įvykus nesklandumams ar gedimui, astronautai galėtų palikti erdvėlaivį. „SpaceX“ likus 45 minutėms iki skrydžio raketą „Falcon 9“, kuri gabens erdvėlaivį į TKS, pradės pildyti kuru.

Kai tik R. Behnkenas ir D. Hurley pakils, „Crew Dragon“ užtruks 19 valandų, kad nusigautų į TKS. Per tą laiką astronautai testuos kapsulės sistemas ir rinks duomenis, kad NASA vėliau galėtų patvirtinti, jog erdvėlaivis yra saugus žmonių skrydžiams. Kapsulė sukurta taip, kad jos skrydžiui nereikėtų žmogaus įsikišimo, tačiau yra atsarginis rankinis valdymas, kurį R. Behnkenas ir D. Hurley išbandys pakeliui į stotį.

Viską sugadino katastrofa

Tam, kad pavyktų suprasti šios istorinės NASA misijos priešistorę, reikia grįžti 20 metų atgal, į tragiškai pasibaigusį įvykį, rašo BBC.

2003-iųjų vasario 1 dieną erdvėlaivis „Columbia Space Shuttle“ subyrėjo ir sudegė tuo metu, kai pateko į Žemės atmosferą. Visi septyni juo skridę astronautai žuvo per katastrofą.

„Columbia“ įgulos netektis paskatino paskatino kardinaliai pakeisti Amerikos kosminių žmonių skrydžių programą.

2004-ųjų vasario 14 dieną JAV prezidentas Georgas W. Bushas pranešė, kad „Space Shuttle“ turėtų būti nebenaudojama po to, kai bus baigta statyti TKS. Vietoje to, Amerika turėtų sukurti naują transporto priemonę, galinčią nugabenti astronautus į mėnulį.

Kitais metais NASA vadovas Mike‘as Griffinas pranešė, kad kai TKS bus pastatyta, tai atvers komercines galimybes įprastiniam krovinių ir astronautų gabenimui į Žemąją Žemės orbitą. Pasak Griffino, tai suteiktų galimybę daugiau lėšų skirti grįžimui į mėnulį. NASA tuomet įsteigė Komercinės įgulos ir krovinių programos biurą, kad prižiūrėtų į tai dedamas pastangas.

Pirmoji komercinės vizijos dalis – tiekti atsargas ir kitus krovinius į TKS. Tai turėjo įvykdyti pirmasis „SpaceX“ erdvėlaivis „Dragon“ ir „Orbital Sciences“ sukurtas „Cygnus“.

Nesėkmės misiją atidėjo keletui metų

2008-aisiais Barackui Obamai tapus prezidentu, jo administracija peržiūrėjo žmogaus skrydžio į kosmosą programą ir atšaukė planus grįžti į mėnulį. Tačiau palaikė planus į kosmoso misijas įtraukti komercines bendroves. Po to, kai „Space Shuttle“ buvo nebenaudojamas, NASA turėjo mokėti Rusijai dešimtis milijonų dolerių už vieną vietą, kad juos nuskraidintų į TKS „Sojuz“ erdvėlaiviais. Skrydžiai vykdavo iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

JAV Kongresas skeptiškai žiūrėjo į Komercinės įgulos programą ir iš pradžių neskyrė tam lėšų. Tačiau Charlesas Boldenas, astronautas, tapęs NASA vadovu, užsispyrė ir galiausiai gavo paramą, kurios reikėjo.

NASA šiam darbui kreipėsi į keletą konkuruojančių kompanijų, kol galiausiai 2014-ais metais atsirinko dvi – „SpaceX“ ir „Boeing“. Nuo tada jie tobulino ir bandė savo kuriamus erdvėlaivius.
Abiem kompanijom netrūko nesėkmių. 2016-aisiais „Falcon 9“ raketa sprogo ant pačios pakilimo platformos. 2019-aisiais „Crew Dragon“ kapsulė sprogo testo ant žemės metu. Laimei, nė vieno įvykio metu niekas nenukentėjo.

Dėl šių ir kitų nesėkmių teko atidėti 2016-ųjų spalį planuotą „SpaceX“ įgulos skrydį į TKS. „Boeing“ praėjusiais metais bandomojo skrydžio metu patyrė laiko anomaliją, dėl kurios negalėjo prisijungti prie TKS.

Galiausiai praėjusiais metais „SpaceX“ pavyko nuskraidinti „Crew Dragon“ erdvėlaivį į kosminę stotį be įgulos. Automatiniu būdu valdant kapsulę, ji sėkmingai prisijungė prie stoties. Tuo metu erdvėlaiviu skrido manekenas, pavadintas Ripley – Ellen Ripley, filmų „Svetimas“ veikėjo garbei – kuris įmontuotais jutikliais turėjo išmatuoti skrydžio gravitacines jėgas.

Ta misija, kartu su sėkmingu įgulos katapultavimosi testu, atvėrė duris istoriniam šeštadienio skrydžiui iš Kennedy kosminio centro Floridoje.

Elonui Muskui šis paleidimas – pirmasis privatus pilotuojamas kosminis skrydis – tik etapas tikrojo tikslo link, turtuolio kosminio verslo odisėja prasidėjo nuo svajonės Marse užauginti rožę.

Kokiu erdvėlaiviu skris astronautai

Nors „SpaceX“ atliks pirmą komercinį skrydį į kosminę stotį, tai greičiausiai nebus vienintelė kompanija, vykdanti skrydžius į kosmosą. NASA taip pat bendradarbiauja su dar dviem bendrovėmis.

„Boeing“ šiuo metu vis dar vysto erdvėlaivį „CST-100 Starliner“ ir vykdo misijas be įgulos. Dabar dar nėra nustatytas laikas, kada bus vykdoma sekanti misija, praneša „Deutche Welle“.

Taip pat yra ir NASA bei Europos kosmoso agentūros sukurtas erdvėlaivis „Orion“. Šis projektas tuo pačiu metu yra ir nekomercinis, ir komercinis, nes prie erdvėlaivio kūrimo prisideda kompanija „Airbus“. Vien tik JAV mažiausiai 3800 rangovų dirba su „Orion“ ir raketa, kuri jį paleis – „Space Launch System“.

Visos šios trys kapsulės yra daugkartinio naudojimo. Jos išskrenda į kosmosą, grįžta į Žemę ir tuomet ruošiamos sekančiam skrydžiui. Pakartotinis kapsulės panaudojimas yra gyvybiškai svarbus dalykas kosmoso tyrinėjimams, nes tai padaro neįtikėtinai brangius tyrimus nors šiek tiek tvaresnius.

– „Space X“ sukurtas „Crew Dragon“. 8,1 metro aukščio ir 4 metrų skersmens. Jis skirtas Žemajai Žemės orbitai, juo galima gabenti krovinius bei žmones į mėnulį ir TKS. Šiuo erdvėlaiviu gali skristi daugiausia 7 žmonės.

– „Boeing“ kuriamas „CST-100 Starliner“ yra 5,3 metrų aukščio ir 4,56 metrų skersmens. Jis skirtas Žemajai Žemės orbitai, juo galima gabenti krovinius bei žmones į mėnulį ir TKS. Erdvėlaiviu gali skristi daugiausia 7 žmonės.

– „Orion“. 3,3 metrų aukščio ir 5,02 metrų skersmens erdvėlaivis taip pat skirtas ne tik Žemajai Žemės orbitai, bet ir šiek tiek tolimesniems skrydžiams. Tikimasi, kad šiuo erdvėlaiviu bus galima gabenti krovinius bei žmones bei tyrinėti kosmosą. Erdvėlaiviu daugiausia gali skristi 4 žmonės.

Šiuo metu tik „Crew Dragon“ ir „Orion“ gali skristi toliau kosminės stoties ribų. „Crew Dragon“ planai yra orientuoti į Marso misijas, o „Orion“ yra surištas su „Artemis“ mėnulio tyrimų programa. Tikimasi, kad vėl nuskraidinti astronautus į Žemės palydovą pavyks iki 2024-ų metų. Planuojama, kad „Crew Dragon“ taip pat bus dalis tos misijos.