Mokslas ir IT

2020.05.27 19:59

Bendrovės "SpaceX" erdvėlaivio pirmoji pilotuojama misija atšaukta dėl nepalankių orų

atnaujinta 23.32
BNS 2020.05.27 19:59

Bendrovės „SpaceX“ istoriniam pirmajam pilotuojamam skrydžiui buvo suteiktas leidimas startuoti numatytu laiku trečiadienį, pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Tačiau misija atšaukta dėl nepalankių orų.

Bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivio pirmasis pilotuojamas skrydis, turėjęs įvykti trečiadienio popietę iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje su dviejų astronautų įgula, buvo atšauktas dėl nepalankių orų, per tiesioginę vaizdo transliaciją pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pareigūnai.

Likus keliolikai minučių buvo paskelbta, kad skrydis atšaukiamas.

Naujas mėginimas paleisti raketą gali būti surengtas šeštadienį.

Bendrovės „SpaceX“ istoriniam pirmajam pilotuojamam skrydžiui buvo suteiktas leidimas startuoti numatytu laiku trečiadienį, pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Vis dėlto išlieka neaiškumas, ar skrydis nebus atidėtas, nes likus kelioms valandoms iki starto meteorologinės sąlygos buvo ne itin palankios.

„Duodama leidimą startui!“ – per „Twitter“ parašė NASA vadovas Jimas Bridenstine'as.

„@SpaceX ir @NASA toliau stebės starto procedūrą ir orus paleidimo vietos apylinkėse, pradėdami atgalinį laiko skaičiavimą. Judame link starto 16 val. 33 min. (23 val. 33 val. Lietuvos laiku)", – pridūrė jis.

Astronautai Bobas Behnkenas ir Dougas Hurley artimiausiu metu bus nuvežti į starto aikštelę. Erdvėlaivio „Crew Dragon“ liukas turėtų būti uždarytas likus apie dviem valandoms iki pakilimo.

Jeigu skrydis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) vis dėlto būtų atšauktas, kita galimybė būtų šeštadienį.

„SpaceX“ raketa su naująja kapsule „Crew Dragon“ turėtų pakilti iš Kennedy kosminio centro starto aikštelės 39A. Iš tos pačios aikštelės istoriniam skrydžiui į Mėnulį pakilo Neilas Armstrongas ir jo „Apollo“ kolegos.

Skrydis rengiamas nepaisant karantino priemonių, įvestų dėl koronaviruso pandemijos. Abu astronautai pastarąsias dvi savaites buvo karantinuoti.

Ši misija laikoma itin svarbiu žingsniu Jungtinėms Valstijoms siekiant nutraukti priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, skraidinančių įgulų narius į TKS ir iš jos.

„Space Exploration Technologies Corp.“ 2002 metais įkūrė žmonių kolonijos Marse idėjos apsėstas verslininkas Elonas Muskas, pasiryžęs keisti aerokosminės industrijos žaidimo taisykles.

Palaipsniui kompanija pelnė didžiausios pasaulyje kosmoso agentūros pasitikėjimą.

2012 metais ji tapo pirmąja privačia kompanija, nusiuntusia krovinių kapsulę į TKS, ir nuo to laiko reguliariai siunčia į ją krovinius.

2014-aisiais NASA užsakė kitą žingsnį: skraidinti į TKS jos astronautus, atitinkamai pritaikius kapsulę „Dragon“.

NASA sumokėjo daugiau kaip 3 mlrd. dolerių (2,73 mlrd. eurų) „SpaceX“, kad ši suprojektuotų, pagamintų, išbandytų ir eksploatuotų daugkartinę kapsulę šešiems būsimiems kosminiams skrydžiams.

Projektas vėlavo, susidūrė su problemomis, įskaitant sprogimus ir nesklandumus dėl parašiutų, bet „SpaceX“ vis tiek aplenkė aviacijos milžinę „Boeing“.

NASA taip pat moka „Boeing“ už kapsulės „Starliner“ kūrimą, kuris dar nebaigtas.

NASA sprendimas investuoti į privačiai kuriamus krovinių erdvėlaivius buvo priimtas valdant prezidentui George'ui W. Bushui , o dėl žmonių skrydžių – valdant Barackui Obamai. Privačios programos yra ekonomiškesnės už pačios NASA sistemas, kurios atsieitų dešimtis milijardų dolerių, nors būtent tai ir buvo daroma ištisus dešimtmečius.

„Kai kas sakė, kad neįmanoma ar neišmintinga taip dirbti su privačiuoju sektoriumi. Aš nesutinku“, – 2010 metais Kennedy kosminiame centre pareiškė B. Obama.

Tuo metu Kongrese ir NASA buvo juntamas didžiulis priešiškumas „SpaceX“ pareiškimams dėl to, ką ji galėtų pasiekti.

Dalyvaus D. Trumpas

Praėjus dešimtmečiui dar vienas prezidentas, Donaldas Trumpas, trečiadienį Floridoje stebės, kaip pakils raketa, nešanti kapsulę su dviejų astronautų įgula.

Prezidentas respublikonas stengiasi vėl patvirtinti Amerikos dominavimą kosmose: ir karine prasme, ir nurodydamas 2024 metais sugrąžinti amerikiečių astronautus į Mėnulį.

Jei NASA galėtų patikėti „žemų Žemės orbitų“ kosminius skrydžius privačiajam sektoriui, ji turėtų pinigų tolimesniems skrydžiams.

„Numatome, kad ateityje žema Žemės orbita bus visiškai sukomercinta ir NASA bus vienas daugelio klientų klientas, – sakė agentūros administratorius Jimas Bridenstine'as. – Jei ir toliau naudosime Amerikos mokesčių mokėtojų dolerius.. niekada nepasieksime Mėnulio ir Marso.“

Pastarosiomis dienomis Floridoje smarkiai lijo. Kanaveralo kyšulio meteorologai antradienį apskaičiavo, kad nepalankaus oro tikimybė trečiadienį yra 40 procentų.

„Crew Dragon“ yra į „Apollo“ panaši kapsulė, bet pritaikyta XXI amžiui. Jungiklius pakeitė jutikliniai ekranai, interjere dominuoja baltas, subtilesnis apšvietimas.

Kapsulė visai nepanaši į didžiulius, sparnuotus daugkartinius erdvėlaivius, kuriais astronautai iš JAV teritorijos į kosmosą skraidė 1981–2011 metais.

„Tikimės sklandaus, bet triukšmingo pasivažinėjimo“, – sakė B. Behnkenas, kuris, kaip ir D. Hurley, yra du kartus skridęs daugkartiniais erdvėlaiviais.

Ne taip, kaip daugkartiniai erdvėlaiviai, kurių vienas – „Challenger“ – 1986 metais po pakilimo sprogo, „Dragon“ gali katapultuotis, jei raketa „Falcon 9“ sugestų.

„Crew Dragon“ TKS 400 km aukštyje pasieks ketvirtadienį ir tikriausiai liks prisijungusi prie jos iki rugpjūčio.

Jei kapsulė įvykdys savo misiją ir bus pripažinta saugia, tai reikš, kad organizuodami kosminius skrydžius amerikiečiai nebepriklausys nuo Rusijos, kurios raketos „Sojuz“ nuo 2011 metų buvo vieninteliai prieinami „taksi“ į kosmosą.

Kosminiai startai vėl taps įprastu dalyku Floridoje. Kitoje NASA misijoje turėtų dalyvauti ir japonų astronautas, be to, agentūra norėtų, kad dar kitoje misijoje dalyvautų rusų kosmonautas.